ES atsakas į terorizmą
Kova su terorizmu yra vienas iš svarbiausių ES prioritetų. Valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja, kad užkirstų kelią teroristiniams išpuoliams ir užtikrintų piliečių saugumą.
Kodėl kova su terorizmu yra vienas iš ES prioritetų
Po kelių nuo 2015 m. įvykdytų išpuolių Europos Sąjunga patvirtino įvairias priemones, kad sustabdytų terorizmą.
Nors pirminė atsakomybė už kovą su nusikalstamumu ir saugumo užtikrinimą tenka valstybėms narėms, pastarųjų metų teroristiniai išpuoliai parodė, kad tai yra ir bendra atsakomybė, kurią jos turi prisiimti kartu. ES prisideda prie savo piliečių apsaugos veikdama kaip pagrindinis valstybių narių bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo forumas.
2015 m. ES vadovai paskelbė bendrą pareiškimą dėl ES ir jos valstybių narių veiklos rekomendacijų. Jame paraginta imtis konkrečių priemonių, daugiausia dėmesio skiriant trims sritims:
- piliečių saugumo užtikrinimui,
- radikalizacijos prevencijai ir vertybių apsaugai,
- bendradarbiavimui su tarptautiniais partneriais.
2020 m. lapkričio mėn., įvykus teroristiniams išpuoliams Prancūzijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, ES vidaus reikalų ministrai susitarė toliau stiprinti savo bendras pastangas kovoti su terorizmu, nedarant poveikio bendroms ES vertybėms: demokratijai, teisingumui ir žodžio laisvei.
2020 m. gruodžio mėn. ES vadovai dar kartą patvirtino savo vienybę kovojant su radikalizacija, terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu.
ES taikoma terorizmo apibrėžtis
Pagal ES teisę teroristiniai nusikaltimai yra veikos, kuriomis siekiama:
- stipriai įbauginti gyventojus,
- neleistinai priversti vyriausybę ar tarptautinę organizaciją atlikti kokį veiksmą arba susilaikyti nuo veiksmo,
- rimtai destabilizuoti ar sunaikinti pagrindines politines, konstitucines, ekonomines ar socialines šalies ar tarptautinės organizacijos struktūras.
Terorizmas ES: faktai ir skaičiai (Infografikas.)
Radikalizacijos prevencija
Radikalizacija nėra naujas reiškinys, tačiau pastaraisiais metais ji tapo rimtesne grėsme.
Dėl internetinių ryšių technologijų teroristams tapo lengviau palaikyti ryšius tarpvalstybiniu mastu ir padidėjo teroristinės propagandos mastas bei ekstremizmo sklaida.
2021 m. balandžio mėn. ES priėmė reglamentą dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo. Naujosios taisyklės bus taikomos nuo 2022 m. birželio 7 d.
Valstybių narių kompetentingos institucijos turės įgaliojimus duoti paslaugų teikėjams nurodymus per valandą pašalinti teroristinį turinį arba panaikinti prieigą prie jo.
Kova su teroristinio turinio internete sklaida (Infografikas.)
ES sudaromas teroristų sąrašas
Europos Sąjunga, kovodama su terorizmu ir reaguodama į 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolius, parengė su teroro aktais susijusių asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Taryba šį sąrašą peržiūri reguliariai, ne rečiau kaip kas 6 mėnesius.
Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. ES gali pati taikyti sankcijas ISIL / „Da'esh“ ir „Al-Kaida“, taip pat su jomis susijusiems ar jas remiantiems asmenims bei subjektams.
Keitimasis informacija
Norint kovoti su terorizmu, sekti užsienio kovotojus ir atremti organizuotą nusikalstamumą, labai svarbu, kad valstybių narių teisėsaugos, teisminės ir žvalgybos institucijos veiksmingai keistųsi informacija.
