Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis
Strateginiame kelrodyje pateikiamos gairės ir bendra vizija, kaip iki 2030 m. sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.
Kas yra Strateginis kelrodis?
Taryba Strateginį kelrodį patvirtino 2022 m. kovo 22 d., praėjus vos kelioms savaitėms nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
Strateginis kelrodis yra veiksmų planas, kuriuo nustatoma bendra strateginė vizija ir konkretūs tikslai, kaip iki 2030 m. sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką. Juo reaguojama į tokias kylančias grėsmes kaip geopolitinė konkurencija, ekonominės varžybos, technologinė plėtra, dezinformacija ir klimato krizė.
Kelrodyje išdėstytas daugialypis požiūris, apimantis diplomatiją, humanitarinę pagalbą, vystomąjį bendradarbiavimą, klimato politikos veiksmus, žmogaus teisių gynimą, ekonominę paramą ir prekybos politiką.
Jis apima visus saugumo ir gynybos politikos aspektus ir yra grindžiamas keturiais ramsčiais: imtis veiksmų, užtikrinti saugumą, investuoti ir palaikyti partnerystes.
Imtis veiksmų – būti ir angažuotis vietoje
Plėtoti ES civilines ir karines priemones, kad veiksmai būtų pritaikomi prie partnerių poreikių ir stiprinamas ES, kaip vienos pagrindinių veikėjų valdant krizes visame pasaulyje, vaidmuo.
Investuoti – didinti ir geriau apskaičiuoti išlaidas
Būti pasirengus gynybai, užsitikrinti integruotą, novatorišką, konkurencingą ir atsparią Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę, taip pat sustiprintą Europos gynybos pramonę.
Užtikrinti saugumą – numatyti grėsmes ir apsaugoti piliečius
Didinti atsparumą, kad būtų užtikrinta laisva, saugi ir apsaugota prieiga prie strateginių sričių, dėl kurių daug varžomasi, apsaugoti ES piliečiai ir remiami ES partneriai visame pasaulyje.
Palaikyti partnerystes – vienas iš svarbiausių stiprybės ir atsparumo šaltinių
Plėtoti ir stiprinti pritaikytas partnerystes su dvišaliais, regioniniais ir daugiašaliais partneriais visame pasaulyje, siekiant užtikrinti abipusę naudą ir tvirtesnį bendradarbiavimą.
Pažanga skaičiais
Nuo 2022 m., kai Strateginis kelrodis buvo patvirtintas, padaryta didelė pažanga visų keturių ramsčių srityse.
Imtis veiksmų
- pradėjo veikti ES greitojo dislokavimo pajėgumai, sudarantys sąlygas ES greitai reaguoti į krizes ir grėsmes (2025 m.),
- pradėta EUNAVFOR ASPIDES – nauja jūrų operacija saugumui Raudonojoje jūroje ir Persijos įlankos regione padidinti (2024 m.),
- pradėta ES misija Armėnijoje (2023 m.),
- pradėta ES partnerystės misija Moldovoje (2023 m.),
- pradėta saugumo ir gynybos iniciatyva Vakarų Afrikos Gvinėjos įlankos šalims remti, naudojantis pritaikytomis civilinėmis ir karinėmis ekspertinėmis žiniomis (2023 m.),
- pradėta ES karinė pagalbos misija Ukrainai remti (2022 m.).
Investuoti
- pristatytas planas „ReArm Europe“ / Parengties užtikrinimas iki 2030 m. (2025 m.),
- priimta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE) ir aktyvuota nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga (2025 m.),
- vyksta derybos dėl Europos gynybos pramonės programos (2025 m.),
- valstybių narių gynybos išlaidos sudarė 326 mlrd. €, įskaitant 102 mlrd. € investicijų į gynybą (2024 m.),
- skirta 300 mln. € bendriems viešiesiems pirkimams gynybos srityje remti ir 500 mln. € šaudmenų gamybai iš ES biudžeto skatinti (2023 m.).
Užtikrinti saugumą
- pristatyta pasirengimo krizėms strategija (2025 m.),
- suformuotos greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupės pagalbai valstybėms narėms ir partneriams teikti (2024 m.),
- parengtas kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi priemonių rinkinys siekiant kovoti su grėsmėmis demokratiniams procesams (2024 m.),
- priimtas Kibernetinio atsparumo aktas ir Kibernetinio solidarumo aktas (2024 m.),
- priimtos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje ES užtikrinti (TIS 2) ir priemonės dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo (2023 m.),
- priimta ES kosmoso strategija saugumo ir gynybos srityje, ES kibernetinės gynybos politika ir peržiūrėta ES jūrų saugumo strategija (2023 m.).
Palaikyti partnerystes
- pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės su ES nepriklausančiomis šalimis (2024–2025 m.),
- bendradarbiaujama su Jungtinėmis Tautomis siekiant įgyvendinti bendrą ES ir JT bendradarbiavimo prioritetų rinkinį (2022–2024 m.),
- surengtas Šumano saugumo ir gynybos forumas, kuriame dalyvavo tarptautiniai partneriai, ES gynybos ministrai ir suinteresuotieji subjektai (2023–2024 m.),
- pasirašyta trečioji ES ir NATO bendra deklaracija (2023 m.),
- bendradarbiaujama su tokiais regioniniais partneriais kaip Afrikos Sąjunga, Pietryčių Azijos valstybių asociacija, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba,
- intensyviau vedamas dialogas ir bendradarbiaujama su pagrindiniais dvišaliais partneriais.
Taip pat žr.:
Europos gynybos parengtis
ES gynyba skaičiais
Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO)
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugpjūčio 28 d.