Chronologija – kibernetinis saugumas

2025 m. birželio 6 d. ministrai priėmė ES kibernetinio saugumo krizių valdymo planą, kuriame pateikiamos ES reagavimo į didelio masto kibernetinius incidentus ir krizes gairės.

• ES priėmė geresnio Europos kibernetinio saugumo krizių ir incidentų valdymo planą (pranešimas spaudai, 2025 m. birželio 6 d.)

2024 m. gruodžio 2 d. ministrai priėmė Kibernetinio solidarumo aktą. Naujosiomis taisyklėmis siekiama stiprinti ES solidarumą ir pajėgumus aptikti kibernetinio saugumo grėsmes ir incidentus, jiems pasirengti ir į juos reaguoti, taip pat didinti jos kibernetinį atsparumą.

• Kibernetinio saugumo dokumentų rinkinys: Taryba priėmė naujus teisės aktus kibernetinio saugumo pajėgumams ES stiprinti (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 2 d.)

Taryba priėmė naują teisės aktą dėl skaitmeninių elementų turintiems produktams keliamų kibernetinio saugumo reikalavimų, siekdama užtikrinti, kad tokie produktai kaip prijungtosios namų kameros, šaldytuvai, televizoriai ir žaislai prieš jų pateikimą rinkai būtų saugūs.

• Kibernetinio atsparumo aktas: Taryba priėmė naują teisės aktą dėl skaitmeninių produktų saugumo reikalavimų (pranešimas spaudai, 2024 m. spalio 10 d.)

Taryba patvirtino sankcijas šešiems asmenims, susijusiems su kibernetiniais išpuoliais, darančiais poveikį informacinėms sistemoms, siejamoms su ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, ypatingos svarbos valstybės funkcijomis, įslaptintos informacijos saugojimu ar tvarkymu ir vyriausybių reagavimo į nelaimes tarnybomis valstybėse narėse.

Asmenys, kuriems taikomos sankcijos, yra grupių „Callisto“, „Armageddon“ ir „Wizard Spider“ nariai.

• Kibernetiniai išpuoliai: šeši asmenys įtraukti į ES sankcijų už kibernetinę kenkimo veiklą prieš ES valstybes nares ir Ukrainą sąrašą (pranešimas spaudai, 2024 m. birželio 24 d.)

Valstybių narių atstovai (Nuolatinių atstovų komitete) susitarė dėl bendrosios pozicijos dėl siūlomo teisės akto dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams (Kibernetinio atsparumo aktas).

Siūlomomis naujomis taisyklėmis norima užtikrinti, kad skaitmeninių komponentų turintys produktai, pavyzdžiui, prijungtosios namų kameros, išmanieji šaldytuvai, televizoriai ir žaislai, prieš patekdami į ES bendrąją rinką būtų saugūs.

• Kibernetinio atsparumo aktas: valstybės narės susitarė dėl bendrosios pozicijos dėl skaitmeniniams produktams keliamų saugumo reikalavimų (pranešimas spaudai, 2023 m. liepos 19 d.)

ES Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl bendros kibernetinio saugumo ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose sistemos.

Šis susitarimas padės didinti jų atsparumą ir reagavimo į incidentus pajėgumus, taip pat užtikrins bendrų standartų taikymą ir bendradarbiavimą.

Susitarimas bus galutinai parengtas techniniu lygmeniu, o tuomet nusiųstas ambasadoriams ES patvirtinti. Kai jį patvirtins Taryba ir Parlamentas, abi institucijos jį oficialiai priims.

• Kibernetinis saugumas ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą (pranešimas spaudai, 2023 m. birželio 26 d.)

Kadangi kibernetinė erdvė yra viena iš strateginės konkurencijos sričių, rizika ES saugumui ir gynybai didėja dėl didėjančios geopolitinės įtampos ir priklausomybės nuo skaitmeninių technologijų.

