Kokios yra pagrindinės kibernetinės grėsmės ES?
Kibernetinių grėsmių mastas ir sudėtingumas didėja. ES valstybės stiprina kibernetinį saugumą, kad apsaugotų ypatingos svarbos infrastruktūrą, ekonominį stabilumą ir skaitmeninių duomenų privatumą.
Kodėl itin svarbu didinti kibernetinį saugumą?
Kibernetinė grėsmė yra bet kokia piktavališka veikla, kuria siekiama pakenkti skaitmeninių sistemų, tinklų ar duomenų vientisumui, konfidencialumui ar prieinamumui.
Kibernetinės grėsmės toliau auga visoje Europoje ir pasaulyje. 2020 m. su kibernetiniais nusikaltimais susijusios pasaulinės ekonominės sąnaudos pasiekė du kartus didesnį nei 2015 m. lygį.
Didėja ne tik kibernetinių išpuolių mastas, bet ir jų sudėtingumas, kadangi dabar nusikaltėliai naudoja pažangius metodus, įskaitant generatyvinį dirbtinį intelektą (DI), kad būtų sunkiau jų išpuolius aptikti ir su jais kovoti.
Kaip ES kovoja su kibernetiniais nusikaltimais
Didelės kibernetinės grėsmės, darančios poveikį ES
Į įvairius sektorius nukreipti išpuoliai tampa vis sudėtingesni ir įvairesni. ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) duomenimis, tai yra pagrindinės kibernetinės grėsmės, kurios šiuo metu daro poveikį ES:
grėsmės prieinamumui – išpuoliai prieš sistemos ar paslaugos prieinamumą išnaudojant išteklius arba perkraunant tinklo infrastruktūrą;
išpuoliai naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą – jų vykdytojai perima turto kontrolę ir reikalauja išpirkos už prieigos prie duomenų atkūrimą arba duomenų neatskleidimą;
grėsmės duomenims – neteisėta prieiga prie neskelbtinų, konfidencialių ar saugomų duomenų siekiant manipuliuoti informacija, ją atskleisti arba sunaikinti;
socialinė inžinerija – manipuliavimo taktika, kurią taikant aukos apgaunamos ir padaro kritines klaidas ar perduoda neskelbtiną informaciją;
kenkimo programinė įranga – kenkėjiška programinė įranga, skirta įsiskverbti į sistemas, padaryti žalą, sutrikdyti paslaugų teikimą ir pavogti duomenis;
išpuoliai prieš tiekimo grandines – išpuoliai, kuriais taikomasi į organizaciją pasinaudojant pažeidžiamumu jos tiekimo grandinėje , galintys sukelti grandininį poveikį.
Grėsmės prieinamumui sudaro 46 % kibernetinių grėsmių
Grėsmės prieinamumui, išpuoliai naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą ir grėsmės duomenims yra svarbiausios kibernetinės grėsmės ES.
Grėsmės prieinamumui – 46 %
Išpuoliai naudojant išpirkos reikalavimo programinę įrangą – 27 %
Grėsmės duomenims – 16 %
Kitos grėsmės – 11 %
Pagrindiniai kibernetinių išpuolių vykdytojai
Su kibernetinėmis grėsmėmis susiję vykdytojai yra įvairūs, nuo visų pirma su valstybe susijusių grupių iki finansiškai motyvuotų nusikaltėlių, privačių subjektų ir įsilaužėlių aktyvistų. Kiekvienai grupei būdingi skirtingi metodai ir tikslai:
- su valstybe susiję vykdytojai – su vyriausybe susijusios grupės, vykdančios išpuolius politiniais ar strateginiais tikslais, pavyzdžiui, šnipinėjimo tikslu;
- kibernetinių nusikaltimų vykdytojai siekia finansinės naudos vykdydami oportunistinius išpuolius, pvz., pasitelkdami socialinę inžineriją;
- privačiojo subjekto piktavaliai vykdytojai – subjektai, kuriantys ir parduodantys kibernetinius ginklus, dažnai vyriausybėms ir privatiems asmenims;
- įsilaužėliai aktyvistai dalyvauja sutrikdymo arba įsilaužimo veikloje politinių ar socialinių pokyčių tikslais, kartais remiami valstybinio veikėjo.
Sektoriai, kurie dažniausiai susiduria su kibernetinėmis grėsmėmis
Beveik 20 % kibernetinių išpuolių vykdoma prieš viešojo administravimo organizacijas – sektorių, kuris yra labai svarbus viešosioms paslaugoms ir saugumui. Toliau yra transporto (11 %), finansų (9 %), skaitmeninės infrastruktūros (9 %), verslo paslaugų (8 %), plačiosios visuomenės (8 %) ir gamybos (6 %) sektoriai.
Viešasis administravimas – 19 %
Transportas – 11 %
Finansai – 9 %
Skaitmeninė infrastruktūra – 9 %
Taip pat žr.:
Kibernetinis saugumas ES: strategija ir pagrindinės politikos priemonės
Kibernetinis saugumas: socialinė inžinerija
Saugumas internete
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 5 d.