ES gynyba skaičiais

Kiek ES valstybės narės išleidžia gynybai?

Pastaruosius dešimt metų valstybių narių gynybos išlaidos nuolat didėjo ir 2024 m. pasiekė 343 mlrd. €. 2025 m. jos turėtų sudaryti apie 381 mlrd. €. 2025 m. gynybos išlaidos padidėjo 11 %, palyginti su 2024 m., o lyginant su 2020 m. – 62,87 %.

2024 m. gynybos išlaidos padidėjo iki 1,9 % ES valstybių narių BVP (nuo 1,6 % 2023 m.). 2025 m. jos turėtų pasiekti apie 2,1%.

Gynybos išlaidos (2005–2025 m.)

Investicijos į gynybą didėja

2024 m. investicijos į gynybą didėjo itin greitai. Nuo 2023 m. jos padidėjo 42 % ir pasiekė rekordiškai aukštą lygį – 106 mlrd. €. Duomenys rodo, kad didėjimo tendencija išliks ir 2025 m.: prognozuojama, kad investicijos į gynybą pasieks beveik 130 mlrd. €.

2024-ieji buvo šešti metai iš eilės, kai valstybės narės viršijo 20 % bendrą gynybos kriterijų – investicijoms į gynybą skyrė 31 % visų gynybos išlaidų (tai didžiausia kada nors skirta dalis). 2025 m. prognozės duomenys rodo, kad 2025 m. ši dalis dar padidės.

Investicijos į gynybą (2005–2025 m.)

Gynybos įrangos viešieji pirkimai

Išlaidos gynybos įrangos viešiesiems pirkimams nuo 2023 m. padidėjo 39 %, o viešųjų pirkimų išlaidos 2024 m. pasiekė 88 mlrd. €. Gynybos įrangos viešieji pirkimai sudaro daugiau kaip 80 % investicijų į gynybą.

Tikėtina, kad 2025 m. prognozuojamos išlaidos gynybos įrangos viešiesiems pirkimams viršys 100 mlrd. €.

Moksliniai tyrimai ir plėtra

2024 m. bendros išlaidos gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai, į kurias įeina ir visi mokėjimai, padaryti anksčiau nei pradėtos daryti išlaidos produktų gamybai, pasiekė 13 mlrd. €. Tai reiškia padidėjimą 20 % nuo 2023 m.

Numatoma, kad 2025 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai pasieks 17 mlrd. €.

Šaltinis ir metodinė pastaba

Visi duomenys apie valstybių narių gynybos išlaidas grindžiami Europos gynybos agentūros duomenimis. Skaičiai suapvalinti iki didesnio arba mažesnio skaičiaus ir pateikti palyginamosiomis 2024 m. kainomis, kad būtų atsižvelgta į infliaciją ir būtų galima palyginti juos pagal metus.

Daugiau informacijos:

• 2024–2025 m. gynybos duomenys (Europos gynybos agentūra)
• Piniginių verčių išraiškos būdai (Europos Komisija)

Ką daro ES, kad padidintų gynybos išlaidas?

Saugumas ir gynyba ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau ES papildo ir stiprina valstybių narių individualias pastangas, tiek padėdama didinti nacionalines gynybos išlaidas, tiek naudodama ES biudžeto išteklius.

Tvirtesnis valstybių narių bendradarbiavimas investicijų į gynybą srityje yra itin svarbus veiksnys. Taip atveriamos galimybės sutaupyti lėšų ir padėti valstybėms narėms turimas lėšas panaudoti efektyviau.

ES gynybos iniciatyvos sudaro sąlygas tvirtesniam bendradarbiavimui ir užtikrina papildomų finansavimo paskatų, o tai gali iš esmės padidinti bendrų investicijų į gynybą veiksmingumą ir ilgainiui užtikrinti valstybėms narėms sąveikesnius ir mažiau suskaidytus pajėgumus.

Parama valstybių narių gynybos išlaidoms

ES ėmėsi kelių iniciatyvų, kad padėtų valstybėms narėms dar labiau padidinti gynybos išlaidas.