Tarybos išvadose dėl kibernetinės gynybos pabrėžiama, kad ES ir jos valstybėms narėms reikia:

• toliau stiprinti savo atsparumą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis;
• didinti savo bendrą kibernetinį saugumą bei kibernetinę gynybą nuo piktavališko elgesio ir agresijos aktų kibernetinėje erdvėje.

• Kibernetinė gynyba. Tarybos išvadose pabrėžiama, kad svarbu toliau stiprinti ES atsparumą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis (pranešimas spaudai, 2023 m. gegužės 23 d.)

Taryba priėmė teisės aktą dėl aukšto bendro kibernetinio saugumo lygio visoje Sąjungoje, kad būtų dar labiau padidintas tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių ir visos ES atsparumas ir reagavimo į incidentus pajėgumai.

Nauja direktyva, vadinamoji TIS 2, pakeis šiuo metu galiojančią direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyvą).

• ES nusprendė didinti kibernetinį saugumą ir atsparumą visoje Sąjungoje: Taryba priėmė naują teisės aktą (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 28 d.)

Taryba priėmė poziciją dėl bendros kibernetinio saugumo ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose sistemos.

Atsižvelgdama į tai, kad padaugėjo sudėtingų kibernetinių išpuolių, nukreiptų prieš ES viešąjį administravimą, 2022 m. kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti aukštą bendrą kibernetinio saugumo lygį.

Sukuriant bendrą sistemą, šiomis priemonėmis siekiama didinti visų ES subjektų atsparumą ir reagavimo į incidentus pajėgumus, taip pat šalinti jų požiūrio skirtumus.

Tarybai priėmus poziciją, dabar bus pradėtos derybos su Europos Parlamentu, kai tik Parlamentas nubalsuos dėl savo derybų įgaliojimų.

• Kibernetinis saugumas ES institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose. Taryba priėmė poziciją dėl bendrų taisyklių (pranešimas spaudai, 2022 m. lapkričio 18 d.)

Taryba priėmė išvadas, kuriose raginama užtikrinti didesnį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) tiekimo grandinių saugumą. Išvadose taip pat aptariamas IRT tiekimo grandinių priklausomybės klausimas. Imtis neatidėliotinų veiksmų būtina ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste.

color: inherit; color: inherit; color: inherit; Išvadose Taryba ragina pakoreguoti viešųjų pirkimų ir tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemas, įskaitant su kibernetiniu saugumu susijusius atrankos kriterijus. Valstybės narės paprašė Komisijos parengti metodines gaires, siekiant paskatinti perkančiąsias organizacijas skirti tinkamą dėmesį konkurso dalyvių ir jų subrangovų kibernetinio saugumo praktikai.

Išvadose nurodomi esami ir būsimi kibernetinei sričiai skirti teisės aktai, kurie taip pat gali prisidėti prie IRT tiekimo grandinių saugumo:

• color: inherit; peržiūrėta Tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS 2)direktyva,
• color: inherit; sertifikavimo schemos, parengtos pagal Kibernetinio saugumo aktu nustatytą sistemą,
• color: inherit; pasiūlymas dėl Kibernetinio atsparumo akto.

Saugios skaitmeninės infrastruktūros kūrimui, bendro supratimo ir informuotumo didinimui ir tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant didinti IRT tiekimo grandinių saugumą ES ir už jos ribų, stiprinimui finansuoti išvadose taip pat siūloma naudoti paramos mechanizmus.

• Taryba susitarė stiprinti IRT tiekimo grandinių saugumą (pranešimas spaudai, 2022 m. spalio 17 d.)

Atsižvelgdama į Rusijos agresiją Ukrainoje ir kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Strateginį kelrodį, ES Taryba savo išvadose pakartojo, kad svarbu parengti ES hibridinių priemonių rinkinį.

Šiuo priemonių rinkiniu nustatomas pagrindas koordinuotam atsakui į hibridines grėsmes ir kampanijas, darančias poveikį ES ir jos partneriams. Čia sutelkti visi atitinkami subjektai, politika ir priemonės, kad su hibridinių grėsmių poveikiu būtų kovojama geriau koordinuojant veiksmus.

