Kaip ES kovoja su kibernetiniais nusikaltimais
Kibernetiniai nusikaltimai brangiai atsieina visuomenei, įmonėms ir žmonėms. Todėl ES siekia kovoti su nusikalstama veikla ir remti nukentėjusiuosius.
Kibernetiniai nusikaltimai ES
Europoje vis daugėja kibernetinių išpuolių ir kibernetinių nusikaltimų ir jie darosi vis sudėtingesni. Numatoma, kad ši tendencija toliau didės, nes didėja prisijungusiųjų namų ūkių ir įrenginių skaičius. 2024 m. prieigą prie interneto turėjo 94 % namų ūkių Europos Sąjungoje, palyginti su maždaug 80 % 2014 m. 2024 m. prie interneto prijungtais įrenginiais Europos Sąjungoje naudojosi 71 % 16–74 metų amžiaus asmenų.
Kibernetiniai nusikaltimai – nusikalstama veikla, vykdoma naudojant elektroninių ryšių tinklus ir informacines sistemas. Jie vykdomi įvairiais būdais. Pavyzdžiui, nusikaltėliai gali:
- perimti asmeninių prietaisų valdymą naudodamiesi kenkimo programine įranga,
- pavogti arba užvaldyti asmens duomenis ir intelektinę nuosavybę siekdami sukčiauti internete,
- naudotis internetu ir socialinių tinklų platformomis neteisėto turinio platinimui,
- naudotis tamsiuoju internetu, kad parduotų neteisėtas prekes ir įsilaužimo paslaugas.
Kai kurių formų kibernetiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, seksualinis vaikų išnaudojimas internete, aukoms daro ypač didelę žalą.
ES kovos su kibernetiniais nusikaltimais priemonės
ES siekia kovoti su nusikalstama veikla internete ir stiprinti saugumą internete visoje Europoje. Jos parengtomis priemonėmis siekiama:
stiprinti kibernetinių nusikaltimų, įskaitant seksualinį vaikų išnaudojimą, prevenciją, tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už juos
bendradarbiauti su šio sektoriaus partneriais siekiant įgalinti ir apsaugoti piliečius internete
stiprinti teisėsaugos ir teisminių institucijų pajėgumus
Šiomis pastangomis ES siekia sukurti saugesnę ir atsparesnę skaitmeninę aplinką visiems.
- ES kova su organizuotu nusikalstamumu
- Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (Europolas)
- ES direktyva dėl atakų prieš informacines sistemas (ES oficialusis leidinys)
Kibernetinių nusikaltimų prevencija ir tyrimas
Keli pagrindiniai ES esantys centrai atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią kibernetinių nusikaltimų veiklai ir juos tiriant:
- Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras, Europolo įsteigta specializuota agentūra, padeda ES šalims tirti nusikaltimus internete ir išardyti nusikaltėlių tinklus;
- Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykė platforma (EMPACT) yra valstybių narių įgyvendinama saugumo iniciatyva, kuria siekiama identifikuoti organizuoto tarptautinio nusikalstamumo keliamas grėsmes ir į jas reaguoti. Vienas iš šios iniciatyvos prioritetų yra kova su kibernetiniais išpuoliais.
Vaikų saugumas internete
2021 m. ES priėmė teisės aktą dėl laikinųjų priemonių, be kita ko, apimantį kovą su vaikų viliojimu, kad elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, saityno pašto ir pranešimų mainų paslaugų teikėjai galėtų ir toliau (kol bus priimti nuolatiniai teisės aktai) aptikti seksualinės prievartos prieš vaikus internete turinį, jį pašalinti ir apie jį pranešti. Tos priemonės įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio mėn. ir nustojo galioti 2024 m. 2024 m. balandžio mėn. ES pratęsė priemonių galiojimą iki 2026 m. balandžio mėn.
2022 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlė naujų teisės aktų dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu internete. Naujosios taisyklės šiuo metu svarstomos Taryboje.
- Taryba galutinai pritarė apsaugos nuo seksualinės prievartos prieš vaikus priemonės pratęsimui (pranešimas spaudai, 2024 m. balandžio 29 d.)
- Seksualinė prievarta prieš vaikus (Europos Komisija)
Sukčiavimas negrynųjų mokėjimo priemonių srityje
Sukčiavimas negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimas kelia didelę grėsmę ES saugumui, o organizuotam nusikalstamumui užtikrina dideles pajamas. Be to, toks sukčiavimas mažina vartotojų pasitikėjimą skaitmeninių technologijų saugumu.
2019 m. balandžio mėn. ES priėmė kovos su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis taisykles.
Teisingumas ir teisėsauga
ES taisyklės ir politika taip pat apima kitus kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir apskritai nusikalstamumu aspektus, susijusius su teisingumu ir teisėsauga, pavyzdžiui, prieigą prie e. įrodymų, šifravimą ir duomenų saugojimą.
Prieiga prie e. įrodymų
Nusikaltėliai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis nusikalstamoms veikoms vykdyti ir neteisėtai veiklai slėpti. Todėl teisėsaugos ir teisminės institucijos, tirdamos nusikalstamas veikas ir vykdydamos baudžiamąjį persekiojimą, vis labiau pasikliauja elektroniniais įrodymais, pavyzdžiui, tekstinėmis žinutėmis, el. laiškais ar pranešimų programėlėmis.
ES rengia naujas taisykles, kad palengvintų ir paspartintų tarpvalstybinę prieigą prie e. įrodymų.
Šifravimas
ES siekia pradėti aktyvias diskusijas su technologijų pramonės atstovais, kad būtų išlaikoma tinkama pusiausvyra tarp to, kad būtų užtikrinta galimybė toliau naudotis patikimomis šifravimo technologijomis, ir to, kad teisėsaugos bei teisminėms institucijoms būtų užtikrinti tokie patys įgaliojimai veikti, kaip realiame gyvenime.
2020 m. gruodžio mėn. Taryba priėmė rezoliuciją dėl šifravimo, kurioje pabrėžiamas tiek saugumo naudojant šifravimą, tiek saugumo nepaisant šifravimo poreikis.
Duomenų saugojimas
Norint jau šiandien veiksmingai kovoti su nusikalstamumu, svarbu, kad paslaugų teikėjai saugotų tam tikrus duomenis, kuriuos būtų galima atskleisti laikantis tam tikrų griežtų sąlygų kovos su nusikalstamumu tikslu. Tačiau saugant duomenis gali būti pažeidžiamos asmens pagrindinės teisės, visų pirma teisė į privatumą ir teisė į asmens duomenų apsaugą.
Taryba priėmė išvadas dėl elektroninių ryšių duomenų saugojimo siekiant kovoti su nusikalstamumu. Taryba pavedė Komisijai surinkti daugiau informacijos ir surengti tikslines konsultacijas, kurios yra išsamaus tyrimo dėl galimų duomenų saugojimo sprendimų, įskaitant galimą teisėkūros iniciatyvą ateityje, dalis.
Taip pat žr.:
Kibernetinė gynyba
Kokios yra pagrindinės kibernetinės grėsmės ES?
Kibernetinis saugumas: socialinė inžinerija
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. gruodžio 2 d.