"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Aplinkos ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. birželio 23 d.
Pagrindiniai rezultatai
Įvyko ES aplinkos ir klimato ministrų politiniai debatai dėl aplinkos ir klimato politikos indėlio užtikrinant atsigavimą po COVID-19 pandemijos.
Ministrai palankiai įvertino šią svarbią diskusiją ir pritarė, kad gaivinant ekonomiką ir siekiant žaliojo ekonomikos augimo ir atsparesnės ES turėtų būti vadovaujamasi Europos žaliuoju kursu.
Ministrų buvo paprašyta diskutuojant atsakyti į šiuos klausimus:
Kaip pagal neseniai pateiktas Europos žaliojo kurso iniciatyvas, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir biologinės įvairovės strategiją, taikomomis priemonėmis būtų galima veiksmingiausiai prisidėti prie atsigavimo po COVID-19 krizės ir padėti didinti atsparumą bei sukurti tvaresnę ir ateičiai pasiruošusią Europą?
Kaip įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planą galima užtikrinti stabilią ir į ateitį orientuotą investicinę aplinką, kurioje būtų skatinamas žaliasis ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas, taip išlaikant ES teisingame kelyje siekiant tikslo iki 2050 m. užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus?
Norime sukurti modernią, švarią ir sveiką ekonomiką, kuri padės užtikrinti būsimų kartų pragyvenimo šaltinius. Ekonomikos gaivinimo planas gali padėti suteikti postūmį Europos ekonomikai po COVID-19 krizės ir kartu sustiprinti Europos tvarumą ir klimato politiką. Būtent dėl to šiandienos diskusija buvo tokia svarbi. Viešosios investicijos į atsigavimą po COVID-19 krizės turėtų atitikti žaliąją priesaiką „nepakenk“ ir turėtume siekti, kad finansinė parama derėtų su ES klimato ir aplinkosaugos tikslais.
Kroatijos aplinkos ir energetikos ministras Tomislavas Ćorićas
Ministrai akcentavo keletą dalykų, įskaitant:
Europos žaliojo kurso iniciatyvų tarpusavio sąsajas ir poreikį jas nuosekliai įgyvendinti.
Poreikį skirti pakankamai išteklių žaliajai pertvarkai pagal ekonomikos gaivinimo planą ir DFP.
ES tikslo. t. y. iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, svarbą siekiant sukurti stabilią investicinę aplinką, kuri padėtų siekti žaliojo kurso tikslų, pavyzdžiui, švarios energijos, pastatų renovacijos, inovacijų ir prisitaikymo tikslų; šiame kontekste keli ministrai pabrėžė, kad reikia taikyti principą „nepakenk“, o kai kurie akcentavo, kad reikia atsižvelgti į nacionalinius ar vietos ypatumus.
Biologinės įvairovės strategijos svarbą tvariam atsigavimui ir gamtos išsaugojimo bei ekosistemų atkūrimo vaidmenį didinant atsparumą ir užkertant kelią būsimoms pandemijoms.
Poreikį visapusiškai integruoti biologinę įvairovę į kitų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės, veiklą ir užtikrinti nuoseklų ES priemonių įgyvendinimą šiose srityse.
Žiedinę ekonomiką, daugiausia dėmesio skiriant antriniam perdirbimui, tvarią gaminių politiką ir aktyvesnius veiksmus plastikų srityje, taip pat sąsają su būsima cheminių medžiagų strategija. Daugelis ministrų pabrėžė, kad žiedinė ekonomika gali paskatinti visų pirma darbo vietų kūrimą vietos lygmeniu ir padidinti atsparumą, nes Europa taps mažiau priklausoma nuo importo. Taip pat buvo paminėta, kad svarbu sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką.
Strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir ekologinį ūkininkavimą.
Pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ pirmininkausianti Vokietija pristatė 2020 m. antrojo pusmečio darbo programą aplinkos ir klimato srityje.
Susitikimui pirmininkavo Kroatijos aplinkos ir energetikos ministras Tomislavas Ćorićas. Komisijai atstovavo Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas ir Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Norime sukurti modernią, švarią ir sveiką ekonomiką, kuri padės užtikrinti būsimų kartų pragyvenimo šaltinius. Ekonomikos gaivinimo planas gali padėti suteikti postūmį Europos ekonomikai po COVID-19 krizės ir kartu sustiprinti Europos tvarumą ir klimato politiką. Būtent dėl to šiandienos diskusija buvo tokia svarbi. Viešosios investicijos į atsigavimą po COVID-19 krizės turėtų atitikti žaliąją priesaiką „nepakenk“ ir turėtume siekti, kad finansinė parama derėtų su ES klimato ir aplinkosaugos tikslais.