Be kitų iniciatyvų, ES, taikydama skolinimo mechanizmą (Europos saugumo veiksmų priemonė SAFE), teikia iki 150 mlrd. € vertės laikiną skubią finansinę paramą ir papildomo biudžeto lankstumo valstybėms narėms – jos gali prašyti aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą.

ES valstybės narės taip pat bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityje pasitelkdamos Europos taikos priemonę, kuria siekiama stiprinti ES pajėgumus užkirsti kelią konfliktams, įtvirtinti bei išsaugoti taiką ir didinti tarptautinį saugumą bei stabilumą. Šiuo metu šios priemonės finansinė viršutinė riba yra 17 mlrd. €.

• Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai gynybos srityje
• Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, taikoma gynybos išlaidoms
• Europos taikos priemonė

ES gynybos išlaidos

ES jau įgyvendina keletą ES biudžeto iniciatyvų, kuriomis papildomos valstybių narių investicijos į gynybą. Išlaidas iš ES biudžeto sudaro, be kita ko:

• 8,8 mlrd. € suma iš Europos gynybos fondo gynybos srities moksliniams tyrimams ir plėtrai skatinti,
• 1,7 mlrd. € suma karinio mobilumo projektams remti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę,
• 300 mln. € suma bendriems viešiesiems pirkimams gynybos srityje remti,
• 500 mln. € suma šaudmenų gamybai didinti.

2025 m. spalio 16 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Europos gynybos pramonės programos (EGPP). Pagal EGPP ES planuoja 2025–2027 m. laikotarpiu skirti 1,5 mlrd. € dotacijų Europos gynybos pramonei stiprinti.

• ES gynybos finansavimas
• Europos gynybos pramonės programa

Konkurencingumo didinimas

Saugumo ir gynybos srityje stipresnė ir pajėgesnė Europos Sąjunga padidins Europos pramonės ir technologijų konkurencingumą. Integruojant visų valstybių narių pramonės pajėgumus sudaromos sąlygos masto ekonomijai ir mažinamos sąnaudos.

Gynybos pramonės apyvarta

2024 m. Europos gynybos pramonės apyvarta sudarė 183,4 mlrd. €, 13,8 % daugiau nei praėjusiais metais.

Ši augimo tendencija buvo akivaizdi visuose trijuose pagrindiniuose sektoriuose:

• karinės aeronautikos: 74,9 mlrd. € apyvarta (+13,6 %);
• karinio laivyno: 43,2 mlrd. € (+ 13,6 %);
• sausumos pajėgų: 65,3 mlrd. € (+ 14,3 %).

2024 m. Europos karinio eksporto vertė pasiekė 60 mlrd. €, t. y. 2,1 % daugiau nei 2023 m.

Darbo vietos gynybos pramonėje

2024 m. Europos gynybos pramonėje užimtumas gerokai padidėjo – iš viso jau sukurta 633 000 darbo vietų. Palyginti su praėjusiais metais, tai yra 8,6 % daugiau.

Gynybos pramonės srityje karinės aeronautikos sektoriui teko apie 240 000 darbo vietų, o sausumos pajėgų ir karinio laivyno sektoriams kartu sudėjus – 393 000 darbo vietų.

Sudėtingose Europos gynybos sektoriaus tiekimo grandinėse itin svarbus vaidmuo tenka mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šiuo metu Europos gynybos pramonėje veikia daugiau kaip 2 500 MVĮ.

Šaltinis ir metodinė pastaba

Visi duomenys apie gynybos pramonės apyvartą ir darbo vietas gynybos srityje grindžiami Europos orlaivių ir erdvėlaivių, saugumo ir gynybos pramonės asociacijos, kuriai priklauso 20 ES šalių, taip pat Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Turkija, duomenimis. Skaičiai suapvalinti iki didesnio arba mažesnio skaičiaus, kad būtų atsižvelgta į valiutos kurso svyravimus ir skirtingas statistinės apskaitos priemones.

Daugiau informacijos:

• 2025 m.: faktai ir skaičiai (Europos orlaivių ir erdvėlaivių, saugumo ir gynybos pramonės asociacija)

Taip pat žr.

• ES karinė parama Ukrainai
• Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)
• ES ir NATO bendradarbiavimas
• Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis