Laiko juosta: istorija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Schumanas (Roberas Šumanas) paskelbė, kad sukuriama Europos anglių ir plieno bendrija, kurią kontroliuos bendra Vyriausioji valdyba. Padėti pagrindai Europos Sąjungai, remiantis dviem svarbiausiais principais: taika ir solidarumu.

• Šumano deklaracija (teminis straipsnis)

Paryžiaus sutartimi įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB), kuri sukūrė bendrąją anglių ir plieno rinką. Tai sumažino nepasitikėjimą ir įtampą tarp kaimyninių Europos šalių po II pasaulinio karo. EAPB sutartis, kurios galiojimas baigėsi 2002 m., yra pirmoji Europos bendrijos steigimo sutartis.

Pirmasis Europos anglių ir plieno bendrijos Specialiosios ministrų tarybos, kuri vėliau tapo Europos Sąjungos Taryba, posėdis įvyko Liuksemburge.

Romos sutartimis įsteigtos Europos ekonominė bendrija (EEB) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas). Pirmasis EEB Tarybos posėdis įvyko 1958 m. sausio 25 d., pirmininkaujant Belgijos užsienio reikalų ministrui Victorui Larockui.

1965 m. Prancūzija pareiškė, kad nedalyvaus Tarybos posėdžiuose, nes nepritaria deryboms dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo. Ši krizė vėliau įveikta, kai 1966 m. buvo pasiektas vadinamasis Liuksemburgo kompromisas, pagal kurį nustatytas vieningas balsavimas sprendžiant dėl svarbių interesų.

Šiomis dviem sutartimis (1967 m. ir 1971 m.) įsteigta viena Taryba, viena Komisija ir nustatytas vienas biudžetas visoms trims bendrijoms (EAPB, Euratomui ir EEB). COREPER oficialiai įteisintas kaip Tarybos parengiamasis organas.

• Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I)
• Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER II)

Į Europos Bendrijas įstoja Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė, ir valstybių narių skaičius išauga iki devynių.

Po Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo (1973 m. gruodžio mėn.), kuriame numatyta aukščiausiojo lygio susitikimus rengti kaskart atsiradus reikalui, 1974 m. gruodžio mėn. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkavo Prezidentas Valéry Giscard’as d’Estaing’as, įsteigta Europos Vadovų Taryba. Ji buvo sukurta siekiant sudaryti neformalų valstybių ar vyriausybių vadovų diskusijų forumą.

• European Council: 50 years of working together (English version)

Naujoji Europos Vadovų Taryba pirmą kartą susitiko 1975 m. kovo mėn. Dubline.

• Europos Vadovų Taryba, Dublinas, 1975 m. kovo 10–11 d.

Įstojus Graikijai, ES valstybių narių skaičius tampa dviženklis.

Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai Šengene (Liuksemburgas) pasirašo susitarimą dėl sienų kontrolės panaikinimo.

Šengeno susitarimu bus palaipsniui sudaromos sąlygos žmonėms keliauti be pasų tikrinimo prie vidaus sienų. Šengeno susitarimas pradedamas įgyvendinti vėliau, 1995 m.

Europos Vadovų Taryba oficialiai patvirtina vėliavą kaip oficialų Europos Bendrijų logotipą.

Europos Vadovų Taryba pasiekia politinį susitarimą, kuriuo padedamas pagrindas Suvestiniam Europos aktui priimti.

• Europos Vadovų Taryba, Liuksemburgas, 1985 m. gruodžio 2–3 d.

Į ES įstoja Ispanija ir Portugalija; Europos Bendrijų narių skaičius išauga iki 12.

Suvestiniu Europos aktu (SEA) sukuriama vidaus rinka, kurioje sudaromos sąlygos prekėms, asmenims, paslaugoms ir kapitalui laisvai judėti. Juo pradedamas bendradarbiavimas užsienio politikos srityje ir nustatomas platesnis kvalifikuotos balsų daugumos taikymas priimant sprendimus Taryboje.

• Sprendimų priėmimo procesas Taryboje

Suvestiniame Europos akte taip pat nustatytas Europos Vadovų Tarybos teisinis pagrindas, kuriuo oficialiai įtvirtinami valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai.

1992 m. Edinburge įvykusiame susitikime Europos Vadovų Taryba pradeda taikyti „viešų debatų“ tvarką, kuri bėgant metams taikoma vis plačiau. Paskutinį kartą jos taikymo sritis išplėsta Lisabonos sutartimi.

Viešus debatus ir svarstymus Taryboje dabar galima stebėti jos interneto svetainėje.