Taryba pakartojo, kad pirminė atsakomybė už kovą su hibridinėmis grėsmėmis tenka valstybėms narėms, ir pabrėžė, kad sprendimai dėl koordinuoto ES atsako į hibridines kampanijas turėtų:

• padėti ginti demokratiją ir tarptautinę teisę,
• padėti siekti Sąjungos tikslų,
• būti proporcingi kiekvienai kampanijai,
• būti grindžiami padėties vertinimu,
• būti priimami atsižvelgiant į platesnį kontekstą,
• būti grindžiami tarptautine teise ir apsaugoti pagrindines teises bei laisves.

• Tarybos išvados dėl pagrindo koordinuotam ES atsakui į hibridines kampanijas (pranešimas spaudai, 2022 m. birželio 21 d.)

Taryba patvirtino išvadas dėl ES pozicijos kibernetiniais klausimais, susijusios su bendru kibernetinio saugumo stiprumu ir atsparumu kibernetinių grėsmių atžvilgiu,parengimo.

Parengdama poziciją kibernetiniais klausimais, ES gali geriau kovoti su puolamąja kibernetine veikla, nukreipta prieš ES ir jos valstybes nares. Tikslas – pateikti tiek skubų, tiek ilgalaikį atsaką subjektams, siekiantiems neleisti ES saugiai ir atvirai naudotis kibernetine erdve, be kita ko, užkertant kelią grėsmėms ir atgrasant nuo jų, kartu gerinant kibernetinius pajėgumus.

Išvados grindžiamos keliais ES teisės aktais ir politika, įskaitant Strateginį kelrodį – ES veiksmų planą iki 2030 m. siekiant stiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.

• Pozicija kibernetiniais klausimais: Taryba patvirtino išvadas (pranešimas spaudai, 2022 m. gegužės 23 d.)

Taryba nusprendė pratęsti ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę ES ir jos valstybėms narėms, sistemos galiojimą dar trejiems metams – iki 2025 m. gegužės 18 d.

Pagal šią sistemą ES gali taikyti tikslines ribojamąsias priemones asmenims ar subjektams, susijusiems su kibernetiniais išpuoliais, kurie daro didelį poveikį ir kelia išorės grėsmę ES ar jos valstybėms narėms.

• Kibernetiniai išpuoliai. Taryba pratęsė sankcijų režimo taikymą (pranešimas spaudai, 2022 m. gegužės 16 d.)

Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kad taip būtų dar labiau padidintas tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių ir visos ES atsparumas ir reagavimo į incidentus pajėgumai.

Nauja, vadinamoji TIS 2, direktyva, kai tik bus priimta, pakeis šiuo metu galiojančią direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyvą).

Naujuoju teisės aktu bus:

• užtikrintas tvirtesnis rizikos ir incidentų valdymas bei bendradarbiavimas,
• išplėsta taisyklių taikymo sritis.

• Kibernetinio saugumo ir atsparumo ES mastu stiprinimas. Preliminarus Tarybos ir Europos Parlamento susitarimas (pranešimas spaudai, 2022 m. gegužės 13 d.)

Taryba ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl Skaitmeninės veiklos atsparumo akto (DORA), kuriuo bus užtikrinta, kad didelio veiklos sutrikdymo atveju Europos finansų sektorius būtų pajėgus toliau atspariai vykdyti veiklą.

DORA nustatyta skaitmeninės veiklos atsparumo reglamentavimo sistema, pagal kurią visos įmonės turi užtikrinti, kad jos pajėgs nenukentėti nuo bet kokių formų su IRT susijusių sutrikdymų ir grėsmių, galės į jas raguoti ir atkurti savo veiklą..

Atsižvelgdama į vis didėjančią kibernetinių išpuolių tikimybę, ES stiprina tokių finansų sektoriaus subjektų kaip bankai, draudimo bendrovės ir investicinės įmonės IT saugumą.

• Skaitmeniniai finansai. Pasiektas preliminarus susitarimas dėl DORA (pranešimas spaudai, 2022 m. gegužės 11 d.)

2022 m. kovo 8–9 d. už telekomunikacijas ir skaitmeninius reikalus atsakingi ES ministrai susitiko neformaliame posėdyje, kurį surengė Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija.

Ministrai paragino stiprinti ir spartinti Europos bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje padidėjus kibernetinių grėsmių lygiui, kurį dar labiau pablogino padėtis Ukrainoje ir kibernetinių incidentų pavojus ES. Jie taip pat paragino teikti daugiau informacijos apie riziką Europos ryšių tinklams bei infrastruktūrai ir rekomendacijas dėl to, kaip padidinti jų atsparumą.

27 ministrai priėmė politinę deklaraciją, kuria siekiama didinti ES kibernetinio saugumo pajėgumus.

• Neformalus už telekomunikacijas atsakingų ministrų posėdis (pirmininkaujanti Prancūzija)

Gruodžio mėn. Telekomunikacijų tarybos posėdyje ES ministrai susitarė dėl bendro požiūrio dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje ES užtikrinti pagal vadinamąją TIS 2 direktyvą.

Teisės aktu siekiama dar labiau sustiprinti tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių ir visos ES atsparumą ir reagavimo į incidentus pajėgumus. Jo tikslas – pašalinti kibernetinio saugumo reikalavimų ir kibernetinio saugumo priemonių įgyvendinimo įvairiose valstybėse narėse skirtumus.

• ES masto kibernetinio saugumo ir atsparumo stiprinimas. Taryba susitarė dėl pozicijos (pranešimas spaudai, 2021 m. gruodžio 3 d.)
• Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (telekomunikacijos), 2021 m. gruodžio 3 d.

Taryba priėmė išvadas, kuriose ES ir valstybių narių prašoma toliau plėtoti ES kibernetinio saugumo krizių valdymo sistemą, be kita ko, pasinaudojant Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio galimybėmis.

Taryba išvadose akcentuoja, kad reikia konsoliduoti esamus tinklus ir nustatyti galimo dalijimosi informacija spragų ir poreikių schemą kibernetinės srities bendruomenėse ir tarp jų. Tai padarius turėtų būti susitarta dėl galimo Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio galimų pagrindinių tikslų ir prioritetų.

• Kibernetinis saugumas: Taryba priėmė išvadas dėl pasinaudojimo Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio galimybėmis (pranešimas spaudai, 2021 m. spalio 19 d.)

Taryba nusprendė pratęsti ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su kibernetiniais išpuoliais, keliančiais grėsmę ES ar jos valstybėms narėms, sistemos galiojimą dar vieneriais metais – iki 2022 m. gegužės 18 d.

Pagal šią sistemą ES gali taikyti tikslines ribojamąsias priemones asmenims ar subjektams, susijusiems su kibernetiniais išpuoliais, kurie daro didelį poveikį ir kelia išorės grėsmę ES ar jos valstybėms narėms.

Ribojamosios priemonės taip pat gali būti taikomos atsakant į kibernetinius išpuolius, nukreiptus prieš trečiąsias valstybes arba tarptautines organizacijas, kai manoma, kad tokios priemonės yra būtinos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams (BUSP) pasiekti.

• Kibernetiniai išpuoliai. Taryba pratęsė sankcijų sistemos galiojimą dar vieneriais metais (pranešimas spaudai, 2021 m. gegužės 17 d.)
• Sankcijos – kaip ir kada ES tvirtina ribojamąsias priemones (bendra informacija)

Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl laikinųjų priemonių, kuriomis elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui saityno pašto ir pranešimų mainų paslaugų, teikėjams sudaromos sąlygos toliau aptikti seksualinės prievartos prieš vaikus internete atvejus, juos pašalinti ir apie juos pranešti, be kita ko, kovos su vaikų viliojimu atvejais, kol bus priimti nuolatiniai teisės aktai, apie kuriuos pranešė Europos Komisija.

