ES ilgalaikis biudžetas
Ilgalaikiame biudžete arba daugiametėje finansinėje programoje (DFP) atsižvelgiant į ilgalaikius ES prioritetus numatomas finansavimas, skirtas programoms ir veiksmams visose politikos srityse, pradedant žemės ūkiu ir regionine politika, baigiant parama Ukrainai, strateginėmis technologijomis ir migracija.
Kas yra ES ilgalaikis biudžetas?
Nuo 1988 m. ES funkcionuoja pasitelkdama ilgalaikius biudžetus, vadinamus daugiametėmis finansinėmis programomis (DFP).
Ilgalaikiai biudžetai suteikia tvirtą pagrindą, o bendrų išlaidų ribos padeda:
- suderinti išlaidas su ES politiniais prioritetais,
- padidinti ES finansų nuspėjamumą bendro finansavimo teikėjams ir naudos gavėjams,
- užtikrinti ES biudžetinę drausmę,
- sudaro palankesnes sąlygas priimti metinį ES biudžetą.
Šiuo metu DFP apima septynerių metų laikotarpį. Ja nustatomos ES metinių išlaidų ribos (vadinamos viršutinėmis ribomis), taikomos:
- visiems konkrečių metų įsipareigojimams,
- visiems konkrečių metų mokėjimams,
- įsipareigojimams ir mokėjimams kiekvienoje ES išlaidų srityje (kategorijoje).
Kas yra įsipareigojimai ir mokėjimai?
Bendra įsipareigojimų suma atitinka didžiausią teisinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, sutarčių ar dotacijų, kuriuos ES gali prisiimti konkrečiais metais, sumą. Šios sumos nebūtinai turi būti išmokėtos tais pačiais metais – jos gali būti išleistos vėliau per keletą finansinių metų.
Bendra mokėjimų suma yra konkrečiais metais išleistos faktinės sumos. Šie mokėjimai yra susiję su tais pačiais metais arba ankstesniais metais prisiimtais teisiniais įsipareigojimais.
Šios ribos nustatomos siekiant:
- administruoti visą bendrą ES biudžetą,
- apsaugoti kiekvienai sričiai skirtas sumas atsižvelgiant į ES prioritetus.
Vis dėlto biudžetui taip pat būtinas lankstumas, kad būtų galima įveikti nenumatytus iššūkius, pvz., krizių ar ekstremaliųjų situacijų atveju, ir atsižvelgti į kintančius išlaidų prioritetus. Todėl DFP apima nuostatas ir specialiąsias priemones, kuriomis užtikrinama, kad net ir nenumatytomis aplinkybėmis pinigus būtų galima panaudoti tada, kai jų labiausiai reikia, ir ten, kur jų labiausiai reikia.
2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas
Dabartinis ilgalaikis biudžetas galioja 2021–2027 m. laikotarpiu. Į jį įtrauktas visapusiškas finansinis paketas, kurį sudaro:
- 1 216 mlrd. € pagal daugiametę finansinę programą (einamosiomis kainomis),
- 807 mlrd. € pagal nepaprastąją ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ (einamosiomis kainomis).
2023 m. birželio mėn. buvo atlikta 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūra ir DFP buvo papildyta 64,6 mlrd. €, kad būtų galima finansuoti tokius prioritetus kaip parama Ukrainai, migracija ir išorės veiksmai.
2028–2034 m. ES ilgalaikis biudžetas
2025 m. liepos 16 d. ir rugsėjo 3 d. Komisija pateikė pasiūlymus dėl kitos DFP, kurių vertė – beveik 2 trln. €.
Nuo to laiko diskusijose dėl pasiūlymų Bendrųjų reikalų taryboje padaryta pažanga tiek techniniu, tiek politiniu lygmeniu.
Ministrai keletą kartų pasikeitė nuomonėmis dėl būsimos DFP struktūros, įskaitant jos pagrindines išlaidų kategorijas, valdymą ir horizontaliuosius aspektus.
