Skip to content

Kodėl ES priima sankcijas?

Sankcijomis siekiama užkirsti kelią konfliktams arba reaguoti į kylančias ar esamas krizes. Jomis taip pat skatinama laikytis taikos, demokratijos, pagarbos teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei.

Kaip ir kada ES patvirtina sankcijas

Ribojamosios priemonės arba, kitaip, sankcijos yra viena iš pagrindinių ES bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių. Jomis pasinaudodama ES gali reaguoti į pasaulinius iššūkius ir pokyčius, prieštaraujančius jos tikslams ir vertybėms.

Sprendimus dėl sankcijų vieningai priima Europos Sąjungos Taryba.

ES sankcijos yra taikomos konkrečiai tiems, kurie yra atsakingi už politiką ar veiksmus, kuriems ES nori daryti įtaką. Jos nėra nukreiptos prieš konkrečią šalį ar gyventojus.

Sankcijos nėra baudžiamojo pobūdžio. Jomis, propaguojant ES bendros užsienio ir saugumo politikos tikslus, veikiau siekiama, kad tie, kuriems jos nustatomos, pakeistų savo politiką ar elgesį.

Šie tikslai, be kita ko, yra tokie:

Kelių elementų koliažas. Kairėje – mėlyname fone: monetos, naftos statinė, telekomunikacijų antena ir du kariniai bepiločiai orlaiviai. Dešinėje – šviesiai mėlyname fone: ranka, liepianti sustoti, moteris, iškėlusi sugniaužtą kumštį ir teisėjo plaktukas.
piktograma, vaizduojanti ranką, kuri laiko 12 ES žvaigždučių ratą

ES vertybių, pagrindinių interesų apsauga ir saugumo užtikrinimu,

piktograma, vaizduojanti teisėjo plaktuką

demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisės ir tarptautinės teisės principų rėmimu,

piktograma, vaizduojanti žemės rutulį ir medžio šakeles iš abiejų pusių, simbolizuojanti taiką

taikos išsaugojimu, konfliktų prevencija ir tarptautinio saugumo didinimu.

Sankcijos gali būti taikomos ES nepriklausančių šalių vyriausybėms, nevalstybiniams subjektams, grupėms ir asmenims. Jomis gali būti nustatomas turto įšaldymas ir draudimas keliauti. ES taip pat gali priimti ekonomines sankcijas ir diplomatines priemones.

Visos ES priimtos ribojamosios priemonės visiškai atitinka įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su humanitarine pagalba, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis,

Gairės dėl ribojamųjų priemonių

2004 m. Politinis ir saugumo komitetas susitarė dėl tam tikrų pagrindinių principų dėl:

  • sankcijų naudojimo,
  • sankcijų įgyvendinimo,
  • sankcijų poveikio vertinimo ir kontrolės būdų.

Veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo geriausia praktika paskutinį kartą buvo atnaujinta 2022 m. Ribojamųjų priemonių įgyvendinimo ir vertinimo gairės paskutinį kartą buvo atnaujintos 2018 m.

Humanitarinė išlyga

ES sankcijos visiškai atitinka tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę.

2022 m. gruodžio 9 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2664 (2022), kurioje numatyta išimtis dėl humanitarinių tikslų (nuolatinė humanitarinė išlyga), taikoma turto įšaldymo priemonėms, nustatytoms pagal Jungtinių Tautų sankcijų režimus.

Atsižvelgdama į Rezoliuciją 2664, 2023 m. vasario 14 d. Taryba nusprendė humanitarinę išlygą įtraukti į ES lygmeniu įgyvendinamus JT sankcijų režimus, o 2023 m. kovo 31 d. įtraukė humanitarinę išlygą į vadinamuosius JT ir ES mišrių sankcijų režimus, kuriuose ES priemonėmis papildomos JT Saugumo Tarybos nustatytos sankcijos.

2023–2024 m. Taryba humanitarinę išlygą taip pat įtraukė į tam tikrus kitus ribojamųjų priemonių režimus, įskaitant režimus, nustatytus atsižvelgiant į padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, Burundyje, Gvinėjoje, Libane, Mianmare, Nikaragvoje, Tunise, Venesueloje ir Zimbabvėje, ir režimus, taikomus kibernetinių išpuolių ir terorizmo srityse.

Šie sprendimai rodo tvirtą ES pasiryžimą išvengti nepageidaujamų neigiamų pasekmių, kurias sankcijos gali kelti humanitariniams veiksmams, ir tai, kad ES didelę reikšmę teikia visapusiškam tarptautinės teisės laikymuisi.

Sankcijų pažeidimas yra nusikaltimas

2022 m. lapkričio 28 d. Taryba priėmė sprendimą į Sutartyje dėl ES veikimo pateiktą ES sudarytą nusikaltimų sąrašą įtraukti ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip bus išvengta skirtingų sankcijų vykdymo užtikrinimo laipsnių ir rizikos, kad šios priemonės bus apeinamos.

Be to, 2024 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ribojamųjų priemonių pažeidimai būtų kriminalizuojami.

Pagal šias naujas taisykles tam tikri veiksmai laikomi nusikalstamomis veikomis visose valstybėse narėse, pavyzdžiui, pagalba siekiant apeiti draudimą keliauti, prekyba prekėmis, kurioms taikomos sankcijos, arba draudžiamos finansinės veiklos vykdymas. Taip pat gali būti baudžiama už kurstymą, pagalbą ir bendrininkavimą vykdant šias nusikalstamas veikas.

Valstybės narės turi užtikrinti, kad už ES sankcijų pažeidimus būtų baudžiama veiksmingomis ir proporcingomis baudžiamosiomis sankcijomis, kurios skiriasi priklausomai nuo nusikalstamos veikos. Tačiau už tyčinį sankcijų pažeidimą turi būti skiriama maksimali bausmė – laisvės atėmimas.

Daugiau informacijos

Taip pat žr.:

Temos

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. balandžio 12 d.