Susitarimu numatyta nuo E. privatumo direktyvos 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies nukrypti leidžianti nuostata ir jį turi patvirtinti Taryba.

• Kova su prievarta prieš vaikus internete. Neformalus susitarimas su Europos Parlamentu dėl laikinųjų taisyklių (pranešimas spaudai, 2021 m. balandžio 29 d.)

ES siekia padidinti interneto saugumą ir kitų ypatingos svarbos tinklų ir informacinių sistemų saugumą, todėl buvo įsteigtas Kibernetinio saugumo kompetencijos centras, kad sutelktų investicijas į kibernetinio saugumo srities mokslinius tyrimus, technologijų ir pramonės plėtrą. Naujoji įstaiga, kuri bus įsteigta Bukarešte (Rumunija), visų pirma skirstys su kibernetiniu saugumu susijusį finansavimą, skiriamą pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą.

Šis Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų centras dirbs kartu su valstybių narių paskirtų nacionalinių koordinavimo centrų tinklu.

2021 m. balandžio 20 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo įsteigiami Centras ir tinklas. Vėliau jį galutinai priims Europos Parlamentas.

• Taryba pritarė Kibernetinio saugumo kompetencijos centro įsteigimui Bukarešte (pranešimas spaudai, 2021 m. balandžio 20 d.)

Taryba priėmė išvadas dėl Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos. Šią strategiją Europos Komisija ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatė 2020 m. gruodžio mėn. Joje nustatomas ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ES piliečius ir įmones nuo kibernetinių grėsmių, remti saugias informacines sistemas ir apsaugoti globalią, atvirą, laisvą ir saugią kibernetinę erdvę, pagrindas.

Išvadose pažymima, kad kibernetinis saugumas yra itin svarbus norint sukurti atsparią, žalią ir skaitmeninę Europą. Jose nustatyta, kad vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti strateginį savarankiškumą, kartu išsaugant atvirą ekonomiką. Tuo tikslu, be kita ko, reikia stiprinti gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus kibernetinio saugumo srityje, siekiant stiprinti ES skaitmeninę lyderystę ir strateginius pajėgumus.

• Taryba priėmė išvadas dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijos (pranešimas spaudai, 2021 m. kovo 22 d.)

Taryba priėmė išvadas, kuriose raginama ES lygmeniu imtis aktyvesnių atsakomųjų veiksmų kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją, ir didinant atsparumą. Taryba pažymėjo, kad naujos technologijos ir krizės, pavyzdžiui, besitęsianti pandemija, suteikia galimybių priešiškiems subjektams plėsti savo kišimosi veiklą. Be pačios krizės, valstybėms narėms ir ES institucijoms tai yra papildomas iššūkis.

Taryba pripažino, kad dėl COVID-19 pandemijos ES ir jos valstybės narės tapo labiau pažeidžiamos hibridinių grėsmių atžvilgiu. Tokios grėsmės apima suintensyvėjusį dezinformacijos plitimą ir manipuliacinį kišimąsi. Kovojant su tokiomis grėsmėmis, ypač kibernetine kenkimo veikla, dezinformacija ir grėsmėmis ekonominiam saugumui, reikia laikytis visapusiško požiūrio, užtikrinant veiksmingą bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

• Taryba ragina stiprinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant dezinformaciją COVID-19 pandemijos kontekste (pranešimas spaudai, 2020 m. gruodžio 15 d.)

Šiandien Tarybos ir Europos Parlamento derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl pasiūlymo įsteigti Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą ir nacionalinių koordinavimo centrų tinklą.

Abi kartu šios struktūros padės apsaugoti bendrąją skaitmeninę rinką, be kita ko, tokiose srityse kaip e. prekyba, išmanusis judumas ir daiktų internetas, ir padidinti ES savarankiškumą kibernetinio saugumo srityje.

