Skip to content

ES priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią radikalizacijai

Nors pagrindinė atsakomybė už terorizmo problemų sprendimą tenka valstybėms narėms, ES parengė keletą radikalizacijos prevencijos priemonių.

ES bei jos valstybės narės bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią radikalizacijai Europoje. Radikalizacija nėra naujas reiškinys, tačiau jos grėsmė pastaraisiais metais išaugo, visų pirma dėl naujų technologijų vystymosi ir vis didesnio interneto bei socialinės žiniasklaidos naudojimo.

Kaip ES priešinasi teroristinei propagandai

ES ir jos valstybės narės bendradarbiauja, kad užkirstų kelią radikalizacijai Europoje. Radikalizacija nėra naujas reiškinys, tačiau jos grėsmė pastaraisiais metais išaugo, visų pirma dėl naujų technologijų vystymosi ir vis didesnio interneto bei socialinės žiniasklaidos naudojimo.

2021 m. balandžio 29 d. ES priėmė Reglamentą dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo.

Valstybių narių kompetentingos institucijos turi įgaliojimus pateikti nurodymus prieglobos paslaugų teikėjams ir pareikalauti, kad jie pašalintų teroristinį turinį arba panaikintų prieigą prie jo visose valstybėse narėse. Interneto platformos privalo per vieną valandą pašalinti turinį arba panaikinti prieigą prie jo.

Šios taisyklės taikomos visiems Europos Sąjungoje paslaugas teikiantiems teikėjams nepriklausomai nuo to, ar pagrindinė jų veiklos vykdymo vieta yra vienoje iš valstybių narių.

Prieglobos paslaugų teikėjai, susiduriantys su teroristiniu turiniu, turi imtis specialių priemonių, kad išspręstų netinkamo naudojimosi jų platformomis klausimus ir neleistų naudojantis jų paslaugomis skleisti teroristinį turinį. Sprendimą dėl priemonių pasirinkimo priima prieglobos paslaugų teikėjas.

Naujasis reglamentas orientuotas į turinį, pavyzdžiui, į tokių rūšių medžiagą kaip tekstai, vaizdai, garso įrašai ar vaizdo siužetai, įskaitant tiesiogines transliacijas, kuriuo:

  • kurstoma vykdyti teroro aktus arba prisidėti prie jų įvykdymo,
  • teikiamos instrukcijos dėl nusikaltimų priemonių ir jų įvykdymo,
  • raginama dalyvauti teroristinių grupių veikloje.

Siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms, teisės akte taip pat pateikiama teroristinio turinio apibrėžtis ir aiškiai apibrėžiama šios sąvokos aprėptis. Be to, jame numatytos veiksmingos tiek turinio teikėjų, tiek paslaugų teikėjų teisių gynimo priemonės, leidžiančios pateikti skundą dėl turinio pašalinimo.

Naujosios taisyklės bus taikomos nuo 2022 m. birželio 7 d.

2015 m. Europolas sukūrė specialų padalinį, kurio užduotis – kovoti su teroristine propaganda internete. ES internetinės informacijos žymėjimo padalinio (EU IRU) užduotis yra nustatyti ir tirti teroristinio ir smurtinio ekstremistinio turinio internete atvejus ir šiuo klausimu teikti paramą valstybėms narėms.

Infografikas apie naujas taisykles, kuriomis sprendžiamas teroristinio turinio sklaidos internete klausimas
Kova su teroristinio turinio internete sklaida (Infografikas.)

Kova su teroristinio turinio internete sklaida (Infografikas.)

2015 m. ES pradėjo naudoti Informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN). RAN apima virš 6 000 priešakinėse linijose dirbančių specialistų iš visos Europos, įskaitant mokytojus, policininkus ir kalėjimų darbuotojus, ir skatina keistis geriausia patirtimi. Jie, be kita ko, siekia geriau suprasti, kodėl kai kurie žmonės yra labiau linkę pasiduoti radikalizacijai ir kokių veiksmų galima imtis siekiant juos apsaugoti.

Nuo 2015 m. ES valstybės, interneto platformos, Europolas, akademinės bendruomenės atstovai ir tarptautiniai partneriai susibūrė į ES interneto forumą. Jis suteikia galimybę keistis informacija apie tendencijas, kaip teroristai naudoja internetą, ir tų tendencijų raidą, o nuo 2019 m. jis naudojamas kovojant su vaikų seksualiniu išnaudojimu internete.

Radikalizacija Europoje

Dauguma kelių pastarųjų metų teroristinių išpuolių Europoje vykdytojų yra Europos piliečiai, gimę Europoje ir radikalizuoti savo šalyse.

Radikalizacijos priežastys yra įvairios, įskaitant religinius įsitikinimus, ideologijas, politinius įsitikinimus ir nusistatymą prieš tam tikras žmonių grupes. Toliau kelia susirūpinimą jaunimo radikalizacija.

Žmonių radikalizacija įvyksta įvairiais būdais: tai atlieka šeimos nariai arba draugai, ji įvyksta palaikant tiesioginį ryšį su ekstremistinėmis grupuotėmis arba internetu.

Internetinės ryšių technologijos sudarė sąlygas teroristams lengviau bendrauti tarpvalstybiniu mastu, lėmė išaugusį teroristinės propagandos mastą ir ekstremizmo sklaidą. Norėdami radikalizuoti, verbuoti asmenis, kurstyti smurtą ir sudaryti sąlygas teroristiniams išpuoliams, teroristai naudoja socialinę žiniasklaidą ir tamsųjį saityną.

Keletą pastarųjų metų terorizmo propaganda buvo plačiai skleidžiama ir išpuoliai koordinuojami bei planuojami naudojantis šifruotų pranešimų programėlėmis, pvz., „WhatsApp“ arba „Telegram“.

Palankiausios sąlygos radikalizacijai yra kalėjimuose, tačiau kai kurios ekstremistų grupuotės verbuoja asmenis ir mokyklose, universitetuose bei religinių apeigų vietose, pvz., mečetėse.

Ką daro ES, kad įveiktų terorizmą?

Apžvelkime, kaip per du dešimtmečius ES valstybės vis glaudžiau bendradarbiavo kovodamos su terorizmu: užkirsdamos kelią teroristams pirkti ginklus ar gaminti sprogmenis ir dėdamos pastangas, kuriomis būtų kovojama su pačia radikalizacija.

Vaizdinėje medžiagoje rodomas gaublys, ant kurio – punktyrine linija sujungtos informacinės piktogramos. Kiekviena iš trijų rankų laiko po didinamąjį stiklą, nukreiptą į pasą, keletą banknotų ir piršto atspaudą. Fone – debesuotas dangus.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2022 m. birželio 7 d.