Pasauliniai klimato srities veiksmai

Tikslų klimato srityje siekiame kartu

Valstybių sienos klimato kaitos nesustabdo ir jokia šalis jos neišvengia.

Įveikti klimato krizę galima tik visoms pasaulio šalims dirbant kartu.

Todėl ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios ne tik aktyviai imtis veiksmų ES lygmeniu, bet ir remti partnerius visame pasaulyje jiems siekiant savo klimato srities tikslų.

ES ir visos jos valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios Paryžiaus susitarimą – pasaulinį susitarimą, kuriuo siekiama apriboti klimato atšilimą pasaulyje ir kovoti su klimato kaita.

Nustatydamos, kad poveikio klimatui neutralumo tikslas turi būti ES saistantis įsipareigojimas, jos rodo pavyzdį klimato politikos srityje.

Vis dėlto ES tenka tik 8 % pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir ši dalis mažėja.

Nepaprastai svarbu, kad kitos pasaulio šalys intensyviau siektų apriboti klimato atšilimą pasaulyje ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį.

Žalioji diplomatija

Klimato kaita yra vienas iš pagrindinių ES išorės politikos ir diplomatinio darbo elementų.

Klimato klausimais ES su partneriais bendrauja įvairiais lygmenimis:

• vesdama dialogą politikos klausimais dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose,
• dalyvaudama tarptautinėse derybose ir susitarimuose, tokiuose kaip Paryžiaus susitarimas,
• vykdydama prekybos politiką,
• palaikydama aljansus ir partnerystes, pavyzdžiui, žaliąjį aljansą su Japonija.

Palaikydama dvišalius santykius su ES nepriklausančiomis šalimis, ES dalijasi savo patirtimi, įgyta sprendžiant klimato politikos klausimus, ir skatina partnerius imtis ryžtingų kovos su klimato atšilimu pasaulyje veiksmų. Prireikus ji teikia tikslinę paramą labiausiai paveiktoms šalims, kad padėtų joms pertvarkyti ekonomiką.

Kalbant apie daugiašalius forumus, ES aktyviai dalyvauja pasaulinėse derybose, kurios vyksta šalių konferencijose (COP). ES yra tarptautinių susitarimų klimato politikos srityje, tokių kaip Paryžiaus susitarimas, varomoji jėga.

• Tarybos vaidmuo įgyvendinant Paryžiaus susitarimą

Kovos su klimato kaita finansavimas

Kovai su klimato kaita reikia nemažų finansinių išteklių tiek ES, tiek už jos ribų.

Paryžiaus susitarimu išsivysčiusios šalys įsipareigojo kasmet sutelkti 100 mlrd. $ (apie 90 mlrd. €) besivystančioms šalims remti.

ES ir jos valstybės narės yra didžiausios kovos su klimato kaita viešojo finansavimo teikėjos pasaulyje. 2024 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių skyrė 31,7 mlrd. € ir papildomai sutelkė 11,0 mlrd. € privačiojo sektoriaus lėšų, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio.

Šiais finansiniais ištekliais remiami klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmai ES šalyse partnerėse visame pasaulyje siekiant joms padėti sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti atsparumą klimato kaitos poveikiui.

Daugiau kaip trečdalis ES biudžeto, skirto paramai kaimyninėms ir besivystančioms šalims, skiriama pastangoms klimato kaitos srityje stiprinti.

Taip pat žr.: