Kibernetinė gynyba

Kibernetinė erdvė kaip viena iš karo veiksmų sričių

Kibernetinė erdvė laikoma penktąja karo veiksmų sritimi. Ji karinėms operacijoms yra tokia pat svarbi kaip sausuma, jūra, oro ir kosmoso erdvė. Tai sritis, apimanti viską, pradedant informacijos ir telekomunikacijų tinklais, infrastruktūra ir duomenimis, kuriuos jie palaiko, ir baigiant kompiuterinėmis sistemomis, procesoriais ir valdikliais.

Kibernetinė erdvė tampa vis labiau kontroversiška strategine sritimi ir strateginės konkurencijos sritimi. Be to, skaitmeninė ir fizinė infrastruktūra yra tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad dideli kibernetinio saugumo incidentai gali sutrikdyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pavyzdžiui, energetikos ir transporto tinklus, nuo kurios priklauso ginkluotosios pajėgos ES, arba tokiai infrastruktūrai pakenkti.

Pastaraisiais metais valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai vis intensyviau vykdo kibernetinius išpuolius, šnipinėjimą ir dezinformacijos kampanijas, nukreiptus prieš ES ir jos valstybes nares, įskaitant gynybos sektorių. Prasidėjus Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą šių subjektų piktavališkas elgesys eksponentiškai sustiprėjo.

ES ir jos valstybės narės dirba kartu, kad nuo kibernetinių grėsmių būtų apsaugoti Europos piliečiai, nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir ES civilinės bei karinės misijos ir operacijos. Jos stiprina bendradarbiavimą ir investicijas kibernetinės gynybos srityje, taip pat stiprina ES gebėjimą užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, juos nustatyti, nuo jų apsisaugoti, atsigauti po jų ir nuo jų atgrasyti.

Pagrindinė ES bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje sistema yra ES kibernetinės gynybos politika. Be to, ES bendradarbiauja gynybos kibernetinėje erdvėje klausimais vykdydama Europos gynybos agentūros (EGA) veiklą, palaikydama ryšius su ES kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) ir Europolu. EGA padeda valstybėms narėms rengti kvalifikuotus karinės kibernetinės gynybos srities darbuotojus ir užtikrina proaktyviųjų ir reaktyviųjų kibernetinės gynybos technologijų prieinamumą.

Kibernetinės gynybos politika

Remdamasi 2014 m. priimta ir 2018 m. atnaujinta kibernetinės gynybos politikos sistema, 2023 m. gegužės 22 d. Taryba priėmė išvadas dėl ES kibernetinės gynybos politikos. Išvadose pabrėžiama, kad ES ir jos valstybės narės turi toliau stiprinti savo atsparumą kovoje su kibernetinėmis grėsmėmis ir didinti savo bendrą kibernetinį saugumą bei kibernetinę gynybą nuo piktavališko elgesio ir agresijos aktų kibernetinėje erdvėje.

Vadovaudamasi šiomis išvadomis, 2024 m. spalio mėn. Taryba patvirtino pirmąjį ES kibernetinį surašymą, kuriame stebima politikos įgyvendinimo pažanga.

ES kibernetinės gynybos politika grindžiama keturiais ramsčiais, apimančiais įvairias iniciatyvas:

veikti išvien siekiant užtikrinti tvirtesnę kibernetinę gynybą,

investuoti į kibernetinės gynybos pajėgumus,

apsaugoti ES gynybos ekosistemą,

bendradarbiauti siekiant įveikti bendrus iššūkius.

Veikti išvien siekiant užtikrinti tvirtesnę kibernetinę gynybą

Kibernetiniai išpuoliai dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir gali turėti fizinį poveikį ypatingos svarbos infrastruktūrai ES. Reikšmingi kibernetiniai incidentai gali būti pernelyg pavojingi, kad paveikta (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) galėtų su jais susitvarkyti pati (pačios). Jie taip pat gali būti dalis didesnių hibridinių išpuolių, kuriuos vykdo valstybiniai arba nevalstybiniai subjektai, siekdami destabilizuoti ekonomiką ir visuomenę, susilpninti ypatingos svarbos infrastruktūrą, reikalingą ES saugumui užtikrinti, arba pakenkti demokratijos veikimui, be kita ko, vykdydami išpuolius, kuriais kenkiama rinkimų infrastruktūrai.

Pagal Strateginį kelrodį valstybės narės ir kiti atitinkami subjektai turėtų veikti kartu, kad būtų stiprinama kibernetinė gynyba, intensyvindami karinės ir civilinės kibernetinės srities bendruomenių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą.

