Europos gynybos parengtis
Dėl sparčių geopolitinių pokyčių ir iš esmės pakitusios saugumo padėties ES ir jos valstybės narės yra pasiryžusios stiprinti Europos gynybos parengtį ir didinti savo gynybos išlaidas.
Europos gynybos išlaidų didinimas
ES yra pasiryžusi stiprinti savo gynybą ir būti geriau pasirengusi savarankiškai veikti bei atremti neatidėliotinus ir ateities iššūkius bei grėsmes, be kita ko, susijusius su Rusijos karu prieš Ukrainą ir jo poveikiu Europos ir pasaulio saugumui.
2022 m. kovo mėn., praėjus kelioms savaitėms nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, ES vadovai patvirtino Versalio deklaraciją ir susitarė daugiau ir tikslingiau investuoti į gynybą, kartu stiprinant Europos gynybos pramonę ir mažinant strateginę priklausomybę.
2024–2025 m. vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose ES vadovai dar kartą patvirtino įsipareigojimą stiprinti bendrą ES gynybos parengtį ir įgyvendinti Versalio deklaracijoje išdėstytus tikslus.
Saugumas ir gynyba yra nacionalinės kompetencijos sritys. Tačiau ES papildo ir sustiprina valstybių narių individualias pastangas, visų pirma padėdama užtikrinti:
- glaudesnį bendradarbiavimą, pradedant gynybos srities moksliniais tyrimais ir baigiant viešaisiais pirkimais bei eksploatacine parama,
- didesnį gynybos produktų efektyvumą, pakeičiamumą ir sąveikumą.
Saugumo ir gynybos srityje stipresnė ir pajėgesnė ES papildo NATO pastangas ir padeda didinti Europos konkurencingumą.
Iki 2030 m. užtikrinti gynybos parengtį
Baltoji knyga dėl Europos gynybos parengties 2030 m.
Remdamosi Versalio deklaracija ir Europos Vadovų Tarybos nustatytais politiniais prioritetais, 2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė Baltąją knygą dėl Europos gynybos parengties 2030 m.
Ši baltoji knyga yra strateginė programa, kurioje išdėstytas naujas ES požiūris į gynybos pramonės klausimus. Dokumente nustatyti investicijų poreikiai ir iškeliami tikslai, pavyzdžiui, atgrasymo ir karinio mobilumo stiprinimas, siekiant užtikrinti ilgalaikę Europos gynybos parengtį.
Planas „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“
2025 m. kovo 19 d. kartu su šia baltąja knyga Europos Komisija pristatė planą „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“
Plane išdėstytos konkrečios teisinės ir finansinės priemonės baltosios knygos tikslams remti, kuriomis ES ir jos valstybėms narėms sudaromos sąlygos padidinti investicijas į gynybą ir atveriamas kelias tam, kad iki 2030 m. gynybai būtų galima papildomai išleisti iki 800 mlrd. €.
Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės
Europos Vadovų Tarybos prašymu 2025 m. spalio mėn. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė pasiūlė visapusišką Europos gynybos pajėgumų stiprinimo planą „Taikos išsaugojimas. Gynybos parengties užtikrinimo iki 2030 m. veiksmų gairės“.
Veiksmų gairėse atspindimos Europos Vadovų Tarybos anksčiau pateiktos gairės ir nustatomi aiškūs tikslai ir tarpinės reikšmės, kad iki 2030 m. būtų užtikrinta gynybos parengtis.
Parama valstybių narių gynybos išlaidoms
Pastaraisiais metais ES valstybės narės iš esmės padidino gynybos išlaidas. 2024 m. šios išlaidos iš viso sudarė 343 mlrd. €, o investicijoms išleista 106 mlrd. €.
2025 m. valstybių narių gynybos išlaidos sieks maždaug 381 mlrd. €, iš kurių 130 mlrd. € bus išleista investicijoms. Tai reiškia, kad nuo 2024 m. jos padidėjo 11 %, o palyginti su 2020 m. – 62,8 %.
Valstybių narių gynybos išlaidos (2005–2025 m.)
Diagrama, kurioje pavaizduotas ES valstybių narių gynybos išlaidų didėjimas 2005–2025 m. Aiškiai matyti, kad 2020–2025 m. gynybos išlaidos reikšmingai didėjo.
