2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija
Trumpai
2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Taryba susitarė dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos.
2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją Komisija pristatė 2014 m. sausio 22 d. Tai komunikatas, kuriame išdėstoma 2020–2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategija. Strategijos tikslas – pradėti diskusijas apie tai, kaip tęsti šių sričių politiką po 2020 m., kai baigsis dabartinės strategijos laikotarpis.
2030 m. strategija siekiama padėti ES spręsti, pavyzdžiui, tokius klausimus:
- tolesnės priemonės siekiant tikslo iki 2050 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu
- didelės energijos kainos ir ES ekonomikos pažeidžiamumas, jeigu kainos, ypač naftos ir dujų, ateityje išaugtų
- ES priklausomybė nuo energijos importo, dažnai iš politiškai nestabilių regionų
- būtinybė pakeisti ir atnaujinti energetikos infrastruktūrą ir užtikrinti potencialiems investuotojams stabilią reglamentavimo sistemą
- susitarimas dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo 2030 m. tikslo.
Išsamiau
Komisijos komunikatas dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (COM(2014) 0015)
2030 m. politikos strategijoje siūlomi nauji tikslai ir priemonės, kad ES ekonomika ir energetikos sistema taptų konkurencingesnė, saugesnė ir tvaresnė. Joje nustatyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo didinimo tikslai ir siūloma nauja valdymo sistema bei veiklos rodikliai.
Visų pirma siūlomi šie veiksmai:
- įsipareigojimas toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nustatant tikslą iki 2030 m. šį kiekį sumažinti 40 %, palyginti su 1990 m. lygiais
- tikslas suvartojamos energijos dalį, kurią sudaro atsinaujinančioji energija, padidinti bent iki 27 %, valstybėms narėms suteikiant laisvę nusistatyti nacionalinius tikslus
- didesnis energijos vartojimo efektyvumas, galbūt iš dalies pakeitus Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma sukuriant rinkos stabilumo rezervą
- pagrindiniai rodikliai – energijos kainų, energijos šaltinių įvairinimo, jungčių tarp valstybių narių ir technologinės plėtros, kuriais remiantis būtų vertinama pažanga siekiant konkurencingesnės, saugesnės ir tvaresnės energetikos sistemos
- nauja valstybių narių ataskaitų teikimo valdymo sistema, pagrįsta ES lygiu derinamais ir vertinamais nacionaliniais planais.
Taryboje
2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamentas priėmė ne teisėkūros rezoliuciją dėl 2030 m. politikos strategijos.
Diskusijos dėl šios 2030 m. politikos strategijos vyko ir Europos Vadovų Taryboje, ir Taryboje.
2014 m. kovo 3 d., kovo 4 d., birželio 12 d. ir birželio 13 d. Taryba surengė viešus politinius debatus dėl 2030 m. politikos strategijos. Šių debatų rezultatai buvo vertingas indėlis į Europos Vadovų Tarybos diskusiją dėl strategijos.
2014 m. gruodžio 9 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje įvyko išsamesni politiniai debatai dėl strategijos. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta naujajam valdymo procesui. Visų pirma ministrai pabrėžė, kad valdymo procesas turi būti kuo lankstesnis, kadangi jis bus taikomas ilgai ir neturėtų padidinti administracinės naštos valstybėms narėms. Debatų metu taip pat buvo svarstomi pagrindiniai energetikos srities rodikliai, skirti klimato ir energetikos politikai stebėti. Buvo svarstyti ir kiti klausimai, įskaitant:
- regioninį bendradarbiavimą ir koordinavimą planavimo procesuose
- priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo svarbą
- anglies dioksido nutekėjimą
- prieinamas energijos kainas vartotojams ir pramonei
- dujų ir elektros energijos tinklų jungčių užbaigimą bei modernių energetikos tinklų vystymą
- energetikos ir klimato sektoriaus potencialą pritraukti investicijas pagal pasiūlytą investicijų planą Europai.
Komisija atsižvelgė į ministrų pasiūlymus, kartu su valstybėmis narėmis plėtodama valdymo procesą.
Europos Vadovų Taryboje
2014 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas dėl 2030 m. strategijos, o 2014 m. birželio mėn. susitikime įvertino padarytą pažangą. Birželio mėn. susitikime ES vadovai taip pat aptarė Komisijos parengtą energetinio saugumo strategiją, kuri yra glaudžiai susijusi su 2030 m. strategija.
2014 m. spalio 23–24 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė dėl ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos. Ji taip pat priėmė išvadas, visų pirma patvirtino keturis svarbius tikslus:
- privalomą ES tikslą iki 2030 m. bent 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.
- ES lygiu privalomą tikslą iki 2030 m. suvartojamos energijos dalį, kurią sudaro atsinaujinančioji energija, padidinti bent iki 27 %
- ES lygio orientacinį tikslą iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 %
- tikslą paremti energijos vidaus rinkos kūrimo užbaigimą, skubiai, ne vėliau kaip iki 2020 m., pasiekiant esamą elektros energijos tinklų tarpusavio jungčių 10 % tikslą, ypač Baltijos šalių ir Iberijos pusiasalio atveju, ir iki 2030 m. pasiekiant 15 % tikslą.
Europos Vadovų Taryba patvirtino tolesnes priemones energetinio saugumo srityje, kuriomis siekiama sumažinti ES energetinę priklausomybę ir padidinti jos elektros energijos ir dujų tiekimo saugumą.
Susitarimas dėl 2030 m. strategijos, ypač ES vidaus tikslas bent 40 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, buvo ES įnašo rengiant naująjį visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos pagrindas. Šis įnašas, vadinamieji numatomi nacionaliniu lygmeniu nustatyti veiksmai, buvo oficialiai patvirtintas 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos tarybos posėdyje. ES ir jos valstybės narės buvo pirmasis iš stipriausios ekonomikos subjektų, kuris deryboms pranešė savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus.
Prireikus Europos Vadovų Taryba toliau teiks strategines gaires dėl 2030 m. strategijos, ypač dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), tinklų jungčių ir energijos vartojimo efektyvumo.
2015 m. vasario mėn. pabaigoje Komisija pateikė pirminius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. Su energetikos sąjunga susijusiame dokumentų rinkinyje išdėstytų pasiūlymų tikslas – pateikti nuoseklų požiūrį, susijusį su klimato kaita, energetiniu saugumu ir konkurencingumu, ir prisidėti siekiant kai kurių tikslų, sutartų 2030 m. strategijoje.