Tinklų ir informacinių sistemų saugumas – proveržis derybose su EP

2015 m. birželio 29 d. Tarybai pirmininkaujanti Latvija susitarė su Europos Parlamentu dėl pagrindinių principų, kuriuos reikia įtraukti į Tinklų ir informacijos saugumo direktyvos projektą. Šie principai turės tapti teisinėmis nuostatomis, kad vėliau būtų galima galutinai susitarti dėl direktyvos. Pirmininkaujanti valstybė narė pristatys šio ketvirtojo trišalio dialogo rezultatus valstybių narių ambasadoriams birželio 30 d. Nuolatinių atstovų komiteto posėdyje.

„Padažnėjusios kibernetinės atakos yra viena iš didžiausių grėsmių, su kuriomis susiduriame, ir šiandieninis susitarimas dėl bendro priemonių rinkinio yra didelis žingsnis į priekį siekiant parengti pirmąsias ES masto priemones, skirtas kovoti su šia grėsme“, – pareiškė Latvijos gynybos ministras Raimondas Vējonis. „Tai taip pat atspindi tai, kad ES vadovams šis klausimas – prioritetinis; penktadienį jie paragino skubiai priimti direktyvą.“

Geresnis kibernetinės rizikos valdymas ir pranešimas apie incidentus visoje ES

Pagal naująsias taisykles paskirtieji operatoriai, teikiantys pagrindines paslaugas (pavyzdžiui, energetikos ir transporto srityse), privalės imtis priemonių jų tinklams kylančią rizikai valdyti ir pranešti apie incidentus valdžios institucijoms. Valstybės narės, remdamosi aiškiais tekste išdėstytais kriterijais, nustatys tokius pagrindinius operatorius, kuriems turi būti taikoma direktyva. Bus nustatytos specialios nuostatos siekiant išvengti susiskaidymo nustatant operatorius valstybėse narėse. Tačiau jomis neturi būti pažeidžiamos valstybių narių prerogatyvos ar kenkiama saugumo interesams.
 

Buvo sutarta, kad skaitmeninių paslaugų platformos būtų traktuojamos skirtingai nei pagrindinės paslaugos. Detalės bus aptartos techniniu lygmeniu.

Valstybių narių bus prašoma sudaryti tinklų ir informacinių sistemų saugumo planą ir paskirti atsakingas valdžios institucijas. Bus įkurta ES lygmens bendradarbiavimo grupė, kuri spręs tinklų ir informacinių sistemų saugumo klausimus strateginiu lygmeniu ir vadovaus operatyvinei veiklai. Operatyviniam bendradarbiavimui užtikrinti bus sukurtas nacionalinių kompiuterių saugumo incidentų tyrimo tarnybų (CSIRT) tinklas. Juo bus prisidėta stiprinant pasitikėjimą tarp valstybių narių.

Kokios naudos galėtų suteikti Tinklų ir informacijos saugumo direktyva?

Pasiūlymo dėl tinklų ir informacijos saugumo tikslas – užtikrinti saugią ir patikimą skaitmeninę aplinką visoje ES. Piliečiai ir vartotojai labiau pasitikės technologijomis, paslaugomis ir sistemomis, nuo kurių jie kasdien priklauso. Dėl šio didesnio pasitikėjimo kibernetinė erdvė bus labiau integruota, o skaitmeninė ekonomika augs dar greičiau, taip padėdama ekonomikai atsigauti. Valdžios institucijos ir įmonės galės labiau pasitikėti skaitmeniniais tinklais ir infrastruktūra teikdami pagrindines paslaugas savo šalyje ir už jos ribų. Saugesnės e. prekybos platformos galėtų pritraukti daugiau vartotojų internete ir sukurti naujų galimybių. IRT saugumo produktų ir paslaugų teikėjai taip pat gautų naudos, nes jų produktų ir paslaugų paklausa didės, todėl bus kuriami novatoriški produktai ir masto ekonomijos. Tai bus naudinga ES ekonomikai, nes sektoriams, kurie labai priklauso nuo tinklų ir informacijos saugumo, bus sudarytos palankesnės sąlygos patikimesnėms paslaugoms teikti.

Kaip pasiūlymas taps įstatymu?

Pirmininkaujanti valstybė narė Tarybos vardu veda derybas dėl direktyvos sąlygų su Europos Parlamentu. Kad teisės aktas būtų priimtas, jam turi pritarti abi institucijos. Derybos bus tęsiamos Liuksemburgo pirmininkavimo metu.

 

• Kibernetinio saugumo didinimas ES