"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Taryba susitarė dėl Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos pakeitimų
Šiandien Taryba priėmė savo derybinę poziciją (toliau – bendras požiūris) dėl pasiūlymo peržiūrėti Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta geresnė žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga mažinant pramonės įrenginių ir intensyvios gyvulininkystės ūkių į orą bei vandenį ir su atliekomis išmetamą kenksmingų teršalų kiekį.
Tarša yra sunkių ligų priežastis ir daro žalą aplinkai. ES 2050 m. tikslas yra sumažinti taršą iki tokio lygio, kad ji nebebūtų kenksminga žmonių sveikatai. Šiandien Taryboje pasiektu susitarimu dėl pramoninių išmetamų teršalų nustatomos griežtesnės taisyklės taršai prie šaltinio mažinti. Jomis bus nustatytos efektyvesnės išmetamų teršalų kiekių ribos ir pateiktos aiškios gairės pramonei ir dideliems gyvulininkystės ūkiams, kokios investicijos būtų tinkamos jų taršai veiksmingai sumažinti.
Švedijos klimato ir aplinkos ministrė Romina Pourmokhtari
Pramoninių išmetamų teršalų direktyva yra pagrindinė ES priemonė, kuria reguliuojama pramonės įrenginių ir intensyvios gyvulininkystės ūkių keliama tarša, pvz., azoto oksido, amoniako, gyvsidabrio, metano ir anglies dioksido kiekiai. Pramonės įrenginiai ir ūkiai privalo vykdyti veiklą pagal nacionalinių valdžios institucijų išduotą leidimą, kaip standartą naudodami geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB).
Pagrindiniai Tarybos padaryti pakeitimai
Savo bendrame požiūryje valstybės narės iš dalies pakeitė Komisijos pasiūlymą išplėsti direktyvos taikymo sritį į ją įtraukiant intensyvios gyvulininkystės ūkius, kuriuose sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius yra didesnis nei 350 galvijų ir kiaulių ūkiuose, 280 – naminių paukščių ūkiuose ir 350 – mišriuosiuose ūkiuose. Ekstensyviojo ūkininkavimo ūkiai neįtraukiami. Naujosios taisyklės būtų taikomos palaipsniui pradedant nuo didžiausių ūkių.
Pasiekusios šį susitarimą, valstybės narės sutinka į direktyvos taikymo sritį įtraukti kasybos veiklą. Pramoniniu mastu gaminamoms neenergetinėms mineralinėms žaliavoms ir rūdoms jos nustatė 500 tonų gamybos pajėgumų per dieną ribą. Valstybės narės į direktyvos taikymo sritį neįtraukė gipso ir nustatė ribą vandens elektrolize pagamintam vandeniliui.
Bendrame požiūryje numatytas lankstumas, kurio reikia, kad valstybės narės pritaikytų nuostatas dėl sankcijų ir kompensacijų žalos sveikatai atveju prie savo skirtingų nacionalinių teisinių sistemų.
Valstybės narės nustatė griežtomis sąlygomis taikytiną nuo išmetamųjų teršalų ribinių verčių leidžiančią nukrypti nuostatą, susijusią su geriausiais prieinamais gamybos būdais, kai kilus krizei labai sutrikdomas energijos arba būtinųjų išteklių, medžiagų ar įrangos tiekimas arba jų ima trūkti.
Bendrame požiūryje numatyta ribotos trukmės nukrypti leidžianti nuostata, taikoma kurą deginantiems įrenginiams, kurie yra su žemyninės dalies energijos tinklu nesujungtos mažos atskiros sistemos dalis. Tikslas – suteikti jiems pakankamai laiko jungtinėms sistemoms sukurti, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas.
Bendrame požiūryje nustatyti Komisijos pasiūlyto Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centro (INCITE) tikslai. Jame taip pat patikslinama daug kitų pasiūlymo dalių ir siekiama sumažinti veiklos vykdytojams ir nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą.
Bendra informacija ir tolesni veiksmai
Dabar, kai Taryba susitarė dėl bendro požiūrio, derybos su Europos Parlamentu gali prasidėti, kai tik pastarasis priims savo derybinę poziciją.
Pramonės įrenginiai, pavyzdžiui, elektros energijos ir cemento gamybos, atliekų tvarkymo, atliekų deginimo ir intensyvios gyvulininkystės, kurių veikla yra nurodyta direktyvoje, turi vykdyti veiklą pagal nacionalinių valdžios institucijų išduotą leidimą. Leidime yra nustatytos įrenginių išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Leidimai taikomi į orą, vandenį ir žemę išmetamiems teršalams, atliekų susidarymui, žaliavų naudojimui, energijos vartojimo efektyvumui, triukšmui, ekologinių avarijų prevencijai ir vietovės atkūrimui uždarius įrenginius. Išmetamųjų teršalų ribinės vertės grindžiamos geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB), taip siekiant apriboti išmetamųjų teršalų kiekį.
Sutartinis ūkinis gyvūnas yra atskaitos vienetas, kuriam taikomi koeficientai, pagrįsti įvairių rūšių gyvūnų pašarų poreikiais; sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius paprastai yra didesnis už tam tikrame ūkyje esančių gyvūnų skaičių.
Pagrindinis peržiūros tikslas – daryti pažangą siekiant ES nulinės taršos tikslo, kad būtų sukurta aplinka be toksinių medžiagų.
Naujosiomis taisyklėmis bus:
į taikymo sritį įtraukta daugiau įrenginių (visų pirma, daugiau stambių intensyvios gyvulininkystės ūkių),
padidintas leidimų veiksmingumas,
sumažinta administracinė našta,
padidintas skaidrumas ir
labiau remiamos proveržio technologijos ir kiti novatoriški metodai.
Tarša yra sunkių ligų priežastis ir daro žalą aplinkai. ES 2050 m. tikslas yra sumažinti taršą iki tokio lygio, kad ji nebebūtų kenksminga žmonių sveikatai. Šiandien Taryboje pasiektu susitarimu dėl pramoninių išmetamų teršalų nustatomos griežtesnės taisyklės taršai prie šaltinio mažinti. Jomis bus nustatytos efektyvesnės išmetamų teršalų kiekių ribos ir pateiktos aiškios gairės pramonei ir dideliems gyvulininkystės ūkiams, kokios investicijos būtų tinkamos jų taršai veiksmingai sumažinti.