"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, 2023 m. kovo 9–10 d.
Pagrindiniai rezultatai
Vidaus reikalai (2023 m. kovo 9 d.)
Prieglobstis ir migracija
Ministrai aptarė migracijos vidaus ir išorės aspektus, atsižvelgdami į 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatus.
Migracija yra bendras visos Europos iššūkis, ir šiandien tęsėme darbą, susijusį su bendru Europos atsaku. Praėjusiais mėnesiais pasiekėme pažangos keliais frontais: veiksmų planų dėl didelio spaudimo maršrutų ir pažangos pagrindinių prieglobsčio dokumentų, kaip antai sistema EURODAC, srityse. Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais toliau dėsime pastangas siekdami parengti visapusišką migracijos ir prieglobsčio politiką.
Švedijos migracijos ministrė Maria Malmer Stenergard
Ministrai pabrėžė, kad reikia paspartinti veiksmų planų dėl centrinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršrutų įgyvendinimą. Be to, jie paragino Komisiją parengti veiksmų planus dėl rytinio ir vakarinio maršrutų.
Ministrai pakartojo esantys pasiryžę siekti pažangos, susijusios su migracijos ir prieglobsčio paktu. Jie taip pat aptarė Dublino veiksmų gairių įgyvendinimą ir poreikį geriau koordinuoti visų subjektų veiklą paieškos ir gelbėjimo srityje. Svarstydami pastarąjį klausimą, jie atkreipė dėmesį į atnaujinamą Europos ryšių grupės paieškos ir gelbėjimo klausimais veiklą.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie bendrą Šengeno erdvės padėtį ir 2022 m. birželio mėn. Tarybos aptartų prioritetinių sričių bei 2022 m. gruodžio mėn. Tarybos patvirtintų prioritetinių veiksmų įgyvendinimą. Komisija pristatė Šengeno barometrą +, kurio tikslas yra sudaryti bendrą Šengeno erdvės vaizdą remiantis pagrindiniais rodikliais.
Ministrai aptarė vizų politikos ateitį ir svarstė strategiškesnės ir tvaresnės vizų politikos galimybes. Jie paragino Komisiją ateinančiais mėnesiais pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, kuriuo būtų iš dalies keičiamas bevizio režimo sustabdymo mechanizmas, siekiant padidinti jo efektyvumą.
Ministrai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo kovo 7 d. jau veikia patobulinta Šengeno informacinė sistema (SIS). Jie taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl sąveikumo įgyvendinimo, visų pirma kiek tai susiję su atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS) veikimo pradžios terminais.
Pietų metu ministrai aptarė padėtį, susijusią su dialogu su Ukraina vidaus saugumo klausimais ir bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų / bendros saugumo ir gynybos politikos klausimais, susijusiais su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą.
Kiti klausimai
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie naujausius pokyčius darbe, susijusiame su dabartiniais pasiūlymais dėl teisės aktų.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Europos Komisija informavo apie ES paramos vidaus saugumui ir sienų valdymui centro Moldovoje veikimo pirmų šešių mėnesių rezultatus.
Graikija informavo apie vasario 23–24 d. Atėnuose įvykusią antrąją Europos konferenciją dėl sienų valdymo.
Portugalija informavo apie vasario 13–14 d. Lisabonoje įvykusią ministrų konferencija „ES ir Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos strateginė policijos partnerystė siekiant patikimo bendradarbiavimo saugumo srityje. Prancūzija informavo apie budrumą stebint organizacijas, kurios propaguoja su ES vertybėmis nesuderinamas vertybes.
Taryba per pirmąjį svarstymą, kaip punktą be diskusijų, priėmė poziciją dėl bevizio režimo Kosovo išduotų pasų turėtojams1.
1 Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Ministrai įvertino padėtį, susijusią su reagavimu teisminėmis priemonėmis į nebaudžiamumą už nusikaltimus, padarytus dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir kova su tokiu nebaudžiamumu. Nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios ES buvo maksimaliai susitelkusi siekdama užtikrinti aplinkybių rimtumą atitinkantį atsaką.
Diena iš dienos Rusija tęsia nepateisinamą agresijos karą ir vykdo mirtinas ir beatodairiškas atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Šie nusikaltimai turi liautis, o jų vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn. ES aktyviai ir praktiškai prisideda ir toliau prisidės prie Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės pastangų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už šiuos nusikaltimus.
Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strömmeris
Kad būtų lengviau keistis informacija bei įrodymais ir remti Ukrainoje įvykdytų nusikaltimų tyrimus baudžiamąja tvarka, sudaryta jungtinė tyrimo grupė. Sustiprintas Eurojusto vaidmuo. Šioje agentūroje šiuo metu veikia sunkiausių tarptautinių nusikaltimų įrodymų duomenų bazė (CICED) – ji pradėjo veikti 2023 m. vasario 23 d. Be to, valstybės narės teikė Ukrainos institucijoms ir TBT kriminalistinę paramą įrodymų rinkimo srityje. Visai neseniai Hagoje buvo sukurtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras (ICPA).
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie vykstančias diskusijas dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų už ES ribojamųjų priemonių pažeidimus apibrėžimo projekto. Valstybės narės tvirtai pritaria pasiūlymo tikslui ir dideliu mastu pritaria numatomų nuostatų esmei. Derybose pažangos pasiekta palyginti greitai, ir pirmininkaujančios valstybės narės tikslas yra susitarti dėl bendro požiūrio ne vėliau kaip birželio mėn. įvyksiančiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje.
Taryba patvirtino išvadas dėl pilietinės erdvės vaidmens saugant ir propaguojant pagrindines teises ES. Išvadose pabrėžiamas esminis asociacijų laisvės vaidmuo užtikrinant demokratinę ir pliuralistinę visuomenę ir tinkamą visuomenės gyvenimo veikimą. Nepagrįsti pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų veiklos erdvės apribojimai gali kelti grėsmę teisinei valstybei.
Po to ministrai aptarė konkrečius veiksmus, kaip geriau remti pilietinę erdvę, ir galimas priemones siekiant stiprinti valstybių narių, ES institucijų ir civilinės erdvės bendradarbiavimą.
Jie taip pat aptarė tolesnius kovos su rasizmu ir antisemitizmu veiksmus. Jie pasidalijo informacija apie veiksmus, kurių imamasi ir turi būti imtasi nacionaliniu lygmeniu, ir svarstė, kaip Taryba galėtų parengti į ateitį orientuotą požiūrį dėl kovos su rasizmu ir antisemitizmu.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl kliūčių, trukdančių kreiptis į teismą, ir dėl to, kaip jas pašalinti. Jie aptarė dabar kylančius arba jau kilusius didžiausius iššūkius atitinkamose jų valstybėse narėse ir pasidalijo geriausios tų iššūkių įveikimo praktikos pavyzdžiais.
Kova su nusikalstamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo apie vykstančių diskusijų dėl direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo projekto rezultatus. Atliekamas nagrinėjimas iki šiol parodė, kad valstybės narės pritaria pasiūlymo tikslams ir didžiajai daliai numatytų jo nuostatų. Padaryta didelė pažanga ir darbas bus tęsiamas siekiant birželio mėn. susitarti dėl bendro požiūrio.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie galutinę ataskaitą dėl 9-ojo tarpusavio vertinimo etapo, kuriame daugiausia dėmesio skirta tarpusavio pripažinimo teisinėms priemonėms laisvės atėmimo arba apribojimo srityje.
Komisija informavo ministrus apie naujausius pokyčius savo vykdomame darbe, susijusiame su ES ir JAV duomenų privatumo sistema.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su Tarybos sprendimais dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Migracija yra bendras visos Europos iššūkis, ir šiandien tęsėme darbą, susijusį su bendru Europos atsaku. Praėjusiais mėnesiais pasiekėme pažangos keliais frontais: veiksmų planų dėl didelio spaudimo maršrutų ir pažangos pagrindinių prieglobsčio dokumentų, kaip antai sistema EURODAC, srityse. Ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais toliau dėsime pastangas siekdami parengti visapusišką migracijos ir prieglobsčio politiką.
Diena iš dienos Rusija tęsia nepateisinamą agresijos karą ir vykdo mirtinas ir beatodairiškas atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą. Šie nusikaltimai turi liautis, o jų vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn. ES aktyviai ir praktiškai prisideda ir toliau prisidės prie Ukrainos ir tarptautinės bendruomenės pastangų vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už šiuos nusikaltimus.