Kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu Europos Sąjungoje
ES kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu taisyklėmis apsaugoma jos finansų sistema ir prisidedama prie saugumo ir ekonomikos augimo.
ES kova su pinigų plovimu
Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas yra didelį susirūpinimą ES keliančios problemos. Jie kelia didelį pavojų ES ekonomikai ir finansų sistemai, taip pat jos piliečių saugumui.
Jau daugiau kaip trisdešimt metų kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu yra vienas svarbiausių ES politinės darbotvarkės klausimų – pirmoji Kovos su pinigų plovimu direktyva buvo priimta 1991 m. Nuo to laiko buvo atliktos kelios tos direktyvos reformos.
Siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į visą susijusią riziką, ES taisykles reikia nuolat pritaikyti prie naujai atsirandančios rizikos, įskaitant riziką, susijusią su:
- technologinėmis inovacijomis, pavyzdžiui, virtualiosiomis valiutomis,
- teroristinių organizacijų globaliu pobūdžiu,
- nusikaltėlių išradingumu naudojantis sistemos spragomis ar trūkumais.
Kas yra pinigų plovimas? (Infografikas.)
ES kovos su pinigų plovimu taisyklės
2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama apsaugoti ES piliečius ir jos finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo.
Šį rinkinį, be kita ko, sudaro:
- reglamentas, kuriuo sukuriama ES kovos su pinigų plovimu institucija,
- reglamentas dėl privačiojo sektoriaus pareigų kovoti su pinigų plovimu,
- direktyva dėl kovos su pinigų plovimu mechanizmų nacionaliniu lygmeniu,
- peržiūrėtas reglamentas dėl lėšų pervedimo, kuris buvo priimtas 2023 m.
Kovos su pinigų plovimu reglamentas
Naujuoju reglamentu dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu pirmą kartą suderinamos ir paaiškinamos visoje ES galiojančios taisyklės, taip pašalinant spragas sukčiautojams. Taip pat bus užtikrinta, kad taisyklės būtų taikomos nuosekliau ir būtų geriau užtikrinamas jų vykdymas. Pavyzdžiui, jame pateikiamos išsamesnės nuostatos dėl išsamaus klientų tikrinimo ir tikrųjų savininkų, taip pat dėl nacionalinių priežiūros institucijų ir finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) įgaliojimų.
Įpareigotieji subjektai
Naujuoju reglamentu ES sukūrė tiesiogiai taikomą reguliavimo sistemą, kurioje nustatomi reikalavimai įpareigotiesiems subjektams – daugiausia kredito ir finansų įstaigoms ir įpareigotosioms ne finansų įmonėms ir profesijoms (pvz., teisininkams ir apskaitininkams). Šie subjektai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemoje: jie yra prieigos valdytojai, nes gali geriausiai aptikti įtartiną veiklą.
Naujosios taisyklės tai pat bus taikomos didžiajai kriptoturto sektoriaus daliai. Visi kriptoturto paslaugų teikėjai savo klientų atžvilgiu turės taikyti išsamaus patikrinimo priemones. Tai reiškia, kad jie turės patikrinti faktus apie savo klientus ir pranešti FŽP apie visus įtarimus.
Kiti subjektai, kuriems turės būti taikomos išsamaus klientų patikrinimo ir ataskaitų teikimo prievolės: prekiautojai prabangos prekėmis, pavyzdžiui, tauriaisiais metalais bei brangakmeniais, taip pat juvelyrai ir auksakaliai. Įpareigotaisiais subjektais taip pat taps prekiautojai prabangiais automobiliais, lėktuvais, jachtomis ir kultūros vertybėmis (pvz., meno kūriniais).
Reglamente pripažįstama, kad futbolo sektorius taip pat kelia didelę riziką, todėl į įpareigotųjų subjektų sąrašą įtraukiami profesionalų futbolo klubai ir agentai. Tačiau, kadangi šis sektorius ir jo keliama rizika labai skiriasi, valstybėms narėms suteikiama lankstumo išbraukti juos iš sąrašo, jei jų keliama rizika yra nedidelė.