• Naujas kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir tinklas: neformalus susitarimas su Europos Parlamentu (pranešimas spaudai, 2020 m. gruodžio 14 d.)

ES valstybių narių vyriausybių atstovai atrinko Bukareštą (Rumunija) būsima Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų centro būstine.

Kibernetinio saugumo kompetencijos centras pagerins mokslinių tyrimų ir inovacijų kibernetinio saugumo srityje koordinavimą ES. Jis taip pat bus pagrindinė ES priemonė, skirta sutelkti investicijas į kibernetinio saugumo mokslinius tyrimus, technologijas ir pramoninę plėtrą.

Taryba patvirtino išvadas, kuriose pripažįstama, kad vis plačiau naudojamos prie interneto prijungtos vartojimo prekės ir pramonės įrenginiai ir kyla nauja su tuo susijusi rizika privatumui, informaciniam ir kibernetiniam saugumui.

Išvadose pabrėžiama, kad svarbu įvertinti poreikį ilguoju laikotarpiu priimti horizontalųjį teisės aktą, kad būtų atsižvelgta į visus atitinkamus prijungtųjų įrenginių kibernetinio saugumo aspektus, pavyzdžiui, prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą.

Prijungtiesiems įrenginiams, įskaitant mašinas, jutiklius ir tinklus, kurie sudaro daiktų internetą, ir jų saugumui teks esminis vaidmuo toliau formuojant Europos skaitmeninę ateitį.

• Prijungtųjų įrenginių kibernetinis saugumas. Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2020 m. gruodžio 2 d.)

Taryba nusprendė nustatyti ribojamąsias priemones šešiems asmenims ir trims subjektams, atsakingiems už įvairius kibernetinius išpuolius arba dalyvavusiems juos vykdant. Nustatytos sankcijos apima draudimą keliauti ir turto įšaldymą, o ES asmenims ir subjektams draudžiama į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams sudaryti galimybę naudotis lėšomis.

• ES pirmą kartą nustatė sankcijas už kibernetinius išpuolius (pranešimas spaudai, 2020 m. liepos 30 d.)

Taryba priėmė išvadas, kuriose nagrinėjami įvairūs klausimai, susiję su ES skaitmeninės strategijos įgyvendinimu. Tekste pabrėžiamas skaitmeninės transformacijos poveikis kovai su pandemija ir jos lemiamas vaidmuo gaivinant ekonomiką po COVID-19.

Kibernetinių grėsmių ir nusikaltimų skaičius didėja ir jie tampa vis sudėtingesni, todėl kibernetinio saugumo srityje ES ministrai siekia pagerinti ES reagavimo pajėgumus ir užtikrinti skaitmeninės infrastruktūros, ryšių tinklų ir paslaugų vientisumą, saugumą ir atsparumą. Be to, ES pritaria tam, kad reikia nustatyti suderintą požiūrį į rizikos mažinimą, susijusį su kibernetiniu saugumu, ir užtikrinti saugų 5G diegimą.

• Europos skaitmeninės ateities kūrimas. Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2020 m. birželio 9 d.)

2020 m. birželio 3 d. Nuolatinių atstovų komitetas susitarė dėl derybų su Europos Parlamentu naujų įgaliojimų, susijusių su pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo kompetencijos centras ir koordinavimo centrų tinklas. Dabar pirmininkaujanti Kroatija turės kreiptis į Parlamento vyriausiąjį derybininką, kad būtų išnagrinėtos galimybės surengti trišalį dialogą.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pristatė ES 5G tinklų saugumo priemonių rinkinio įgyvendinimo dabartinę padėtį.

• Telekomunikacijų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. birželio 5 d.

Tarybos išvadose dėl 5G paminėtas poveikis Europos ekonomikai ir poreikis mažinti saugumo riziką.

ES ministrai pabrėžė, kad 5G tinklai priklausys pagrindinei infrastruktūrai, kuria palaikomos visuomenei ir ekonomikai itin svarbios funkcijos.

