"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Konkurencingumo taryba (moksliniai tyrimai ir kosmosas), 2025 m. gegužės 23 d.
Pagrindiniai rezultatai
Moksliniai tyrimai
Programa „Europos horizontas“. Laikotarpio vidurio vertinimas
Ministrai aptarė 2025 m. balandžio 30 d. priimtą programos „Europos horizontas“ laikotarpio vidurio vertinimą. Programa „Europos horizontas“ yra 2021–2027 m. laikotarpio ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, kurios biudžetas – 93,5 mlrd. €. Ministrai aptarė įgytą patirtį, siekiant pasirengti kitai (10-ajai) bendrajai programai 2027–2034 m. laikotarpiui.
Dauguma delegacijų palankiai įvertino teigiamus programos „Europos horizontas“ rezultatus ir pritarė Komisijos pirmininkės sprendimui išlaikyti ją kaip atskirą programą. Tačiau keli ministrai pareiškė apgailestaujantys, kad daugeliui pažangių mokslinių tyrimų projektų nebuvo skirtas finansavimas, ir primygtinai paragino supaprastinti administracines procedūras, visų pirma skirtas MVĮ. Šiuo požiūriu įvairios delegacijos palankiai įvertino fiksuotųjų sumų naudojimą. Daugelis delegacijų pabrėžė kompetencijos ir konkurencijos svarbą užtikrinant sėkmingą mokslinių tyrimų politiką, o kitos akcentavo bendradarbiavimo vertę ir būtinybę, kad programa „Europos horizontas“ būtų naudinga visiems regionams.
Delegacijos taip pat palankiai įvertino pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą mokslinių tyrimų politikos srityje ir paragino toliau dėti pastangas šia linkme. Nuomonės dėl dvejopo naudojimo (civilinių ir karinių) mokslinių tyrimų projektų finansavimo Europos inovacijų taryboje buvo įvairios – daugelis ministrų pritarė, o kiti pakartojo, kad programoje daugiausia dėmesio skiriama civiliniams klausimams.
2025–2027 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės politikos darbotvarkė
Ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl rekomendacijos dėl 2025–2027 m. Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) politikos darbotvarkės.
Rekomendacijoje apibrėžiama pagrindinė EMTE veikla ir ji yra kitų trejų metų veiksmų gairės. Šiais metais EMTE švenčia savo 25-ąsias metines kaip viena iš pagrindinių priemonių bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkai sukurti.
Jau 25 metus EMTE padeda mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenei koordinuoti savo pastangas ir pasiekti puikių rezultatų. 2025–2027 m. politikos darbotvarkė bus veiksmų gairės, padėsiančios orientuotis šioje bendroje erdvėje: tai tikra tyrėjų judėjimo laisvė didžiausioje pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemoje.
Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras Marcinas Kulasekas
Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo moksle, kuriose raginama parengti išsamią strategiją, kad būtų skatinamas DI naudojimas moksle, laikantis etiško, tvaraus, įtraukaus ir į žmogų orientuoto požiūrio.
Dirbtinis intelektas gali visiškai pakeisti mokslinių atradimų procesą, paskatinti inovacijas ir padidinti mūsų tyrėjų produktyvumą. Europa turi skubiai pasinaudoti šiomis galimybėmis, tuo pat metu spręsdama etines ir visuomenines su šia sparčiai tobulėjančia technologija susijusias problemas ir mažindama jos keliamą riziką.
Lenkijos mokslo ir aukštojo mokslo ministras Marcinas Kulasekas
Ministrai patvirtino Tarybos išvadas dėl palydovų duomenų, visų pirma gautų iš Žemės stebėjimo konsteliacijų, naudojimo civilinės saugos ir krizių valdymo tikslais.
Šiose išvadose atsižvelgiama į Žemės stebėjimo ir kitų kosmoso duomenų svarbą užtikrinant atsparumą ir pasirengimą krizėms ir svarstoma galimybė dirbtinį intelektą (DI) ir kitas technologijas naudoti siekiant geriau tvarkyti duomenis ir taikant apsaugos nuo galimų grėsmių (pvz., kibernetinių išpuolių) priemones.
Kosmoso technologijos tampa svarbiu Europos saugumo ramsčiu, ypač numatant grėsmes ir veiksmingai valdant krizes. Labai svarbu užtikrinti tikralaikę, saugią ir patikimą prieigą prie palydovų duomenų. Europa gali tapti inovacijų diegimo centru, jungiančiu pažangiąsias įmones, startuolius, akademines institucijas ir šiuolaikišką, ryžtingą viešąjį administravimą. Skatindami bendradarbiavimą galime sudaryti sąlygas didesniam saugumui ir technologinei lyderystei.
Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Michałas Baranowskis
Kosmoso duomenys siekiant stiprinti atsparumą, saugumą ir krizių valdymą ES
Priėmus Tarybos išvadas dėl palydovų duomenų naudojimo civilinės saugos ir krizių valdymo tikslais, ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl kosmoso duomenų naudojimo tuo pačiu tikslu.
Ministrai susitarė, kad siekiant valdyti gamtinių ar žmogiškųjų grėsmių keliamą riziką reikia visapusiškai išnaudoti kosmoso išteklius, pavyzdžiui, atvaizdavimą, navigaciją ir junglumą. Viešieji ir privatieji kosmoso technologijomis grindžiami sprendimai turi didelį potencialą didinti atsparumą ir saugumą. Daug delegacijų pasiūlė idėjų, kaip pagerinti ES ir valstybių narių veiksmų koordinavimą, įskaitant tarpvalstybinį regioninį bendradarbiavimą, informuotumo apie kosmoso duomenis didinimą ir kosmoso sektoriaus subjektų, krizių valdymo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimo skatinimą.
Kelios delegacijos pabrėžė, kad, atsižvelgiant į naujų projektų dideles sąnaudas ir ilgus terminus, svarbu optimizuoti esamą infrastruktūrą ir duomenų tvarkymui naudoti tokias priemones kaip DI, gerinti duomenų tinkamumą naudoti galutiniams naudotojams ir gerinti galutinių gavėjų įgūdžius. Kelios valstybės narės taip pat pritarė dvejopam (civiliniam ir kariniam) palydovinių pajėgumų naudojimui su sąlyga, kad bus visapusiškai paisoma duomenų saugumo, konfidencialumo ir nacionalinės kompetencijos gynybos klausimais.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
