"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Ekonomikos ir finansų reikalų taryba, 2026 m. sausio 20 d.
Pagrindiniai rezultatai
Pirmininkaujančios valstybės narės darbo programa
Pirmininkaujantis Kipras pristatė savo šių metų pirmo pusmečio darbo programą ekonomikos ir finansų reikalų srityje.
Šiomis kritinėmis aplinkybėmis ES finansinės autonomijos didinimas ir jos ekonominės padėties pasaulyje stiprinimas bus pagrindiniai principai, kuriais vadovausis pirmininkaujantis Kipras nustatydamas ECOFIN darbotvarkę. Norime suteikti postūmį Europos klestėjimui ir konkurencingumo didinimui. Noriu aiškiai pasakyti: dirbsime siekdami užtikrinti, kad ES parama Ukrainai, įskaitant finansinę paramą, išliktų stabili.
Kipro finansų ministras Makis Keravnosas
Visų pirma pirmininkaujanti valstybė narė pakartojo, kad, be kitų iniciatyvų, yra įsipareigojusi tęsti teisėkūros darbą, susijusį su santaupų ir investicijų sąjunga, ES mokesčių sutvarkymo ir supaprastinimo darbotvarke, ir daryti pažangą siekiant modernizuotos muitų sąjungos.
Taryba pradėjo perviršinio deficito procedūrą (PDP) Suomijai. Ji taip pat priėmė Suomijai skirtą rekomendaciją. Joje išdėstytas grynųjų išlaidų planas ir tvarkaraštis, kurių reikėtų laikytis, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta iki 2028 m.
Šiandieninis Tarybos sprendimas pradėti PDP yra pagrįstas, atsižvelgiant į Suomijos 4,4 % biudžeto deficitą 2024 m. ir planuojamą 4,3 % biudžeto deficitą 2025 m.
Todėl savo rekomendacijoje Taryba nurodo, kad Suomija turėtų imtis efektyvių veiksmų ir iki 2026 m. balandžio 30 d. pateikti būtinas priemones deficitui sumažinti. Be to, Suomija turėtų užtikrinti, kad jos nominalusis bendras grynųjų išlaidų augimo tempas 2026 m. neviršytų 2,5 %, 2027 m. – 4,1 % ir 2028 m. – 5,9 %.
PDP mechanizmas skirtas užtikrinti, kad ES valstybės narės grįžtų prie valdžios sektoriaus biudžetinės drausmės arba ją išlaikytų. Procedūros pradedamos, kai valstybės narės valdžios sektoriaus deficitas viršija Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę.
Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl 2025 m. lapkričio 25 d. Komisijos paskelbtos 2026 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitos.
Paskelbus 2026 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitą pradedama Europos semestro metinė makroekonominio disbalanso procedūra.
Šia procedūra siekiama aptikti galimai žalingą makroekonominį disbalansą, kuris gali turėti neigiamą poveikį atitinkamos valstybės narės, euro zonos ar visos ES ekonominiam stabilumui, užkirsti jam kelią ir jį panaikinti.
Išvadose Taryba iš esmės pritaria ataskaitoje pateiktam makroekonominio disbalanso raidos ir kylančios rizikos vertinimui. Išvadose taip pat raginama toliau dirbti siekiant veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti makroekonominio disbalanso procedūrą, o valstybės narės raginamos toliau spręsti pažeidžiamumo šioje srityje problemas.
Šių metų ataskaitoje nenustatyta jokių naujų šalių, dėl kurių reikėtų atlikti nuodugnią apžvalgą. Todėl Taryba toliau stebės padėtį septyniose šalyse, kuriose 2025 m. nustatytas susidaręs disbalansas. Nuodugnios apžvalgos bus paskelbtos 2026 m. pavasarį, prieš pateikiant Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė
Taryba priėmė įgyvendinimo sprendimus, kuriais patvirtinami Airijos, Ispanijos, Nyderlandų, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos pateikti jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų tiksliniai pakeitimai.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra ES didelio masto finansinės paramos programa, kuria reaguojama į dėl COVID-19 pandemijos Europos ekonomikai kilusius iššūkius. EGADP yra pagrindinė laikinos ekonomikos gaivinimo priemonės „NextGenerationEU“, pagal kurią Komisija gali pritraukti lėšų, kad padėtų ištaisyti pandemijos tiesiogiai padarytą ekonominę ir socialinę žalą, dalis.
Norėdamos pasinaudoti šia priemone, valstybės narės turi pateikti Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (EGAD) planus, kuriuose būtų išdėstyta, kokias reformas ir investicijas jos ketina įgyvendinti iki 2026 m. rugpjūčio mėn. pabaigos.
Šiandien darbotvarkės punktu be diskusijų Taryba oficialiai nusprendė Jordanijai suteikti papildomą 500 mln. € makrofinansinę paramą.
ES parama padės sustiprinti su didėjančiais vidaus ir išorės iššūkiais susiduriančios Jordanijos ekonominį stabilumą ir paremti šalies vykdomą reformų darbotvarkę. Ja siekiama padėti atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį šalyje, taip remiant jos ekonominį ir socialinį vystymąsi.
Pagalba, kuri bus teikiama reaguojant į 2025 m. sausio mėn. Jordanijos prašymą dėl papildomos paramos, bus suteikta per dvejus su puse metųilgalaikėmis paskolomis, kurios bus išmokėtos trimis dalimis.
Paramos dalių išmokėjimas bus griežtai susietas su Jordanijos pažanga vykdant reformas, nurodytas susitarimo memorandume, dėl kurio Jordanija ir Komisija turi susitarti.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