ES ėmėsi kelių iniciatyvų, kad padėtų valstybėms narėms dar labiau padidinti gynybos išlaidas.
Konkrečiai, ES teikia laikiną skubią finansinę paramą pagal skolinimo mechanizmą (Europos saugumo veiksmų priemonę SAFE) ir suteikia valstybėms narėms papildomo biudžeto lankstumo – jos gali prašyti aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą.
ES remia valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje, be kita ko, pagal Europos taikos priemonę.
Europos saugumo veiksmų priemonė
2025 m. gegužės 27 d. Taryba patvirtino pirmąjį plano „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“ ramstį: reglamentą, kuriuo nustatoma Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).
Pagal SAFE iš ES biudžeto lėšų paskolų forma bus suteikta iki 150 mlrd. € vertės finansinė parama, kuria siekiama padėti valstybėms narėms greitai ir svariai padidinti investicijas į gynybą vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus. Biudžetas bus paskirstomas remiantis paklausa ir investicijų planais.
Prie bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų procedūrų galės prisijungti Ukraina, Europos ekonominės erdvės šalys, ES šalys kandidatės ir potencialios ES šalys kandidatės. Sudarius dvišalį susitarimą su ES, bendradarbiaujamuosiuose viešuosiuose pirkimuose taip pat galės dalyvauti Kanados pramonės sektoriai.
Prie bendradarbiaujamųjų viešųjų pirkimų procedūrų gali prisijungti ir kitos ES nepriklausančios valstybės, jei prieš tai jos su ES yra sudariusios saugumo ir gynybos partnerystę.
Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE). Kas tai?
Nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas
Pagal planą „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“ Europos Komisija pasiūlė, kad valstybės narės prašytų aktyvuoti Stabilumo ir augimo pakte numatytą nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą. 2026 m. vasario mėn. duomenimis, Taryba nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą yra aktyvavusi aštuoniolikai valstybių narių.
Taikant šią procedūrą valstybėms narėms suteikiama papildomo biudžeto lankstumo gynybos išlaidų srityje, kartu laikantis ES fiskalinių taisyklių.
Ši lankstumo priemonė bus taikoma ketverius metus, pradedant 2025 m., o metinis perviršis iki 2028 m. negali viršyti 1,5 % valstybės narės BVP.
Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, taikoma gynybos išlaidoms
Europos taikos priemonė
ES valstybės narės taip pat bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityje pasitelkdamos Europos taikos priemonę (ETP), kuria siekiama stiprinti ES pajėgumus užkirsti kelią konfliktams, kurti bei išsaugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą bei stabilumą.
2021 m. kovo mėn. ES sukurtos ETP vertė viršija 17 mlrd. €. Ji finansuojama valstybių narių įnašais (ne ES biudžeto lėšomis). ETP sudaro du ramsčiai: vienas skirtas karinėms operacijoms, o kitas – paramos priemonėms.
ES gynybos išlaidos
ES jau įgyvendina keletą ES biudžeto iniciatyvų, kuriomis papildomos valstybių narių investicijos į gynybą, įskaitant Europos gynybos fondą ir Europos gynybos pramonės programą.
ES taip pat siekia supaprastinti esamas gynybos sektoriaus taisykles bei procedūras ir iš dalies pakeisti esamas ES finansavimo programas, kad būtų išplėstos investavimo galimybės.
2021–2027 m. ES biudžete numatytos gynybos lėšos
2021–2027 m. ES biudžeto (daugiametės finansinės programos) lėšomis padedama remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, didinti karinį mobilumą, stiprinti pramonės gamybos pajėgumus ir skatinti bendrus viešuosius pirkimus.
Saugumo ir gynybos išlaidos – tai:
- apie 8,8 mlrd. € Europos gynybos fondo lėšų gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai skatinti,
- 1,7 mlrd. € karinio mobilumo projektams remti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę,
- 300 mln. € bendriems viešiesiems pirkimams gynybos srityje remti pagal priemonę Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus,
- 500 mln. € šaudmenų gamybai skatinti pagal reglamentą dėl paramos šaudmenų gamybai.
