ES prieglobsčio ir pasienio procedūros

Kaip ES veikia prieglobsčio procedūros

Migracijos ir prieglobsčio paktu nustatoma bendra ES prieglobsčio ir migracijos sistema. Ja siekiama užtikrinti, kad prieglobsčio prašymai būtų tvarkomi laikantis bendrų standartų visoje ES, o sistema tokiu būdu taptų veiksmingesnė ir nuspėjamesnė.

Pagrindinis pakto aspektas yra Prieglobsčio procedūros reglamentas, kuriame nustatyta, kaip nagrinėjami tarptautinės apsaugos prašymai. Reglamentu taip pat sukuriamos procedūrų prie ES išorės sienų taisyklės.

Kartu šios nuostatos apibrėžia, kaip registruojami ir nagrinėjami prašymai, kokios yra prieglobsčio prašytojų teisės ir pareigos, kokios yra specialios procedūrinės garantijos pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nelydimiems nepilnamečiams, ir kada pasienyje taikomos specialios procedūros.

ES taisyklėse taip pat nustatyta konkreti tvarka, taikoma krizinių arba force majeure situacijų atveju, pagal kurią išimtinėmis aplinkybėmis ir tik kuo trumpesniam laikotarpiui galima taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

Prieglobsčio prašymas

Prieglobsčio procedūros reglamente nustatyta tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo procedūra. Ja siekiama užtikrinti, kad prieglobsčio procedūros būtų teisingesnės ir veiksmingesnės, kartu mažinant paskatas žmonėms judėti iš vienos ES šalies į kitą ir prašyti prieglobsčio.

Reglamente nustatytos aiškios kiekvieno procedūros etapo taisyklės ir terminai. Jame paaiškinti veiksmai nuo pageidavimo prašyti tarptautinės apsaugos pareiškimo iki prašymo užregistravimo ir jo oficialaus pateikimo. Paprastai pareiškėjai prašymą turi pateikti per 21 dieną po registracijos. Paprastai sprendimas turėtų būti priimtas per šešis mėnesius, tačiau tam tikromis aplinkybėmis sprendimo priėmimas gali būti nukeltas dar šešiems mėnesiams. Pagal paspartintą procedūrą sprendimas turėtų būti priimtas per tris mėnesius. Reglamente taip pat nustatyti terminai, per kuriuos turi būti įvertinta, ar prašymas yra nepriimtinas – nuo 10 dienų iki dviejų mėnesių, priklausomai nuo aplinkybių.

Reglamentu taip pat:

nustatytos prieglobsčio prašytojų pareigos bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir numatomos pasekmės, jei šių pareigų nesilaikoma,
numatytos specialios procedūrinės garantijos pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, nelydimiems nepilnamečiams,
sugriežtintos piktnaudžiavimo ir antrinio judėjimo prevencijos priemonės, įskaitant konkrečias taisykles, taikomas paskesniems prašymams ir asmenims, prašantiems prieglobsčio daugiau nei vienoje ES šalyje,
paaiškinta, kada prašymas gali būti laikomas nepriimtinu, įskaitant atvejus, kai taikomos saugios trečiosios šalies arba pirmosios prieglobsčio šalies koncepcijos,
glaudžiau susietos prieglobsčio ir grąžinimo procedūros, kad neigiamas sprendimas dėl prieglobsčio galėtų būti priimtas kartu su sprendimu dėl grąžinimo, o skundai dėl abiejų sprendimų galėtų būti nagrinėjami laikantis tų pačių terminų.

Prieglobsčio procedūros pasienyje

Pagal prieglobsčio pasienio procedūrą ES šalys gali nagrinėti tam tikrus prieglobsčio prašymus prie ES išorės sienų arba netoli jų, neleisdamos prašytojui atvykti į savo teritoriją. Procedūra tam tikrais atvejais yra privaloma, be kita ko, kai prašytojas suklaidino valdžios institucijas, yra laikomas keliančiu pavojų saugumui ar viešajai tvarkai arba yra atvykęs iš šalies, kurios tarptautinės apsaugos prašymų patenkinimo rodiklis yra žemas, o tai reiškia, kad jo galimybės gauti tarptautinę apsaugą yra mažos.

Prieglobsčio pasienio procedūra gali trukti iki 12 savaičių. Jei prašymas atmetamas, prašytojui taikoma grąžinimo pasienio procedūra, kuri gali trukti dar 12 savaičių. Šia procedūra siekiama palengvinti greitą asmenų, neturinčių teisės pasilikti ES, grąžinimą.