Konkrečios iniciatyvos pagal šį ramstį apima:

tolesnį ES kibernetinės gynybos vadų konferencijos plėtojimą,
ES operatyvinio karinių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų tinklo (MICNET) sukūrimą,
ES kibernetinės gynybos koordinavimo centro įsteigimą siekiant gerinti veiksmų koordinavimą ir informuotumą apie padėtį, visų pirma kiek tai susiję su BSGP misijomis ir operacijomis,
bendradarbiavimo žvalgybos kibernetinių grėsmių srityje stiprinimą ir ES kibernetinės žvalgybos pajėgumų stiprinimą,
aktyvesnį švietimo, mokymo ir pratybų kibernetinėje erdvėje rengimą.

Apsaugoti ES gynybos ekosistemą

Pastaraisiais metais itin padaugėjo kibernetinių išpuolių, įskaitant išpuolius prieš tiekimo grandines siekiant vykdyti kibernetinį šnipinėjimą, įdiegti išpirkos reikalavimo programinę įrangą arba sutrikdyti veikimą. 2020 m. išpuolis prieš bendrovės „SolarWinds“ tiekimo grandinę paveikė daugiau nei 18 000 organizacijų visame pasaulyje, įskaitant vyriausybines agentūras, svarbias įmones ir gynybos srityje veikiančias bendroves. Šie ir kiti incidentai aiškiai parodė, kad reikia toliau stiprinti ES gynybos ekosistemoje veikiančių subjektų, įskaitant karinius subjektus, gynybos pramonę ir privačius veiklos vykdytojus, kibernetinį atsparumą.

Siekdamos spręsti klausimus, susijusius su ryšių ir informacinių sistemų saugumu, ES ir jos valstybės narės dirba kibernetinio saugumo standartizavimo ir sertifikavimo darbą, kad būtų apsaugota tiek karinė, tiek civilinė sritis.

Taryba ragina valstybes nares:

stiprinti Europos kibernetinės gynybos pramoninę ir technologinę bazę, kad būtų plėtojami ir užtikrinami viso spektro kibernetinės gynybos pajėgumai,
mažinti strateginę priklausomybę visose pajėgumų ir tiekimo grandinių srityse,
kurti ir įsisavinti pažangiausias kibernetinės gynybos technologijas.

Investuoti į kibernetinės gynybos pajėgumus

Technologijų tobulinimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti pranašumą konkurentų ir priešininkų, kurie taip pat daug investuoja į naujas technologijas, atžvilgiu. Be to, siekiant įveikti Europos strateginę priklausomybę kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityse labai svarbūs įgūdžiai ir kompetencijos. Kad Europos gynybos pramonė galėtų pasiūlyti pasaulinio masto aukštųjų technologijų sprendimus, ji turi išlaikyti pagrindinius įgūdžius ir įgyti naujų.

Todėl valstybės narės turi svariai padidinti investicijas į sąveikių kibernetinės gynybos pajėgumų kūrimą, palaikymą ir tolesnį plėtojimą. Tai darydamos jos turėtų kuo geriau pasinaudoti ES bendradarbiavimo platformomis, pavyzdžiui, Europos gynybos agentūra (EGA) ir nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu (PESCO), ir finansavimo mechanizmais, pavyzdžiui, Europos gynybos fondu, programa „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa.

Be to, Taryba prašo valstybių narių spręsti kibernetinio saugumo įgūdžių trūkumo problemą, pasinaudojant karinių, civilinių ir teisėsaugos iniciatyvų sinergijomis.

Bendradarbiauti siekiant įveikti bendrus iššūkius

Kadangi kibernetinės grėsmės peržengia nacionalines sienas, ES bendradarbiauja su šalimis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), kad būtų didinamas kolektyvinis saugumas ir apsaugoti piliečiai. ES pagal Europos taikos priemonę siekia sukurti specialiai pritaikytas partnerystes kibernetinės gynybos, be kita ko, kibernetinės gynybos pajėgumų stiprinimo srityje.

Kibernetinė gynyba turi būti aptariama su partneriais vedant dialogus ir konsultacijas kibernetinio saugumo, gynybos ir saugumo klausimais.

Kibernetinis saugumas yra viena iš pagrindinių prioritetinių ES ir NATO bendradarbiavimo sričių. ES skatina tolesnę sinergiją su NATO, be kita ko, reagavimo į kibernetinę kenkimo veiklą, pajėgumų stiprinimo trečiosiose valstybėse, mokymo, pratybų ir informuotumo apie padėtį srityse.

Taip pat žr.:

Saugumas ir gynyba

Kibernetinis saugumas

Hibridinės grėsmės