ES gynybos finansavimas
Europos gynybos pramonės programa
2025 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė Europos gynybos pramonės programą (EGPP). Pagal EGPP ES 2025–2027 m. laikotarpiu skirs 1,5 mlrd. € dotacijų ES gynybos parengčiai stiprinti.
Šia programa yra įgyvendinamos kelios priemonės, pasiūlytos Europos gynybos pramonės strategijoje. Ją 2024 m. kovo mėn. pristatė Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė.
Karinis mobilumas
2025 m. lapkričio mėn. Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė karinio mobilumo dokumentų rinkinį. Juo siekiama užtikrinti sklandų karinių pajėgų, įrangos ir karinių išteklių judėjimą visoje ES.
Rinkinį sudaro pasiūlymas dėl reglamento ir bendras komunikatas. 2026 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino įgaliojimus deryboms su Europos Parlamentu dėl reglamento.
Europos gynybos pramonės programa
Taisyklių ir procedūrų supaprastinimas
Bendrasis gynybos parengties dokumentų rinkinys
2026 m. birželio 10 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl bendro gynybos parengties rinkinio. Tai yra priemonių, kuriomis siekiama supaprastinti teisinę ir administracinę sistemą gynybos sektoriuje, rinkinys.
Į rinkinį įtraukti įvairūs pasiūlymai dėl teisės aktų ir ne teisėkūros pasiūlymai, kuriais siekiama supaprastinti viešuosius pirkimus saugumo ir gynybos srityje, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į gynybą ir remti gynybos pramonę.
Esamų ES finansavimo programų pakeitimai
2025 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo numatomos paskatos ES biudžete, skirtos su gynyba susijusioms investicijoms.
Naujosiomis taisyklėmis siekiama sudaryti sąlygas greičiau, lanksčiau ir geriau koordinuojant investuoti į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę.
Privačiosios investicijos į gynybos sektorių
Pagal planą „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“ taip pat siekiama sutelkti privatųjį kapitalą per Europos investicijų banką ir paspartinant santaupų ir investicijų sąjungos kūrimą.
Europos investicijų banko įnašai
2025 m. kovo mėn. Europos investicijų banko (EIB) grupės direktorių valdyba nusprendė išplėsti finansavimo reikalavimus atitinkančios veiklos saugumo ir gynybos srityje aprėptį siekdama užtikrinti, kad į ją būtų įtraukta kuo daugiau veiklos rūšių.
Finansavimo reikalavimus šiuo metu atitinka karinė įranga, infrastruktūra, paslaugos ir technologijos, o ginklai ir šaudmenys finansavimo reikalavimų neatitinka. Šiuo metu Europos saugumas ir gynyba taip pat yra vienas iš strateginių EIB prioritetų, nes direktorių valdyba nusprendė saugumą ir gynybą laikyti vienu iš EIB horizontaliųjų viešosios politikos tikslų.
2025 m. birželio mėn. EIB nusprendė per tarpininkus Europos gynybos pramonės tiekėjams skiriamą finansavimą patrigubinti iki 3 mlrd. €. Taip padidinus galimą EIB skolinimą gynybos pramonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiama padėti joms įveikti finansavimo kliūtis, su kuriomis daugelis jų susiduria.
- Europos saugumo ir gynybos pramonės stiprinimas (Europos investicijų bankas)
- EIB patrigubino bankams skiriamą finansavimą, kad būtų užtikrintas MVĮ likvidumas Europos gynybos pramonės tiekimo grandinėje (Europos investicijų bankas)
Santaupų ir investicijų sąjunga
Dar vienas plano „ReArm Europe“ / „Parengties užtikrinimas iki 2030 m.“ ramstis – privačiųjų investicijų į saugumą ir gynybą didinimas, visų pirma pasitelkiant santaupų ir investicijų sąjungą. Ši sąjunga padės sutelkti privačiojo sektoriaus santaupas ir nukreipti investicijas į ypatingos svarbos ekonomikos sektorius, pavyzdžiui, gynybos sektorių, kad investuoti į šiuos sektorius norintys subjektai galėtų tai padaryti.
Santaupų ir investicijų sąjungos tikslas – suteikti geresnių finansinių galimybių ES piliečiams.
Taip pat žr.:
ES gynyba skaičiais
ES ir NATO bendradarbiavimas
Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 17 d.