Pasienio procedūra gali būti taikoma tik tuo atveju, jei valstybė narė turi pakankamai pajėgumų, įskaitant tinkamą infrastruktūrą ir parengtus darbuotojus prieglobsčio prašymams nagrinėti ir grąžinimui vykdyti. Tinkami pajėgumai ES mastu yra 30 000 vietų, toliau padalintų į nacionalinius pajėgumus.

Prieglobsčio ir grąžinimo pasienio procedūros yra glaudžiai susijusios, tačiau jos yra reglamentuojamos skirtingomis ES taisyklėmis. Grąžinimo pasienio procedūra nustatyta Grąžinimo pasienio procedūros reglamente, kuris yra ES bendrų grąžinimo taisyklių dalis.

Prieglobsčio prašytojų teisės ir pareigos

ES taisyklėmis nustatomi tarptautinės apsaugos prašančių asmenų teisių ir pareigų standartai ir numatomos apsaugos priemonės visos prieglobsčio procedūros metu.

Prieglobsčio prašytojai turi teisę:

laiku gauti aiškią informaciją apie procedūrą, savo teises bei pareigas ir apie tai, kaip pateikti prašymą,
gauti vertimo žodžiu paslaugas ir būti išklausyti per asmeninį pokalbį nagrinėjant jų prašymą,
naudotis nemokamomis teisinėmis konsultacijomis administraciniame procedūros etape, taip pat nemokama teisine pagalba ir atstovavimu apskundimo procedūros metu,
likti už nagrinėjimą atsakingoje ES šalyje, kol nagrinėjamas jų prašymas, laikantis ES teisėje nustatytų sąlygų.

Taisyklėse taip pat numatytos papildomos apsaugos priemonės specialiųjų procedūrinių poreikių turintiems asmenims, įskaitant nelydimus nepilnamečius ir šeimas su vaikais.

Per visą prieglobsčio procedūrą turi būti gerbiamos pagrindinės teisės. ES šalys turi laikytis ES pagrindinių teisių chartijos ir negrąžinimo principo, pagal kurį žmonės apsaugomi nuo grąžinimo į šalį, kurioje jie būtų persekiojami arba jiems būtų padaryta didelė žala. Taikant nepriklausomą mechanizmą taip pat stebima, ar tikrinimo ir prieglobsčio pasienio procedūros metu gerbiamos pagrindinės teisės.

Saugios šalys

ES prieglobsčio taisyklėse numatytos dvi papildomos koncepcijos, kurios taip pat gali turėti įtakos tam, kaip nagrinėjamas prieglobsčio prašymas: saugios trečiosios šalys ir saugios kilmės šalys.

Saugios trečiosios šalys

Vadovaujantis saugios trečiosios šalies koncepcija ES šalis prieglobsčio prašymą gali laikyti nepriimtinu, jei prašytojas tarptautinės apsaugos būtų galėjęs prašyti saugioje ES nepriklausančioje šalyje ir, atitikęs sąlygas, ją gauti. Trečioji šalis gali būti laikoma saugia, jei prašytojas gali gauti veiksmingą apsaugą, įskaitant teisę pasilikti, tinkamą gyvenimo lygį, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas, taip pat apsaugą, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas.

Ši koncepcija taikoma tais atvejais, kai tarp prašytojo ir trečiosios šalies yra ryšys, jei prašytojas vyko tranzitu per šalį arba kai susitarimu ar tvarka užtikrinama, kad prašytojo prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas toje šalyje. Ši koncepcija remiantis minėtu susitarimu ar tvarka negali būti taikoma nelydimų nepilnamečių atveju.

Saugios kilmės šalys

Saugios kilmės šalies koncepcija taikoma šalims, kuriose apskritai laikoma, kad žmonės yra apsaugoti nuo persekiojimo ar didelės žalos. Tokių šalių piliečių prašymai gali būti nagrinėjami pagal paspartintą procedūrą.

2026 m. vasario 24 d. Taryba ir Europos Parlamentas pasirašė reglamentą, kuriame pirmą kartą pateiktas saugių kilmės šalių ES lygmens sąrašas, apimantis Bangladešą, Kolumbiją, Egiptą, Indiją, Kosovą, Maroką ir Tunisą. Narystės ES siekiančios šalys kandidatės taip pat priskiriamos prie saugių kilmės šalių ES lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, Ukrainą. Šios šalys šiuo metu yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Moldova, Sakartvelas, Serbija, Šiaurės Makedonija ir Turkija.

Valstybės narės gali turėti savo nacionalinius sąrašus su papildomomis šalimis.