Tikrieji savininkai
Tikrieji savininkai – tai asmenys, kurie faktiškai kontroliuoja juridinio asmens (pvz., bendrovės, fondo ar patikos fondo) nuosavybės teikiamą naudą arba ja naudojasi, nors nuosavybės teisė arba turtas yra registruoti kito asmens vardu. Reglamentu bus geriau suderinamos ES taisyklės dėl tikrųjų savininkų ir jos taps skaidresnės.
Kad būtų galima nustatyti visus juridinio asmens arba įvairių rūšių subjektų, įskaitant ne ES subjektus, kai jie vykdo veiklą ES arba perka turtą ES, tikruosius savininkus, bus analizuojami abu tikrųjų savininkų statusą pagrindžiantys komponentai: nuosavybė ir kontrolė. Susitarime nustatyta tikrosios nuosavybės riba – 25 %.
Taip pat, siekiant užtikrinti, kad nebebūtų galima pasislėpti už kelių lygmenų bendrovių nuosavybės, paaiškinamos susijusios taisyklės, taikytinos kelių lygmenų nuosavybės ir kontrolės struktūroms. Be to, kad kompetentingų institucijų darbas būtų paprastesnis ir greitesnis, patikslinamos duomenų apsaugos ir įrašų saugojimo nuostatos.
Grynųjų pinigų mokėjimai
Kad nusikaltėliams būtų sunkiau išplauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, mokėjimams grynaisiais pinigais visoje ES bus taikoma 10 000 € viršutinė riba. Jeigu valstybės narės to pageidaus, jos galės lanksčiai nustatyti žemesnę didžiausią ribą.
Didelės rizikos trečiosios valstybės
Įpareigotieji subjektai turės taikyti sustiprinto išsamaus patikrinimo priemones nenuolatiniams sandoriams ir verslo santykiams, susijusiems su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, kurių nacionalinių kovos su pinigų plovimu ir terorizmu režimų trūkumai kelia grėsmę ES vidaus rinkos vientisumui.
Komisija atliks rizikos vertinimą remdamasi Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) sąrašais. Be to, dėl didelės rizikos bus leidžiama taikyti ir papildomas konkrečias ES arba nacionalines atsakomąsias priemones tiek įpareigotųjų subjektų, tiek valstybių narių lygmeniu.
Kovos su pinigų plovimu direktyva
Kartu su reglamentu kovos su pinigų plovimu bendro taisyklių sąvado dalimi yra direktyva dėl kovos su pinigų plovimu mechanizmų. Ši direktyva pakeis 2018 m. priimtą Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą.
Visos privačiajam sektoriui taikomos taisyklės bus perkeltos į reglamentą, o direktyva reglamentuos nacionalinio lygmens kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucinių sistemų organizavimą valstybėse narėse. Todėl direktyvoje pateikiamos nuostatos, kurios turės būti perkeltos į nacionalinę teisę, pavyzdžiui, taisyklės dėl tikrųjų savininkų registrų, nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP atsakomybės.
Informacija apie lėšų pervedimą
2022 m. birželio 29 d. Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas atnaujinimo, kuriuo jo taikymo sritis išplečiama įtraukiant kriptoturto pervedimus.
Šiomis taisyklėmis kriptoturto paslaugų teikėjams nustatyta pareiga rinkti ir teikti tam tikrą informaciją apie jų vykdomuose kriptoturto pervedimuose dalyvaujančius iniciatorius ir naudos gavėjus. Taip bus užtikrintas kriptoturto pervedimų atsekamumas, kad būtų galima lengviau nustatyti potencialiai įtartinus sandorius ir juos užblokuoti.
Dabar ES turi tvirtą ir proporcingą sistemą, kuri atitinka griežčiausius tarptautinius kriptoturto keitimo standartus ir kurioje visų pirma vadovaujamasi FATF – pasaulinės kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūros institucijos – pateiktomis rekomendacijomis.