• 5G technologijų svarba ir saugumo rizika: Taryba priėmė išvadas (pranešimas spaudai, 2019 m. gruodžio 3 d.)

Taryba nustatė metmenis, kuriais ES sudaromos sąlygos nustatyti tikslines ribojamąsias priemones, skirtas atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, kurie kelia išorės grėsmę ES arba jos valstybėms narėms, ir į juos reaguoti .

Tiksliau, šiuo sprendimu ES pirmą kartą leidžiama taikyti sankcijas asmenims arba subjektams, kurie:

• yra atsakingi už kibernetinius išpuolius arba bandymus įvykdyti kibernetinius išpuolius
• teikia finansinę, techninę arba materialią pagalbą tokiems išpuoliams
• yra kitais būdais susiję.

Sankcijos taip pat gali būti taikomos su jais susijusiems asmenims arba subjektams.

Šie metmenys taip pat taikomi kibernetiniams išpuoliams, nukreiptiems prieš ES nepriklausančias valstybes arba tarptautines organizacijas, kai manoma, jog ribojamosios priemonės yra būtinos bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams (BUSP) pasiekti.

• Kibernetiniai išpuoliai. Taryba dabar jau gali taikyti sankcijas (pranešimas spaudai, 2019 05 17)

2019 m. balandžio 9 d. Taryba priėmė reglamentą, dar žinomą kaip Kibernetinio saugumo aktas, kuriuo:

• sukuriama ES masto sertifikavimo sistemų sistema
• įsteigiama ES kibernetinio saugumo agentūra, kuri perims veiklą iš dabartinės Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA).

• ES turėtų tapti atsparesnė kibernetiniams išpuoliams, kadangi Taryba pritarė susitarimui dėl bendro sertifikavimo ir sustiprintos agentūros (pranešimas spaudai, 2018 12 19)

Ambasadoriai ES suteikė Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei įgaliojimus pradėti derybas su Europos Parlamentu dėl kibernetinio saugumo srities ekspertinės patirties sutelkimo.

Derybose daug dėmesio bus skiriama dviem iniciatyvoms:

• aukščiausio lygio žinių bazės kibernetinio saugumo srityje – Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų centro įsteigimui
• nacionalinių koordinavimo centrų tinklo sukūrimui.

• ES sutelks kibernetinio saugumo srities ekspertinę patirtį ir sukurs tinklą. Taryba susitarė dėl savo pozicijos dėl kibernetinio saugumo centrų (pranešimas spaudai, 2019 03 13)

Patvirtinus siūlomą Kibernetinio saugumo aktą Europos Sąjunga galės įdiegti ES masto kibernetinio saugumo sertifikavimą ir sustiprinti nuolatinę ES kibernetinio saugumo agentūrą.

Pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento preliminarus susitarimas dėl naujo teisės akto buvo pasiektas gruodžio 10 d.

ES masto kibernetinio saugumo sertifikavimas greitai bus teikiamas prie interneto prijungtiems prietaisams; tai leis vartotojams priimti išsamesne informacija pagrįstus sprendimus, o įmonėms bus lengviau parduoti savo išmaniuosius produktus visoje Europoje.

• ES turėtų tapti atsparesnė kibernetiniams išpuoliams, kadangi Taryba pritarė susitarimui dėl bendro sertifikavimo ir sustiprintos agentūros (pranešimas spaudai, 2018 12 19)

ES valstybės narės vis aktyviau bendradarbiauja kibernetinės gynybos srityje, kad sustiprintų savo pajėgumus.

Norėdama pasiekti šį tikslą Taryba priėmė ES kibernetinės gynybos politikos metmenų atnaujintą redakciją.

Šis atnaujinimas sudaro ES sąlygas atsižvelgti į saugumo uždavinius, kintančius nuo 2014 m., kai buvo priimti pradiniai metmenys. Juose nustatytos kibernetinės gynybos prioritetinės sritys ir paaiškintas dalyvių vaidmuo.

