ES gynybos finansavimas
ES didina gynybos išlaidas įgyvendindama kelias iniciatyvas ir priemones ES biudžeto lėšomis.
Kaip ES finansuoja gynybą?
ES finansuoja gynybą pasitelkdama įvairias biudžete numatytas priemones, skirtas moksliniams tyrimams, plėtrai, gamybai, viešiesiems pirkimams ir infrastruktūros projektams remti.
Saugumas ir gynyba ir toliau priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau ES papildo ir stiprina valstybių narių individualias pastangas, sudarydama sąlygas didinti jų nacionalines gynybos išlaidas ir naudodama ES biudžeto išteklius.
Pagrindinė gynybos finansavimo priemonė yra 2021 m. įsteigtas Europos gynybos fondas, skirtas moksliniams tyrimams ir plėtrai gynybos srityje remti. ES taip pat finansuoja karinio mobilumo projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, padėdama užtikrinti, kad infrastruktūra būtų tinkama tiek civiliniam, tiek kariniam naudojimui.
Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios 2022 m. iš esmės pakitus saugumo padėčiai, ES padidino savo gynybos išlaidas ES biudžeto lėšomis.
Atsižvelgdama į tai, ES patvirtino:
- 2023 m. – dvi laikinas priemones šaudmenų gamybai remti ir Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus;
- 2025 m. – Europos gynybos pramonės programą.
Šiuo metu ES bando supaprastinti galiojančias taisykles ir procedūras, kad būtų sumažinti gynybos sektoriui skirtų ES teisės aktų trūkumai ir užtikrinta, kad ES lėšų būtų galima gauti greičiau.
Europos gynybos fondas
2021 m. balandžio 29 d. pradėtas naudoti Europos gynybos fondas (EGF).
Iš pradžių fondo bendras biudžetas pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) buvo beveik 7,3 mlrd. € einamosiomis kainomis. Šios lėšos buvo skiriamos bendradarbiaujamiesiems gynybos srities mokslinių tyrimų ir pajėgumų plėtojimo projektams finansuoti.
Atlikus DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, EGF biudžetas buvo padidintas 1,5 mlrd. €. Ši suma skirta projektams, vykdomiems įgyvendinant Europos strateginių technologijų platformą.
Papildydamas ir stiprindamas valstybių narių pastangas, fondas skatina įvairaus dydžio ir įvairios geografinės kilmės įmonių ir mokslinių tyrimų subjektų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje vykdant mokslinius tyrimus ir užtikrinant plėtrą, taip pat bendradarbiavimą sąveikių gynybos technologijų ir įrangos srityje.
Fondo paskirtis:
- sukurti konkurencingą, novatorišką ir veiksmingą Europos gynybos pramonę,
- skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sukurti Europos Sąjungoje geriau integruotą gynybos rinką,
- skatinti bendrus mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su gynybos produktais ir technologijomis,
- prisidėti prie ES strateginės autonomijos.
Europos gynybos pramonės programa
2025 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė Europos gynybos pramonės programą (EGPP).
Pagal EGPP ES 2025–2027 m. laikotarpiu skirs 1,5 mlrd. € dotacijų ES gynybos parengčiai stiprinti. Ji taip pat remia Ukrainą pagal 300 mln. € vertės specialią priemonę.
Šia programa yra įgyvendinamos kai kurios priemonės, pasiūlytos Europos gynybos pramonės strategijoje. Ją 2024 m. kovo mėn. pristatė Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Europos gynybos pramonės programa
Lanksčių ir sparčių gynybos inovacijų programa
2026 m. liepos 15 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo sukurti naują 115 mln. € vertės lanksčių ir sparčių gynybos inovacijų programą (AGILE).
AGILE siekiama teikti skubią, lanksčią ir tikslinę finansinę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant startuolius ir veiklą plečiančias įmones. Joje daugiausia dėmesio bus skiriama visų pirma naujų ir perversminių gynybos produktų kūrimo ir bandymo rėmimui, įskaitant civilinių technologijų pritaikymą gynybos reikmėms.
Naujoji programa turėtų pradėti veikti 2027 m. pradžioje.
Karinis mobilumas
ES finansuoja karinio mobilumo projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Šiais projektais, kurių biudžetas yra 1,74 mlrd. €, tobulinami karinio mobilumo koridoriai, kad ginkluotosios pajėgos galėtų greičiau ir geriau judėti per sienas ir būtų užtikrinta, kad infrastruktūra būtų pritaikyta tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams.
Patvirtinus 2021–2027 m. sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus, valstybės narės galės perkelti savo sanglaudos politikos programų lėšas į karinio mobilumo iniciatyvas, jei jos to pageidauja.
Keli projektų pagal šią sistemą pavyzdžiai – geležinkelių tiesimas ir modernizavimas, tam tikrų tinklo kelio ruožų modernizavimas ir dvejopo naudojimo infrastruktūros, esančios jūrų uostuose, oro uostuose ir vidaus vandenų keliuose, stiprinimas.
2025 m. lapkričio mėn. Europos Komisija ir vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė karinio mobilumo dokumentų rinkinį. Juo siekiama užtikrinti sklandų karinių pajėgų, įrangos ir karinių išteklių judėjimą visoje ES.
