Su klimato kaita susijusios pertvarkos finansavimas
ES ryžtingai siekia sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiai išteklius naudojančią ir tvarią ekonomiką. ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra didžiausia kovos su klimato kaita finansavimo teikėja pasaulyje.
Klimato aspekto integravimas į ES išlaidas
ES tvirtai remia perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, tausiau išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos. Tai yra ES pastangų pasiekti klimato ir energetikos tikslus, laikantis Paryžiaus klimato susitarimo ir 2030 m. JT darnaus vystymosi tikslų (DVT), dalis.
Kad būtų pasiekti klimato, aplinkos ir socialinio tvarumo tikslai, reikalingos didelės privačiojo ir viešojo sektorių investicijos.
COVID-19 pandemija sukėlė rimtų sveikatos, finansinių ir ekonominių iššūkių, tačiau atsigaunant po pandemijos padėtį galima atkurti geriau ir tvariau, stiprinant klimato srities veiksmams palankią viešąją politiką, pavyzdžiui:
- apmokestinant anglies dioksidą,
- skatinant neteikti aplinkai kenksmingų ir ekonomiškai neveiksmingų subsidijų,
- pereinant prie tvarių investicijų.
Pagal ES ekonomikos gaivinimo plane numatytą priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU) 37 % lėšų pagal 672,5 mlrd. € vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę panaudojama su klimatu susijusiems tikslams. Bendras tikslas 30 % lėšų skirti kovai su klimato kaita yra taikomas visai 2021–2027 m. ES ilgalaikio biudžeto išlaidų sumai.
Kaip ES finansuoja perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos? (Infografikas.)
ES tvari finansų politika
Privačiųjų investicijų panaudojimas
Norint sėkmingai įgyvendinti žaliąją pertvarką, būtina nukreipti privačiojo sektoriaus investicijas, kad jos papildytų viešojo finansavimo šaltinius.
Nuo 2018 m. kovo mėn., kai Komisija paskelbė 10 punktų darnaus vystymosi veiksmų planą, ES nustatė tvarios finansų politikos pagrindus.
2019 m. spalio mėn. ES ir jos valstybės narės prisijungė prie trečiųjų valstybių ir įdiegė naują tarptautinę tvaraus finansavimo platformą. Šios platformos tikslas – padidinti privačiojo sektoriaus kapitalo mobilizavimą nukreipiant jį į aplinkos požiūriu tvarias investicijas.
2019 m. gruodžio mėn. pristačiusi Europos žaliąjį kursą Komisija paskelbė, kad ji pateiks atnaujintą tvaraus finansavimo strategiją. 2021 m. liepos mėn. Komisija pasiūlė naują strategiją dėl kovos su klimato kaita kartu didinant investicijas į tvaresnę ekonomiką.
- Europos žaliasis kursas (bendra informacija)
- Tarptautinė tvaraus finansavimo platforma (Europos Komisija)
- Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas (Europos Komisija)
- Tvaraus finansavimo strategija (Europos Komisija)
Tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimas
2019 m. ir 2020 m. Taryba priėmė teisės aktus, kuriais siekiama nukreipti privačiojo sektoriaus kapitalą į tvaresnes investicijas kapitalo rinkoje:
- patobulinant finansiniams tarpininkams taikomas skaidrumo pareigas, kad į jų rizikos vertinimo procesus būtų įtraukti aplinkos, socialiniai ir valdymo veiksniai,
- sukuriant naują tvarių investicijų lyginamųjų indeksų kategoriją, kad investuotojams būtų lengviau palyginti jų investicijų anglies pėdsaką,
- sukuriant suvienodintą tvarios ekonominės veiklos ES klasifikavimo sistemą (taksonomiją).
- Tvarūs finansai. Pirmininkaujanti valstybė narė ir Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl mažo anglies dioksido kiekio technologijų lyginamųjų indeksų (pranešimas spaudai, 2019 m. vasario 25 d.)
- Tvarūs finansai. Pirmininkaujanti valstybė narė ir Parlamentas pasiekė politinį susitarimą dėl skaidrumo taisyklių (pranešimas spaudai, 2019 m. kovo 7 d.)
- Tvarūs finansai. Taryba priėmė suvienodintą ES klasifikavimo sistemą (pranešimas spaudai, 2020 m. balandžio 15 d.)
2019 m. birželio mėn. Komisija taip pat paskelbė neprivalomas gaires, kuriomis siekiama padėti įmonėms nuosekliau ir geriau palyginamu būdu atskleisti atitinkamą nefinansinę informaciją.
ES taksonomijos reglamentas
2020 m. balandžio mėn. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatoma visoje ES taikoma klasifikavimo sistema („taksonomija“). Ji suteiks įmonėms ir investuotojams galimybę laikytis tų pačių principų nustatant, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu.
Nuo to laiko Europos Komisija priėmė du deleguotuosius aktus pagal ES taksonomijos reglamentą. Inter alia, juo nustatyti techninės analizės kriterijai, taikomi:
- nustatant, ar ekonomine veikla iš esmės prisidedama prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos,
- reikšmingos žalos nedarymo principui, užtikrinant, kad konkreti ekonominė veikla nedarytų didelio neigiamo poveikio aplinkai.
Europos žaliųjų obligacijų reglamentas
2023 m. spalio mėn. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo nustatomas Europos žaliųjų obligacijų standartas.
Reglamente nustatyti vienodi reikalavimai obligacijų emitentams, pageidaujantiems obligacijas, kurios, jų teigimu, yra tvarios aplinkos atžvilgiu, žymėti nuoroda „Europos žalioji obligacija“ arba „ES ŽO“.
Juo nustatoma sistema, pagal kurią registruojami ir prižiūrimi subjektai, veikiantys kaip Europos žaliųjų obligacijų išorės vertintojai, ir reglamentuojama Europos žaliųjų obligacijų emitentų priežiūra.
Visos pajamos iš Europos žaliųjų obligacijų turi būti investuojamos į ekonominę veiklą, suderintą su ES tvarios veiklos taksonomija. Tiems sektoriams, kuriems dar netaikoma ES taksonomija, ir tam tikrai labai konkrečiai veiklai bus taikoma 15 % lankstumo marža.
Europos žaliosios obligacijos (Infografikas.)
ES indėlis į tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą
ES ir jos valstybės narės yra didžiausios kovos su klimato kaita viešojo finansavimo teikėjos pasaulyje.
2024 m. Europos Sąjunga ir jos 27 valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti iš viešųjų šaltinių skyrė 31,7 mlrd. € ir papildomai sutelkė 11,0 mlrd. € privačiojo sektoriaus lėšų, kad padėtų besivystančioms šalims mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio. Pusė viešojo finansavimo sumos, skirtos besivystančioms šalims, panaudota prisitaikymui prie klimato kaitos arba kompleksiniams veiksmams (apimantiems tiek klimato kaitos švelninimo, tiek prisitaikymo iniciatyvas) besivystančiose šalyse.
Prisidėti prie kovos su klimato kaita finansavimo yra svarbi 2015 m. Paryžiaus susitarimo dalis. Susitarime nustatytas tikslas, pagal kurį išsivysčiusios šalys iki 2025 m. turėtų kasmet sutelkti 100 mlrd. $ ir taip prisidėti prie tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo.
Europos indėlis finansuojant kovą su klimato kaita (mlrd. €) (Infografikas.)
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. spalio 27 d.