• Žr. tiesiogiai viešus debatus ir svarstymus

Įsigaliojusia Mastrichto sutartimi sukuriama išplėstu Bendrijos ramsčiu grindžiama Europos Sąjunga. Ja sukurta ekonominė ir pinigų sąjunga ir nustatyti du nauji ramsčiai: bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse (TVR).

Mastrichto sutartimi Europos Vadovų Tarybai suteiktas oficialus statusas. Jos vaidmuo – suteikti postūmį ir bendrąsias politines gaires ES vystymuisi.

Mastrichto sutartimi taip pat pradėta kurti euro valiuta ir bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP).

• Kaip Mastrichto sutartis pakeitė Europą (vaizdinis pasakojimas)

Į ES įstoja Austrija, Suomija ir Švedija. 15 valstybių narių dabar apima beveik visą Vakarų Europą.

Nuo 1996 m. Europos Vadovų Taryba į susitikimus renkasi bent keturis kartus per metus. Anksčiau susitikimus rengti reikėjo tik du kartus per metus.

Europos Vadovų Taryba pritaria tam, kad būtų sukurta Euro grupė – neoficialus organas, kuriame susitinka šalių, kurių valiuta yra euro, finansų ministrai. Pirmas Euro grupės susitikimas įvyko 1998 m. birželio 4 d. Seningeno pilyje, Liuksemburge.

• Euro grupė

Jis įvedamas 11 valstybių narių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje.

Amsterdamo sutartimi sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, o į ES teisę integruojamas Šengeno susitarimas. Šia sutartimi pakeičiamas Tarybos generalinio sekretoriaus vaidmuo; jis tampa ir vyriausiuoju įgaliotiniu bendrai užsienio ir saugumo politikai.

Graikija tampa 12-ąja ES valstybe nare, prisijungusia prie euro zonos.

2002 m. sausio 1 d. apyvartoje pasirodo euro banknotai ir monetos, kurie pakeičia nacionalines valiutas.

Nicos sutartimi pradedama ES institucijų reforma rengiantis būsimai išsiplėtusiai Sąjungai, kurią sudarys 27 valstybės narės. Taryba pertvarkoma, kad būtų plačiau taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma ir nustatytas tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo principas.

Nuo 2003 m. spalio mėn. visi formalūs Europos Vadovų Tarybos susitikimai vyksta Briuselyje.

Nicos sutarties deklaracijoje Nr. 22 teigiama, kad kai Europos Sąjungą sudarys 18 valstybių narių, visi Europos Vadovų Tarybos susitikimai bus rengiami Briuselyje.

Į ES kartu įstoja dešimt naujų narių: Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Tai didžiausia ES plėtra vienu metu žmonių ir šalių skaičiaus atžvilgiu.

ES jau priklauso 25 valstybės narės.

Euro grupė nusprendžia skirti nuolatinį pirmininką, skiriamą dvejų metų kadencijai.

Scheveningene įvykusiame neformaliame Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos susitikime Jeanas Claude’as Junckeris išrinktas pirmuoju nuolatinis Euro grupės pirmininku. Jo kadencija truko nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Jis išrinktas Euro grupės pirmininku antrai kadencijai.

Bulgarijai ir Rumunijai tapus ES narėmis, valstybių narių skaičius išauga iki 27.

Slovėnija tampa 13-ąja ES valstybe nare, įsivedusia eurą kaip savo valiutą.

Euro zonai jau priklauso 15 narių.

Prancūzijos Prezidentas Nicolas Sarkozy pasiūlo rengti reguliarius euro zonos valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimus. Pirmasis susitikimas įvyko 2008 m. spalio 12 d. Vėlesni susitikimai įvyko Briuselyje 2010 m. gegužės mėn., 2011 m. kovo mėn., 2011 m. liepos mėn. ir 2011 m. spalio mėn.

Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimai padeda koordinuoti euro zonos ekonominę politiką; juose taip pat dalyvauja euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas ir Europos Komisijos pirmininkas.

• Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas

Slovakija tampa 16-ąja euro zonos nare.

Neformaliame susitikime, surengtame 2009 m. lapkričio 19 d. Briuselyje, ES valstybių ir vyriausybių vadovai vieningai susitaria pirmuoju nuolatiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininku paskirti Hermaną Van Rompuy’ų.

• Hermano Van Rompuy’aus pareiškimas

Įsigalioja Lisabonos sutartis, kuria pertvarkoma ES struktūra ir jos veikimo tvarka.

