BŽŪP. Kaimo plėtra po 2013 m.
Kokie yra kaimo plėtros politikos pokyčiai?
Siekiant padidinti kaimo plėtros politikos veiksmingumą, ji pertvarkyta. Dėl glaudesnių sąsajų su ES struktūriniais ir investicijų fondais bus sudarytos sąlygos panaudoti ES lėšas iš kelių šaltinių, kuriuos bendrai finansuoja valstybės narės, siekiant remti įvairius novatoriškus projektus – nuo sujungtų žemės ūkio ir akvakultūros ūkių iki plačiajuosčio ryšio infrastruktūros išplėtimo projektų.
Pagal kaimo plėtros politiką valstybės narės toliau savo programas rengs atsižvelgdamos į kaimo vietovių poreikius.
Joms bus suteikta dar daugiau lankstumo, kadangi dabartinė sistema bus pakeista keliais prioritetais, įskaitant inovacijas. Šis prioritetas bus remiamas šiomis priemonėmis:
- žinių perdavimu, bendradarbiavimu ir investicijomis į materialųjį turtą
- efektyviu išteklių naudojimu, produktyvumu ir mažatarše bei klimatui palankia atsparia žemės ūkio ir miškininkystės plėtra
- žemės ūkio ir mokslinių tyrimų subjektų bendradarbiavimu siekiant paspartinti technologijų perdavimą ūkininkams.
Šiomis priemonėmis BŽŪP susiejama su ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija – strategija „Europa 2020“, kurioje daug dėmesio skiriama mokymui, inovacijoms ir moksliniams tyrimams.
Sustiprintos priemonės, susijusios su aplinka ir klimatu. Jų įgyvendinimas tebėra privalomas ir ne mažiau kaip 30 % viso kaimo plėtrai skirto biudžeto lėšų turi būti panaudota aplinkos priemonėms ir prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio bei jo švelninimui, be kita ko, tiek žemės ūkio, tiek miškininkystės sektoriuose.
Atmesta galimybė už žalinimo veiklą gauti dvigubą finansavimą pagal abu ramsčius ir užtikrinta, kad ūkininkams už tą pačią veiklą nebūtų sumokama du kartus.
Remiantis 8 biofiziniais kriterijais bus iš naujo apibrėžtos vietovės, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir sukurta vienoda bei objektyvi sistema visoje ES.
Siekiant atsižvelgti į skirtingą finansinę padėtį regionuose, buvo patikslinta fondų įnašų norma. Reformuojant numatytos didesnės bendro finansavimo normos mažiau išsivysčiusiems regionams.