2025 m. gruodžio mėn. ES vadovai atkreipė dėmesį į pirmininkaujančios Danijos parengtą pirmąją derybų schemą ir paragino pirmininkausiančias valstybes nares tęsti darbą, kad iki 2026 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas ir 2027 m. būtų galima laiku priimti susijusius teisės aktus.
2026 m. birželio 11 d. pirmininkaujantis Kipras pateikė patikslintą derybų schemą su skaičiais – tai svarbus žingsnis derybose dėl kito ilgalaikio ES biudžeto.
2028–2034 m. ES ilgalaikis biudžetas
Kaip vyksta derybos dėl ilgalaikio biudžeto?
Europos Vadovų Taryba ir ES Taryba atlieka itin svarbų vaidmenį ES ilgalaikio biudžeto sudarymo procese.
Derybos dėl ES ilgalaikio biudžeto pradedamos likus keleriems metams iki naujojo biudžeto laikotarpio pradžios. Formalus procesas pradedamas, kai Europos Komisija pristato vadinamąjį daugiametės finansinės programos dokumentų rinkinį.
Rinkinį visų pirma sudaro:
- daugiametės finansinės programos reglamentas, kuriame nustatoma, kiek ES gali išleisti,
- sprendimas dėl nuosavų išteklių, kuriame nustatoma, iš kur gaunamos ES pajamos.
Už darbą su DFP dokumentų rinkiniu yra atsakinga Bendrųjų reikalų taryba. Ji rengia vadinamąją derybų schemą.
Derybų schemos projekte pateikiami tie elementai, dėl kurių ES vadovams veikiausiai reikės pateikti politines gaires ir nustatyti prioritetus. Taip siekiama padėti parengti Europos Vadovų Tarybos išvadų dėl DFP projektą, kurį pateikia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Europos Vadovų Tarybos susitikime ES vadovai teikia politines gaires dėl pagrindinių ilgalaikio biudžeto elementų. Tai Tarybai padeda susitarti dėl pozicijos.
DFP reglamentas priimamas pagal specialią teisėkūros procedūrą:
- jo priėmimui Taryba turi pritarti vieningai,
- sprendimo priėmimo procesui užbaigti reikia Europos Parlamento pritarimo,
- praktiškai Parlamentas gali patvirtinti arba atmesti Tarybos poziciją, bet negali daryti jos pakeitimų.
Sprendimo dėl nuosavų išteklių atveju taikoma tokia tvarka:
- jo priėmimui Taryba turi pritarti vieningai,
- Parlamentas dėl jo turi pateikti nuomonę,
- iki įsigaliojimo jį turi ratifikuoti kiekviena valstybė narė pagal savo konstitucinius reikalavimus.
Kaip priimami sprendimai dėl sektorių programų?
Komisija taip pat teikia pasiūlymus dėl sektorių programų naujajam programavimo laikotarpiui.
Su ES finansavimo programomis susijusį darbą atlieka įvairių sudėčių (atsakingų už atitinkamus sektorius) Taryba.
Pavyzdžiui, Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba rengia teisės aktų pasiūlymus, susijusius su bendra žemės ūkio politika (BŽŪP), Konkurencingumo taryba – pasiūlymus dėl bendrosios rinkos, mokslinių tyrimų ir kosmoso programų.
Sprendimai dėl šių programų, išskyrus kelias išimtis, priimami kartu su Europos Parlamentu pagal įprastą teisėkūros procedūrą.
Programų finansiniai ir horizontalieji aspektai priklauso nuo derybų dėl DFP rezultatų.
ES biudžeto apsauga
Vienas iš pagrindinių DFP ypatumų, kuriuo apsaugomas ES biudžetas, – vadinamasis bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas – taikomas tais atvejais, kai nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje gana tiesiogiai kenkia patikimam ES biudžeto finansų valdymui arba ES finansinių interesų apsaugai arba kelia didelį pavojų, kad tam gali būti pakenkta.
Iki šiol šis mechanizmas buvo taikytas vieną kartą 2022 m. gruodžio mėn. konkrečiai Vengrijos atžvilgiu.
Taip pat žr.:
2021–2027 m. ES ilgalaikis biudžetas
ES biudžeto finansavimas
ES metinis biudžetas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 15 d.