Ja nustatomas platesnis balsavimo kvalifikuota balsų dauguma Taryboje taikymas.

Europos Vadovų Taryba tampa savarankiška institucija su savo pirmininku. Iki tol Europos Vadovų Taryba buvo neoficialus organas ir Europos Vadovų Tarybos vadovo pareigybė taip pat buvo neoficiali. Tas pareigas ėjo valstybės narės, rotacijos tvarka pirmininkavusios ES Tarybai, valstybės ar vyriausybės vadovas.

• Europos Vadovų Tarybos pirmininko vaidmuo
• Lisabonos sutartis. ES – tokios, kokią pažįstame – kūrimas (vaizdinis pasakojimas)

2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutarties Protokolas Nr. 14, kuriuo nustatytas Euro grupės vaidmuo. Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ministrai susirenka į neformalų susitikimą aptarti su bendra valiuta susijusių klausimų ir išrenka pirmininką dvejų su puse metų kadencijai.

Be to, Lisabonos sutartimi ES Tarybos taisyklės iš dalies pakeičiamos taip, kad tais atvejais, kai visos sudėties Ekonomikos ir finansų reikalų taryba (ECOFIN taryba) balsuoja dėl klausimų, susijusių tik su euro zona, balsuoti gali tik Euro grupės nariai.

• Protokolas (Nr. 14) dėl Euro grupės

Paskutinį kartą Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavo rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės prezidentas arba ministras pirmininkas.

2009 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavo Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas.

• Europos Vadovų Tarybos išvados (Briuselis, 2009 m. gruodžio 10–11 d.)

Estija tampa 17-ąja prie euro zonos prisijungusia šalimi.

2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime 25 Europos šalių vadovai pasirašė Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV).

Sutartis įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.; ja oficialiai įtvirtinamas euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimas ir jų pirmininko vaidmuo apibrėžtas SSKV 12 straipsnyje.

• Sutartis dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos (SSKV)

Hermanas Van Rompuy’us išrenkamas antrai Europos Vadovų Tarybos pirmininko kadencijai nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.

Už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių vertybių puoselėjimą Europoje ES suteikiama Nobelio taikos premija.

Skirdamas Nobelio taikos premiją Europos Sąjungai, Norvegijos Nobelio komitetas nurodė, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į stabilizuojamą ES vaidmenį pakeičiant didžiąją Europos žemyno dalį teritorija, kurioje ne vyksta karas, o klesti taika.

Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas išrinktas Euro grupės pirmininku. Jis tapo antruoju nuolatiniu Euro grupės pirmininku Euro grupės istorijoje.

• President of the Eurogroup
• Jeroen Dijsselbloem

Pirmasis euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimas po Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV) įsigaliojimo įvyko 2013 m. kovo 14 d. Šiame susitikime priimtos euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimo taisyklės.

• Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimų organizavimo taisyklės

Kroatija tampa antrąja buvusios Jugoslavijos šalimi po Slovėnijos, įstojusia į ES.

ES jau priklauso 28 valstybės narės.

Latvija tampa 18-ąja euro zonos nare.

Donaldas Tuskas pakeičia Hermaną Van Rompuy’ų Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigose. Jo kadencija trunka nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko D. Tusko kalba perdavimo ceremonijoje (2014 m. gruodžio 1 d.)
• Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko biografija

Euro zonai jau priklauso 19 narių: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija ir Vokietija.

2015 m. birželio 22 d. ES vadovai susitiko pasikeisti nuomonėmis dėl Graikijos. Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė, kad naujausi Graikijos vyriausybės pasiūlymai yra teigiamas žingsnis į priekį, tačiau ES institucijos turės išsamiau įvertinti šiuos pasiūlymus.

• Pirmininko Donaldo Tusko pareiškimas dėl 2015 m. birželio 22 d., pirmadienį, įvyksiančio euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo

Jie yra pasirengę pradėti derybas dėl Graikijai skirtos finansinės pagalbos programos pagal Europos stabilumo mechanizmą (ESM), tačiau pirmiausia susitarimą turi patvirtinti Graikijos parlamentas ir kiti nacionaliniai parlamentai. Po to, kai bus užbaigtos nacionalinės procedūros, Euro grupė tęs derybas.

• Euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimas (Briuselis, 2015 m. liepos 12 d.)
• Pirmininko Donaldo Tusko kalba po 2015 m. liepos 12 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Graikijos

Jeroenas Dijsselbloemas dar kartą paskirtas Euro grupės pirmininku antrai 2,5 metų trukmės kadencijai.

