"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2025 m. lapkričio 13 d.
Pagrindiniai rezultatai
Tarybos posėdyje ministrai susitarė dėl priemonių, skirtų staigaus mažų siuntinių antplūdžio į ES rinką problemai spręsti. Taryba taip pat aptarė Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą ir patvirtino metines išvadas dėl ES statistikos. Prieš posėdį surengtuose dalykiniuose pusryčiuose ministrai aptarė Ukrainos finansavimą ir tarptautinių įmonių apmokestinimą.
Norėčiau padėkoti visoms valstybėms narėms už labai konstruktyvų ECOFIN tarybos posėdį, kuriame jos patvirtino įsipareigojimą patenkinti Ukrainos finansavimo poreikius ateinančiais metais. Pasikeitėme nuomonėmis apie paramos galimybes, visų pirma Komisijos pasiūlymą dėl reparacijų paskolos. Pirmininkaujanti Danija mano, kad Komisijos pateiktas pasiūlymas yra geriausias ir realistiškiausias variantas, todėl jis turėtų būti laikomas didžiausiu prioritetu, kad gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime būtų galima priimti sprendimus.
Taip pat džiaugiamės pasiekę politinį susitarimą dėl 150 € muitų ribos panaikinimo ir užtikrinę, kad muitai būtų mokami nuo pirmojo euro, nes tai yra svarbus žingsnis siekiant sąžiningos konkurencijos ir Europos įmonių konkurencingumo.
Danijos finansų ministrė Stephanie Lose
Energijos mokesčiai
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros.
Ministrai išsakė savo nuomones dėl kompromisinio teksto. Nors daugelis ministrų buvo pasirengę pritarti susitarimui dėl kompromiso, kiti manė, kad reikia tęsti darbą, susijusį su tam tikrais aspektais, daugiausia su konkurencingumu.
Visų pirma kai kurie ministrai negalėjo pritarti direktyvai ir nurodė konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, nuostatas dėl indeksavimo, jūrų ir aviacijos sektoriuose naudojamų degalų apmokestinimo ir gamtinių dujų bei suskystintų gamtinių dujų apmokestinimo tvarkos, taip pat sąsajas su kitais klimato srities dokumentais.
Baigdama posėdį pirmininkaujanti valstybė narė pareiškė apgailestavimą, jog nepanašu, kad šiuo metu Taryboje būtų galima susitarti dėl kompromisinio teksto.
Šiandien Taryba ėmėsi veiksmų, kad būtų sprendžiama mažų siuntinių, kurie šiuo metu neapmokestinami muitais, antplūdžio į ES problema, nes tai sukelia nesąžiningą konkurenciją ES pardavėjų atžvilgiu ir kelia susirūpinimą dėl aplinkos.
Labai džiaugiuosi, kad susitarėme dėl 150 € muitų ribos panaikinimo. Užtikrinsime, kad muitai būtų mokami nuo pirmojo euro, taip sudarant vienodas sąlygas Europos įmonėms ir apribojant pigių prekių antplūdį. Taip pat susitarėme, kad reikia siekti kuo greičiau, jau 2026 m. rasti laikiną sprendimą.
Danijos ekonomikos reikalų ministrė Stephanie Lose
Pirma, ES finansų ministrai susitarė panaikinti dabartinę taisyklę, pagal kurią leidžiama į ES nemokant muitų įvežti prekes, kurių vertė mažesnė nei 150 €. Pradėjus veikti, kaip šiuo metu tikimasi 2028 m., ES muitinės duomenų platformai – siūlomai centrinei ES platformai, skirtai sąveikai su muitinėmis palaikyti ir muitiniam tikrinimui stiprinti – atitinkami muitai bus taikomi visoms į ES įvežamoms prekėms.
Atsižvelgdama į klausimo skubumą, šiandien Taryba taip pat įsipareigojo dirbti, kad kuo greičiau, jau 2026 m., būtų rastas paprastas laikinas sprendimas dėl tokių prekių apmokestinimo muitais iki tol, kol 2028 m. pradės veikti muitinės duomenų platforma. Artimiausiomis savaitėmis toks sprendimas bus toliau rengiamas.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimus, kuriais patvirtinami Belgijos, Estijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Rumunijos ir Slovakijos pateikti tiksliniai jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimai.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra ES didelio masto finansinės paramos programa, kuria reaguojama į dėl COVID-19 pandemijos Europos ekonomikai kilusius iššūkius. EGADP yra pagrindinė laikinos ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“, pagal kurią Komisija gali pritraukti lėšų, kad padėtų ištaisyti pandemijos tiesiogiai padarytą ekonominę ir socialinę žalą, dalis.
Norėdamos pasinaudoti šia priemone, valstybės narės turi pateikti Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų išdėstyta, kokias reformas ir investicijas jos ketina įgyvendinti iki 2026 m. rugpjūčio mėn. pabaigos.
Taryba patvirtino išvadas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant ES statistikos prioritetus.
Palyginama, patikima ir kokybiška statistika yra pagrindinė duomenimis grindžiamo politikos formavimo, ypač ekonominės politikos koordinavimo, sudedamoji dalis.
Todėl metinėse Tarybos išvadose dėl statistikos apžvelgiama oficialiosios ES statistikos, įskaitant statistiką, kuria grindžiamas ES ekonomikos valdymas, kokybė, savalaikiškumas ir aktualumas.
Išvadose taip pat apžvelgiama, kaip ES statistika gali padėti dirbti kitose prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, būsto, žaliosios ir energetikos pertvarkos, žemės ūkio ir žuvininkystės bei socialinės politikos srityse.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Supaprastinimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas
Taryboje pasikeista nuomonėmis šiais klausimais, atsižvelgiant į naujausias, 2025 m. spalio 21 d. paskelbtas, Komisijos ataskaitas.
Ministrų diskusijoje remtasi 2025 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Tose išvadose dar kartą patvirtinta, kad reikia skubiai daryti pažangą įgyvendinant šią darbotvarkę, kad būtų užtikrintas Europos konkurencingumas, o Komisija ir abi teisėkūros institucijos primygtinai paragintos kuo skubiau prioriteto tvarka paspartinti savo darbą.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl 2015 m. įsteigto nepriklausomo patariamojo organo – Europos fiskalinės valdybos 2025 m. metinės ataskaitos.
Pagrindinės valdybos pareigos, be kita ko, yra laiku atlikti ES fiskalinio valdymo sistemos įgyvendinimo ex post vertinimą, konsultuoti euro zonos ir nacionalinių fiskalinės politikos krypčių klausimais.
Ji taip pat konsultuoja dėl Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo ir teikia pasiūlymus dėl fiskalinės sistemos būsimos raidos.
Politinio lygmens dialogas makroekonomikos klausimais
Lapkričio 4 d. posėdžio metu surengtas politinio lygmens dialogas makroekonomikos klausimais (MEDPOL).
Socialiniai partneriai pasikeitė nuomonėmis su pirmininkaujančia valstybe nare ir dviem pirmininkausiančiomis valstybėmis narėmis, Komisija, Europos Centriniu Banku ir Euro grupės pirmininku. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta darbo rinkos ir žmogiškojo kapitalo kūrimo reformų svarbai stiprinant ES konkurencingumą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