ES ėmėsi priemonių, kad būtų pagerintas ES šalių keitimasis informacija, be kita ko, neseniai:
- nustatė ES informacinių sistemų sąveikumo sistemą, kuri padeda valdyti sienas, saugumą ir migraciją (2019 m.),
- atnaujino Šengeno informacinę sistemą, kuria naudodamiesi policijos ir sienos apsaugos pareigūnai dalijasi perspėjimais apie ieškomus ar dingusius asmenis bei daiktus (2018 m.),
- priėmė keleivio duomenų įrašo direktyvą, kuria reglamentuojamas oro transporto keleivių asmens duomenų perdavimas ir tvarkymas (2016 m.),
- Europole įsteigė Europos kovos su terorizmu centrą, kad jis padėtų nacionalinėms policijos institucijoms keistis informacija (2016 m.).
Kaip sąveikios duomenų bazės sustiprins Europos saugumą (Infografikas.)
ES kovos su terorizmu koordinatorius
Po 2004 m. kovo 11 d. Madride įvykdytų teroristinių išpuolių ES vadovai priėmė deklaraciją dėl kovos su terorizmu. Be kitų priemonių, jie susitarė sukurti ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pareigybę.
Koordinatorius yra atsakingas už kovos su terorizmu veiklos koordinavimą ES, ES kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimo stebėseną ir ES bei ES nepriklausančių šalių komunikacijos gerinimą.
Teroristų finansavimo nutraukimas
Viena didžiausių ES finansų sistemos ir piliečių saugumo požiūriu susirūpinimą keliančių problemų yra pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas.
Nuo 2018 m. ES įdiegtos griežtesnės kovos su pinigų plovimu taisyklės. Šiomis taisyklėmis apsunkintas neteisėtų lėšų slėpimas pasinaudojant fiktyviomis bendrovėmis ir sugriežtinti rizikingų trečiųjų valstybių patikrinimai. Be to, jomis sustiprintas finansinės priežiūros institucijų vaidmuo, taip pat pagerinta prieiga prie informacijos ir keitimasis ja.
Šaunamųjų ginklų kontrolė
Siekdama pašalinti teisines spragas, dėl kurių teroristai galėjo naudoti perdarytus ginklus, 2017 m. Taryba priėmė naujas ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės taisykles.
Direktyvoje išdėstytos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti atsekamumą, ir griežtesnės taisyklės, taikomos pavojingiausių šaunamųjų ginklų įsigijimui ir laikymui.
2019 m. birželio mėn. Taryba priėmė naujas taisykles, kad būtų apribotas sprogstamųjų medžiagų pirmtakų prieinamumas plačiajai visuomenei ir užtikrinta, kad būtų tinkamai pranešama apie įtartinus sandorius visoje tiekimo grandinėje.
Sprogstamųjų medžiagų pirmtakai yra cheminės medžiagos, kurios gali būti naudojamos teisėtais tikslais, bet gali būti naudojamos ir netinkamai – neteisėtai savadarbių sprogmenų gamybai.
Teisminio bendradarbiavimo skaitmenizacija
Vis daugiau nusikaltėlių ir teroristų planuoja ir vykdo nusikalstamas veikas naudodamiesi technologijomis. Dėl to valdžios institucijoms, kad galėtų susekti ir nuteisti nusikaltėlius, tenka vis dažniau naudotis e. įrodymais. Šiuo metu ES rengia naujas taisykles, kad užtikrintų veiksmingesnį tarpvalstybinės prieigos prie e. įrodymų mechanizmą.
Atsižvelgiant į kintančią grėsmių saugumui padėtį ir spartų technologinės plėtros tempą, labai svarbus yra skaitmeninių priemonių naudojimas baudžiamajame procese, susijusiame su teroristiniais nusikaltimais visoje ES.
- Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą, kuriuo siekiama pagerinti keitimąsi informacija terorizmo bylose (pranešimas spaudai, 2022 m. gruodžio 14 d.)