• Eurogroup statement on the appointment of the President of the Eurogroup
• President of the Eurogroup

Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai dvejų su puse metų trukmės kadencijai – nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.

• Donaldas Tuskas perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku (pranešimas spaudai, 2017 03 09)

Atsižvelgdama į 2016 m. birželio 23 d. JK referendumo, kuriame JK piliečiai balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, rezultatus, JK oficialiai pranešė Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš ES.

Europos Vadovų Taryba priėmė pareiškimą dėl JK pranešimo.

„Apgailestaujame, kad Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos, tačiau esame pasirengę procesui, kurį dabar turėsime vykdyti (...) Šiose derybose Sąjunga veiks vieningai ir saugos savo interesus. Mūsų pirmas prioritetas – kuo labiau sumažinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo kilusį netikrumą mūsų piliečiams, įmonėms ir valstybėms narėms.“

Europos Vadovų Taryba, 2017 m. kovo 29 d.

• Pranešimo pagal 50 straipsnį laiškas, 2017 03 29
• ES santykiai su Jungtine Karalyste (bendra informacija)

Portugalijos finansų ministras Mário Centeno išrinktas Euro grupės pirmininku. Jis tapo trečiuoju nuolatiniu Euro grupės pirmininku Euro grupės istorijoje.

Charles’is Michelis perima iš Donaldo Tusko Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas. Jo kadencija truks nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko Charles’io Michelio kalba pareigų perdavimo ceremonijoje su kadenciją baigusiu pirmininku Donaldu Tusku

Po 2016 m. birželio 23 d. nacionalinio referendumo, 2020 m. sausio mėn. abiem pusėms ratifikavus išstojimo susitarimą, Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos.

Euro grupė, vadovaudamasi ES sutarčių protokolu Nr. 14, Euro grupės pirmininku išrinko Airijos viešųjų išlaidų ir reformų ministrą Paschalį Donohoe.

Naujasis pirmininkas pareigas pradėjo eiti 2020 m. liepos 13 d., jo kadencijos trukmė – dveji su puse metų.

• Paschalis Donohoe išrinktas Euro grupės pirmininku (pranešimas spaudai, 2020 m. liepos 9 d.)

Charles’is Michelis perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai dvejų su puse metų kadencijai nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.

• Charles’is Michelis perrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku (pranešimas spaudai, 2022 m. kovo 24 d.)

Bendru sutarimu Euro grupė perrinko Airijos finansų ministrą Paschalį Donohoe Euro grupės pirmininku antrai dvejų su puse metų kadencijai. Ji prasidėjo 2023 m. sausio 13 d.

• Paschalis Donohoe perrinktas Euro grupės pirmininku (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 5 d.)

Kroatija tapo 20-ąja euro zonos nare.

Europos Vadovų Tarybos pirmininku tapo António Costa, jis pakeitė Charles’į Michelį. Jo kadencija truks nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2027 m. gegužės 31 d.

• Pirmininko António Costa kalba pareigų perdavimo ceremonijoje su kadenciją baigiančiu pirmininku Charles’iu Micheliu

Euro grupė bendru sutarimu savo pirmininku perrinko Airijos finansų ministrą Paschalį Donohoe. Jis eina pareigas nuo 2020 m. liepos 13 d., o jo trečioji kadencija prasidės 2025 m. liepos 13 d. Kadencija truks dvejus su puse metų.

• Paschalis Donohoe patvirtintas trečiai Euro grupės pirmininko kadencijai (pranešimas spaudai, 2025 m. liepos 7 d.)

Atsistatydinus ankstesniajam pirmininkui Paschaliui Donohoe, laikinai Euro grupės pirmininko pareigas nuo 2025 m. lapkričio 18 d. pradėjo eiti Kipro Respublikos finansų ministras Makis Keravnosas. Laikantis Euro grupės darbo metodų, jis šias pareigas eis tol, kol bus išrinktas naujas pirmininkas.

• Euro grupės pirmininko Paschalio Donohoe pareiškimas (pranešimas spaudai, 2025 m. lapkričio 18 d.)

Euro grupė, vadovaudamasi ES sutarčių Protokolu Nr. 14, Euro grupės pirmininku išrinko Graikijos ekonomikos ir finansų ministrą Kyriakosą Pierrakakį.

Naujasis pirmininkas pradės eiti pareigas 2025 m. gruodžio 12 d., o jo kadencijos trukmė – dveji su puse metų.

• Euro grupės pirmininku išrinktas Kyriakosas Pierrakakis (pranešimas spaudai, 2025 m. gruodžio 11 d.)