- Kova su pinigų plovimu: Taryba priėmė taisykles dėl kriptoturto pervedimų atsekamumo (pranešimas spaudai, 2023 m. gegužės 16 d.)
- Kova su pinigų plovimu: pasiektas preliminarus susitarimas dėl kriptoturto pervedimų skaidrumo (pranešimas spaudai, 2022 m. birželio 29 d.)
Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) – kas tai?
Kovos su pinigų plovimu iššūkiai yra pasaulinio masto, todėl reikia aktyviai bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu. ES bendradarbiauja su savo partneriais Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF), kad būtų parengti ir įgyvendinti tarptautiniai standartai.
FATF rengia ir propaguoja kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politiką ir skelbia rekomendacijas, kurias valstybės turi taikyti.
Kitų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srities teisės aktų atnaujinimai
Penktojoje kapitalo reikalavimų direktyvoje paaiškintas prudencinių priežiūros institucijų vaidmuo. Prudencinės priežiūros institucijos yra atsakingos už finansų įstaigų, susijusių su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, trūkumų nustatymą ir šalinimą. Kompetentingos institucijos turi atsižvelgti į šias problemas vykdydamos priežiūros veiklą.
Direktyva dėl paprastesnio finansinės informacijos naudojimo kovojant su nusikalstamumu palengvina kompetentingų institucijų prieigą prie finansinės bei banko sąskaitų informacijos ir sudaro sąlygas lengviau ja naudotis. Be to, ja palengvinama nacionalinių FŽP prieiga prie teisėsaugos informacijos.
Kovos su pinigų plovimu institucija
Siekiant pagerinti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūrą Europos Sąjungoje ir remti FŽP bendradarbiavimą, 2024 m. gegužės 30 d. Taryba priėmė reglamentą, kuriuo sukuriama nauja Kovos su pinigų plovimu institucija. Kovos su pinigų plovimu institucijos būstinė bus Frankfurte ir pradės veikti 2025 m. viduryje.
Kadangi pinigų plovimas yra tarpvalstybinis finansinis nusikaltimas, Kovos su pinigų plovimu institucija stiprins ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemą, kartu su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis sukurdama integruotą mechanizmą, kad būtų užtikrina, kad įpareigotieji subjektai laikytųsi savo pareigų.
Kovos su pinigų plovimu institucijos vaidmuo:
- kai kurių rizikingiausių kredito ir finansų įstaigų Europos Sąjungoje, įskaitant kriptoturto paslaugų teikėjus, tiesioginė priežiūra,
- parama ne finansų sektoriui,
- FŽP valstybėse narėse veiklos koordinavimas,
- piniginių sankcijų skyrimas šiurkščių pažeidimų atvejais.
2023 m. gruodžio 18 d., Tarybos ir Parlamento atstovai pasiekė bendrą sutarimą dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos registruotos buveinės atrankos procedūros. Galutinis susitarimas dėl Kovos su pinigų plovimu institucijos registruotos buveinės vietos pasiektas 2024 m. vasario 22 d.
- Kova su pinigų plovimu: Taryba ir Parlamentas susitarė dėl naujos institucijos būstinės atrankos procedūros (pranešimas spaudai, 2023 m. gruodžio 18 d.)
- Kova su pinigų plovimu: Taryba patvirtino taisyklių rinkinį (pranešimas spaudai, 2024 m. gegužės 30 d.)
- Frankfurte bus įsteigta nauja ES kovos su pinigų plovimu institucija (pranešimas spaudai, 2024 m. vasario 22 d.)
- Dažnai užduodami klausimai apie naująją ES kovos su pinigų plovimu instituciją (Europos Komisija)
Ką daro ES, kad įveiktų terorizmą?
Apžvelkime du dešimtmečius ir pažiūrėkime, kaip ES valstybės vis glaudžiau bendradarbiavo kovodamos su terorizmu, pradedant tuo, kad užkertamas kelias teroristams pirkti ginklus ar gaminti sprogmenis, ir baigiant pastangomis visų pirma pasipriešinti radikalizacijai.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. vasario 18 d.