Rinkinį sudaro pasiūlymas dėl reglamento ir bendras komunikatas. 2026 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino įgaliojimus deryboms su Europos Parlamentu dėl reglamento.
Šaudmenų gamyba
2023 m. kovo mėn. Taryba susitarė dėl trikrypčio plano, kuriuo siekiama paspartinti Ukrainai skirtų šaudmenų bei raketų tiekimą ir jų bendrus viešuosius pirkimus. Pirmosios dvi kryptys, kurių kiekvienos vertė – 1 mlrd. €, yra finansuojamos Europos taikos priemonės (valstybių narių tiesiogiai finansuojamos priemonės) lėšomis.
2023 m. liepos 20 d. ES įgyvendino trečiąją plano kryptį – Reglamentą dėl paramos šaudmenų gamybai (ASAP). Ši laikina priemonė finansuojama ES biudžeto lėšomis.
Pagal šią programą, kuriai skirtas 500 mln. € biudžetas, finansuoti projektai, kuriais siekiama skatinti sprogmenų, parako, sviedinių, raketų gamybą bei bandymus ir atnaujinimo sertifikavimą.
Pagal ASAP ES teikė finansinę paramą, kad būtų sustiprinti ES pramonės gamybos pajėgumai, susiję su šaudmenimis „žemė–žemė“ ir artilerijos šaudmenimis, taip pat raketomis.
Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai gynybos srityje
2023 m. spalio 18 d. įsigaliojo reglamentas, kuriuo nustatoma laikina priemonė Europos gynybos pramonei stiprinti vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus (EDIRPA).
Šia priemone valstybės narės skatinamos bendrai pirkti gynybos produktus. Jos biudžetas – 310 mln. €, iš kurių 300 mln. € skyrė ES, o 10 mln. € – Norvegija. Ši priemonė finansuojama ES biudžeto lėšomis. Pagal EDIRPA vykdomuose projektuose dalyvavo 20 ES šalių.
Ši priemonė taip pat padeda didinti valstybių narių viešųjų pirkimų procedūrų masto ekonomiją ir taip užtikrinti, kad Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė taptų konkurencingesnė bei veiksmingesnė.
ES taip pat remia investicijas į gynybą vykdant bendradarbiaujamuosius viešuosius pirkimus pagal Europos saugumo veiksmų priemonę (SAFE). Vykdant šią priemonę valstybėms narėms, kurios to prašo, bus suteikta iki 150 mlrd. € vertės paskolų.
2025 m. gegužės 27 d. patvirtintą priemonę SAFE Europos Sąjunga finansuoja naudodamasi savo skolinimosi pajėgumais, visų pirma išleisdama ES obligacijas.
Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai taip pat yra vienas iš Europos gynybos pramonės programos (EGPP) ramsčių. Dėl šios programos Taryba ir Europos Parlamentas susitarė 2025 m. spalio 16 d.
Bendradarbiaujamieji viešieji pirkimai gynybos srityje
Gynybos sektoriaus taisyklių ir procedūrų supaprastinimas
Pagal planą „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas iki 2030 m. Europos Komisija pasiūlė:
- gynybos sektoriaus teisinės ir administracinės sistemos supaprastinimo priemones (gynybos parengties bendrasis rinkinys),
- naujus tikslinius esamų ES finansavimo programų pakeitimus.
Gynybos parengties bendrasis rinkinys
2026 m. birželio 10 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujų teisės aktų, kuriais bus supaprastinti viešieji pirkimai saugumo ir gynybos srityje, sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į gynybą ir remiama gynybos pramonė.
Šio supaprastinto teisės akto tikslas yra pašalinti administracinę gaišatį vykdant viešuosius pirkimus, paspartinti leidimų išdavimo procedūras, palengvinti su gynyba susijusių produktų siuntimą ES viduje ir stiprinti ES vidaus bendradarbiavimą.
Susitarimu valstybėms narėms ir pramonei bus atvertas laisvesnis kelias sparčiai veikti ir juo bus sustiprinta Europos gynybos parengtis.
- Supaprastinimas: Taryba ir Parlamentas susitarė stiprinti ES gynybos pramonę ir parengtį (pranešimas spaudai, 2026 m. birželio 10 d.)
- ES taisyklių supaprastinimas
Esamų ES finansavimo programų pakeitimai
2025 m. gruodžio 18 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama skatinti su gynyba susijusias investicijas naudojantis ES biudžeto lėšomis. Priemonėmis įgyvendinamas planas „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas iki 2030 m. ir siekiama sukurti palankesnes sąlygas spartesnėms, lankstesnėms ir geriau koordinuojamoms investicijoms į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę.
Naujosiomis taisyklėmis iš dalies keičiamos penkios esamos ES finansavimo programos:
- Skaitmeninės Europos programa,
- programa „Europos horizontas“,
- Europos gynybos fondas,
- Europos infrastruktūros tinklų priemonė,
- Europos strateginių technologijų platforma.
Be to, susitarta dėl itin svarbaus sprendimo prijungti Ukrainą prie Europos gynybos fondo.
Taip pat žr.:
Europos gynybos parengtis
Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, taikoma gynybos išlaidoms
Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE). Kas tai?
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 15 d.