Sankcijos kibernetinių išpuolių atveju
Siekdama atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, kurie kelia išorės grėsmę ES ar jos valstybėms narėms, ir į juos reaguoti, ES gali taikyti sankcijas.
Kibernetiniai išpuoliai, keliantys grėsmę ES arba jos valstybėms narėms
2019 m. gegužės mėn. Taryba nustatė sankcijų sistemą, pagal kurią ES gali nustatyti tikslines ribojamąsias priemones, skirtas atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, keliančių išorės grėsmę ES arba jos valstybėms narėms, ir į juos reaguoti.
Konkrečiau, pagal šią sistemą ES pirmą kartą gali nustatyti sankcijas asmenims ar subjektams, kurie yra atsakingi už kibernetinius išpuolius ar bandymus įvykdyti kibernetinius išpuolius, kurie teikia finansinę, techninę ar materialinę paramą tokiems išpuoliams arba juose dalyvauja kitais būdais.
Šis sankcijų režimas taikomas kibernetiniams išpuoliams, kurie daro didelį poveikį ir yra pradedami vykdyti arba vykdomi už ES ribų, kurie yra vykdomi naudojantis ne ES esančia infrastruktūra, kuriuos vykdo asmenys ar subjektai, įsisteigę arba veikiantys už ES ribų, arba kurie yra vykdomi padedant asmenims ar subjektams, veikiantiems už ES ribų.
Sankcijos apima draudimą asmenims keliauti į ES ir asmenų bei subjektų turto įšaldymą. Be to, draudžiama asmenims ir subjektams, kuriems taikomos sankcijos, arba jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai teikti lėšas ar ekonominius išteklius.
Sankcijų režimas šiuo metu taikomas 19 asmenų ir 7 subjektams. Paskutinį kartą sankcijų galiojimas buvo pratęstas iki 2027 m. gegužės 18 d.
Kibernetiniai išpuoliai, keliantys grėsmę ES šalims, apima išpuolius, kurie daro poveikį informacinėms sistemoms, susijusioms su:
- ypatingos svarbos infrastruktūra, kuri yra būtina esminėms visuomenės funkcijoms palaikyti arba yra būtina piliečių sveikatai, saugai, saugumui ir ekonominei arba socialinei gerovei,
- paslaugomis, kurios yra būtinos itin svarbiai socialinei ir ekonominei veiklai, visų pirma energetikos, transporto, bankininkystės, finansų, sveikatos priežiūros, geriamojo vandens ir skaitmeninės infrastruktūros sektoriuose,
- ypatingos svarbos valstybės funkcijomis, visų pirma gynybos, valdymo ir institucijų veikimo, rinkimų, ekonominės ir civilinės infrastruktūros, vidaus saugumo ir išorės santykių, įskaitant diplomatines misijas, srityse,
- įslaptintos informacijos saugojimu arba tvarkymu,
- vyriausybės reagavimo į nelaimes tarnybomis.
Asmenys, kuriems taikomos sankcijos pagal šį sankcijų režimą, yra Rusijos piliečiai, atsakingi už įvairius kibernetinius išpuolius prieš ES ir jos valstybes nares, įskaitant 2015 m. išpuolį prieš Vokietijos Federalinį Parlamentą ir 2020 m. išpuolius prieš kelias Estijos Vyriausybės ministerijas.
Subjektai, kuriems taikomos sankcijos, apima įmones, teikiančias įsilaužimo paslaugas ir produktus, naudojamus siekiant neteisėtai įsilaužti į įrenginius ir gauti prie jų prieigą ES valstybėse narėse. Šie subjektai yra įsisteigę tokiose ES nepriklausančiose šalyse kaip Rusija, Kinija ir Iranas.
Kibernetinės diplomatijos stiprinimas
2017 m. birželio mėn. ES sukūrė Bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemą (Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį). Ši sistema sudaro sąlygas ES ir jos valstybėms narėms naudotis visomis bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonėmis, prireikus įskaitant sankcijas, siekiant užkirsti kelią kibernetinei kenkimo veiklai, nukreiptai prieš ES ir jos valstybių narių vientisumą ir saugumą, ją varžyti, nuo jos atgrasyti ir į ją reaguoti.
2023 m. Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinys buvo peržiūrėtas, kad būtų galima parengti ilgalaikes, pritaikytas, suderintas ir koordinuojamas strategijas nuolat kibernetines grėsmes keliančių subjektų atžvilgiu.
2020 m. gruodžio mėn. Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) priėmė ES kibernetinio saugumo strategiją, kuria sustiprinamas ES diplomatinis atsakas į kibernetinius išpuolius.
2024 m. spalio mėn. Taryba, reaguodama į destabilizuojančius Rusijos veiksmus užsienyje, nustatė naują sankcijų sistemą.
Ši sistema leidžia ES tikslingai imtis veiksmų prieš asmenis ir subjektus, dalyvaujančius Rusijos Federacijos vyriausybės veiksmuose ir politikoje, įskaitant kibernetinius išpuolius, kuriais kenkiama ES ir jos valstybių narių, taip pat tarptautinių organizacijų ir trečiųjų valstybių pagrindinėms vertybėms, jų saugumui, nepriklausomybei ir vientisumui.
- Rusijos keliamos hibridinės grėsmės
- Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio įgyvendinimo gairės (2023 m. birželio 8 d.)
- Bendras komunikatas. Atsparumo didinimas ir kovos su hibridinėmis grėsmėmis pajėgumų plėtra (2018 m. birželio 13 d.)
- Tarybos išvados dėl bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemos („Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio“) (2017 m. birželio 19 d.)
- ES kibernetinio saugumo strategija (Europos Komisija)
Taip pat žr.:
Kodėl ES priima sankcijas?
Hibridinės grėsmės
Kibernetinė gynyba
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2026 m. liepos 13 d.