Skip to content

ES ir NATO bendradarbiavimas

ES ir NATO strateginė partnerystė yra itin svarbi siekiant išlaikyti saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje ir apsaugoti piliečius Europoje ir už jos ribų.

Kodėl ES ir NATO partnerystė yra svarbi?

ES ir NATO strateginė partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis, pasiryžimu įveikti bendrus iššūkius ir tvirtu įsipareigojimu propaguoti ir užtikrinti taiką, laisvę ir klestėjimą euroatlantinėje erdvėje.

ES ir NATO santykiai oficialiai įtvirtinti XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje, remiantis veiksmais, kurių imtasi XX a. paskutiniame dešimtmetyje skatinant Europą prisiimti daugiau atsakomybės gynybos srityje.

ES ir NATO bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant didinti euroatlantinį saugumą. NATO išlieka kolektyvinės NATO narių gynybos pagrindu, tačiau itin svarbu, kad ją papildytų sustiprinta ir pajėgesnė Europos gynyba.

ES ir NATO partnerystė yra labai svarbi tam, kad euroatlantinėje erdvėje būtų išlaikytas saugumas ir stabilumas, nes šiuo metu, kai kyla vis daugiau iššūkių ir grėsmių, tai kaip niekad aktualu.

Kartu, ES ir NATO – tai daugiau kaip 1 mlrd. žmonių, kelios didžiausios pasaulyje ekonomikos šalys, darančios reikšmingą politinę bei karinę įtaką pasaulinėje arenoje.

23 iš 27 ES valstybių narių yra ir NATO narės.

ES ir NATO vėliavos.

ES šalys, kurios yra NATO narės

Tekstinė versija

23 valstybės yra ir NATO, ir ES narės: Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.

ES ir NATO bendradarbiavimo sritys

ES IR NATO bendradarbiavimas apima tam tikras konkrečias strategines sritis.

Kova su hibridinėmis grėsmėmis

Bendradarbiavimas siekiant didinti bendrą informuotumą apie padėtį, susijusią su hibridinėmis grėsmėmis ir terorizmo grėsmėmis, ir didinti atsparumą būsimoms krizėms.

Gynybos pajėgumai

Bendri veiksmai, kuriais siekiama didinti ES ir NATO pajėgumų plėtojimo procesų nuoseklumą ir gerinti karinį mobilumą.

Pajėgumų didinimas

Pagalba partneriams, be kita ko, Vakarų Balkanuose ir rytinėse bei pietinėse kaimyninėse šalyse, siekiant stiprinti jų pajėgumus ir didinti jų atsparumą.

Operatyvinis bendradarbiavimas

Keitimasis informacija apie operatyvinius veiksmus ir bendras pastangas gerinti operatyvinį bendradarbiavimą, visų pirma jūrų srityje.

Gynybos pramonė ir moksliniai tyrimai

Keitimasis informacija ir geriausia praktika pramonės ir mokslinių tyrimų klausimais ir atitinkamų iniciatyvų įgyvendinimo koordinavimas.

Politinis dialogas

ES ir NATO politinis dialogas tebėra nepakeičiama priemonė, kuria stiprinamas tarpusavio supratimas, didinamas pasitikėjimas ir užtikrinamas tarpusavio skaidrumas.

Kibernetinis saugumas ir gynyba

Keitimasis informacija ir gerąja praktika, taip pat partnerių kibernetinių pajėgumų stiprinimo ir kibernetinių pratybų bei mokymo koordinavimas.

Koordinuotos pratybos

Lygiagrečios ir koordinuotos pratybos siekiant didinti abiejų organizacijų atsparumą ir parengtį krizės atveju.

ES ir NATO bendradarbiavimas praktikoje

2016–2017 m. Taryba ir NATO patvirtino 74 bendrus pasiūlymus dėl konkrečių veiksmų tokios srityse kaip kova su terorizmu, karinis mobilumas, kibernetinis saugumas, gynybos pajėgumai, gynybos pramonė ir kova su hibridinėmis grėsmėmis.

Iš šių iniciatyvų galima paminėti:

  • struktūrinius dialogus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama atsparumui, kariniam mobilumui, kosmosui, kibernetinei, klimato ir gynybos sritims, taip pat besiformuojančioms ir perversminėms technologijoms;
  • tikralaikį keitimąsi įžvalgomis, ataskaitomis ir analizės rezultatais, susijusiais su priešiška informacine veikla ir užsienio vykdomu manipuliavimu informacija bei kišimusi;
  • konsultacijas platesniais gynybos pramonės klausimais ir konkrečiomis temomis, susijusiomis su pramonės įsitraukimu ir parama;
  • reguliarius informacijos mainus ir kryžminius pasikeitimus informacija Rusijai pradėjus agresijos karą prieš Ukrainą.

Nuo 2017 m. Taryba kasmet susipažįsta su pažangos ataskaita dėl bendrų pasiūlymų įgyvendinimo.

Atsakas į esamus iššūkius

Pastaraisiais metais ES ir NATO bendradarbiavimas gerokai išsiplėtė ir yra grindžiamas trimis bendrais pareiškimais (2023 m., 2018 m. ir 2016 m.), taip pat 2022 m. priimtu ES strateginiu kelrodžiu ir NATO strategine koncepcija.

2023 m. sausio 10 d. priimtame naujausiame, trečiajame bendrame pareiškime dėl ES ir NATO bendradarbiavimo išdėstyti šiandienos iššūkiai ir kaip juos įveikti bendradarbiaujant.

Šiame pareiškime ES ir NATO pareiškia vieningai smerkiančios Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir remiančios Ukrainos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir teisę gintis.

Kadangi grėsmių saugumui ir iššūkių, su kuriais susiduriame, apimtis ir mastas kinta, remdamiesi mūsų ilgalaikiu bendradarbiavimu savo partnerystę perkelsime į kitą lygį. Bendras pareiškimas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, 2023 m. sausio 10 d.

Pareiškime išdėstyta bendra vizija, kaip ES ir NATO veiks drauge kovodamos su bendromis grėsmėmis saugumui. ES ir NATO plečia ir gilina bendradarbiavimą tokiose srityse kaip:

  • didėjanti geostrateginė konkurencija;
  • atsparumas ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga;
  • besiformuojančios ir perversminės technologijos;
  • kosmosas;
  • klimato kaitos poveikis saugumui;
  • užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis.

Taip pat žr.:

ES gynyba skaičiais

ES gynyba skaičiais

Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis

Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. birželio 18 d.