2018 m. spalio 18 d. įvykusiame naujausiame susitikime Europos Vadovų Taryba paragino imtis priemonių, kad Europos Sąjungoje būtų užtikrintas tvirtas kibernetinis saugumas.

ES vadovai visų pirma kalbėjo apie ribojamąsias priemones, kuriomis būtų galima reaguoti į kibernetinius išpuolius ir nuo jų atgrasyti.

• Kibernetinė gynyba. Taryba atnaujino politikos metmenis (2018 11 19)

ES vadovai paragino toliau stiprinti ES hibridinių, kibernetinių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) grėsmių atgrasymo, atsparumo šioms grėsmėms ir atsako į jas priemones.

Jie tai padarė reaguodami į kibernetinius išpuolius, nukreiptus prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW) Hagoje.

Europos Vadovų Taryba taip pat paragino iki šio teisėkūros ciklo pabaigos (2019 m. balandžio mėn.) užbaigti derybas dėl visų kibernetinio saugumo pasiūlymų.

• 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvados

Taryba pradėjo derybas su Europos Parlamentu siekdama, kad iki metų pabaigos būtų pasiektas susitarimas dėl Kibernetinio saugumo akto. Dėl bendro požiūrio dėl šio pasiūlymo buvo susitarta birželio 8 d.

Kibernetinio saugumo aktu siekiama stiprinti kibernetinį atsparumą sukuriant ES masto sertifikavimo sistemą, skirtą IRT produktams, paslaugoms ir procesams. Be to, juo būtų modernizuota dabartinė ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA).

• ES ketina sukurti bendrą kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą ir sustiprinti savo agentūrą. Taryba susitarė dėl savo pozicijos (pranešimas spaudai, 2018 06 08)

Taryba priėmė išvadas dėl kibernetinės kenkimo veiklos; šiose išvadose pabrėžta, kad svarbu užtikrinti visuotinę, atvirą, laisvą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę, kurioje visapusiškai galiotų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bei teisinės valstybės principas.

Taryba pareiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad padidėjo ES nepriklausančių šalių ir nevalstybinių subjektų gebėjimai ir noras siekti savo tikslų vykdant kibernetinę kenkimo veiklą. ES toliau stiprins savo kovos su kibernetinėmis grėsmėmis pajėgumus.

• Reagavimas į kibernetinę kenkimo veiklą. Taryba priėmė išvadas (2018 04 16)

ES institucijos priėmė svarbų sprendimą, kad būtų sustiprintas jų tarpusavio bendradarbiavimas kovoje su kibernetiniais išpuoliais.

Tarpinstituciniu susitarimu įsteigta nuolatinė Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), kuri apima visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras.

CERT-EU užtikrins koordinuotą ES atsaką į kibernetinius išpuolius, nukreiptus prieš jos institucijas.

• ES institucijos sustiprino bendradarbiavimą kovoje su kibernetiniais išpuoliais (pranešimas spaudai, 2017 12 20)

Taryba susitarė parengti veiksmų planą dėl ES kibernetinio saugumo reformos.

Ministrai pabrėžė, kad saugumas internete yra labai svarbus Europos piliečiams ir įmonėms.

• Telekomunikacijų taryba, 2017 10 24

ES teisingumo ministrai toliau diskutavo, kaip stiprinti baudžiamąją teiseną kibernetinėje erdvėje. Jie priėmė du išvadų dokumentus, kuriuose apibrėžiamos praktinės priemonės, skirtos bendradarbiavimui gerinti, ir būsimų veiksmų tvarkaraštis.

• išvados dėl baudžiamosios teisenos kibernetinėje erdvėje stiprinimo
• išvados dėl Europos teisminio kovos su kibernetiniais nusikaltimais tinklo

• Kova su nusikalstama veikla kibernetinėje erdvėje Taryba susitarė dėl praktinių priemonių ir tolesnių veiksmų (2016 06 09)