- Skaitmeninė Europa: Taryba priėmė naujas teisminio bendradarbiavimo modernizavimo taisykles (pranešimas spaudai, 2020 m. lapkričio 4 d.)
- Teisminis kovos su terorizmu registras (Eurojustas)
Užsienio teroristų kovotojų sustabdymo priemonės
Manoma, kad nuo 2011 m. 4 000–5 000 ES piliečių yra išvykę arba bandė išvykti į konfliktų zonas, daugiausia Irake ir Sirijoje, kad prisijungtų prie tokių teroristinių grupių kaip ISIL / „Da'esh“. 30 % jų jau yra sugrįžę į savo gimtąsias šalis. Užsienio kovotojų klausimas daug metų yra vienas iš svarbiausių ES politinės darbotvarkės punktų.
2017 m. kovo mėn. Taryba priėmė direktyvą dėl kovos su terorizmu. Naujosiomis taisyklėmis ES teisinė sistema sustiprinta siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir spręsti užsienio teroristų kovotojų reiškinio problemą. Direktyva kriminalizuojamos tokios veikos kaip:
- dalyvavimas mokymuose ar keliavimas teroristiniais tikslais,
- tokių kelionių organizavimas arba palengvinimas,
- lėšų teroristinėms grupėms ar veiklai teikimas arba rinkimas.
2017 m. kovo mėn. ES taip pat priėmė reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Šengeno sienų kodeksas. Naujosiomis taisyklėmis valstybėms narėms nustatyta pareiga sistemingai tikrinti atitinkamose duomenų bazėse visų išorės sienas kertančių asmenų, įskaitant ES piliečius ir jų šeimos narius, duomenis.
- Kova su terorizmu: Taryba patvirtino išvadas dėl būsimų kovos su terorizmu prioritetų (pranešimas spaudai, 2024 m. gruodžio 12 d.)
- Šengeno sienų kodeksas: Taryba priėmė reglamentą, kuriuo siekiama sugriežtinti patikrinimus prie išorės sienų (pranešimas spaudai, 2017 m. kovo 7 d.)
- ES išorės sienų stiprinimas
Bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis
Sąjungos ir jos piliečių saugumas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kas vyksta už Europos ribų. 2015 m. Taryba nusprendė intensyvinti kovos su terorizmu išorės veiksmus, visų pirma Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Persijos įlankoje ir Sahelyje:
- bus sustiprintas bendradarbiavimas su pagrindiniais partneriais,
- bus pradėti įgyvendinti nauji pajėgumų stiprinimo projektai,
- bus intensyvinami kovos su radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu veiksmai.
2014 m. Taryba priėmė ES kovos su terorizmu / užsienio kovotojais strategiją, kurioje daugiausia dėmesio skiriama Sirijai ir Irakui. Šioje strategijoje apibrėžtos kelios prioritetinės sritys, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis gerinimą siekiant identifikuoti verbavimo tinklus ir nustatyti užsienio kovotojų tapatybę.
Pakartodama savo tvirtą įsipareigojimą apsaugoti ES piliečius nuo terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, 2020 m. birželio mėn. Taryba paragino sustiprinti ES išorės angažavimąsi ir veiksmus kovojant su terorizmu tam tikrose prioritetinėse srityse:
- geografiniuose regionuose, įskaitant Vakarų Balkanus, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Sahelio regioną ir Somalio pusiasalį,
- teminėse srityse, įskaitant žmogaus teises, teisinę valstybę, radikalizacijos, sukeliančios smurtinį ekstremizmą, prevenciją, terorizmo finansavimą.
Ką daro ES, kad įveiktų terorizmą?
Apžvelkime, kaip per du dešimtmečius ES valstybės vis glaudžiau bendradarbiavo kovodamos su terorizmu: užkirsdamos kelią teroristams pirkti ginklus ar gaminti sprogmenis ir dėdamos pastangas, kuriomis būtų kovojama su pačia radikalizacija.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. sausio 30 d.