"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Konkurencingumo taryba (vidaus rinka ir pramonė), 2025 m. gegužės 22 d.
Pagrindiniai rezultatai
Viešoji sąsaja, skirta darbuotojų komandiravimo deklaracijoms teikti
Ministrai patvirtino Tarybos poziciją (bendrą požiūrį) dėl reglamento dėl darbuotojų komandiravimo e deklaracijų. Komandiruotas darbuotojas – tai darbuotojas, kurį darbdavys siunčia laikinai teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Reglamentu siekiama sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, sudarant galimybę komandiravimo deklaracijas teikti savanoriškai naudojantis naująja internetine sąsaja, kuri leistų užregistruoti komandiruojamus darbuotojus naudotojui patogiu būdu: nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis.
Didžioji dauguma delegacijų pritarė bendram požiūriui, pabrėžė, kad e. deklaravimas gali būti naudingas dėl administracinio supaprastinimo, bendrosios rinkos integracijos, judėjimo laisvės ir darbuotojų teisių apsaugos. Daugelis ministrų priminė, kad sistema yra savanoriško pobūdžio ir kad reikia išlaikyti aukšto lygio kontrolę, kurią vykdo nacionalinės valdžios institucijos.
Viešoji sąsaja dėl komandiruotų darbuotojų deklaravimo – esminis pokytis paslaugų vidaus rinkoje. Naudoti pažangias skaitmenines technologijas ir siųsti darbuotojus į kitą valstybę narę bus galima greičiau, pigiau ir lengviau; darbuotojai ir toliau naudosis savo teisėmis ir bus galima greičiau užbaigti bendrosios paslaugų rinkos kūrimą.
Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Michałas Baranowskis
Ministrai surengė politinius debatus dėl to, kaip plėtoti pritaikytą pramonės politiką tradiciškai stiprioms pramonės (TSP) šakoms. Konkurencingumo kelrodyje siūlomos kelios konkretiems svarbių pramonės šakų sektoriams skirtos pavyzdinės iniciatyvos, pavyzdžiui, 2025 m. kovo 19 d. pristatytas Plieno ir metalų veiksmų planas, o 2025 m. kovo 5 d. – automobilių pramonės sektoriaus veiksmų planas. Chemijos pramonės sektoriui skirtas dokumentų rinkinys suplanuotas 2025 m.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip padidinti TSP šakų konkurencingumą, kartu toliau įgyvendinant klimato srities tikslus. Daugelis ministrų pabrėžė, kad reikia laikytis pragmatiško požiūrio, mažinti energijos kainas ir tobulinti jungčių infrastruktūrą, užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą, skatinti technologinę plėtrą ir užtikrinti pramonės finansavimą. Daug delegacijų pabrėžė, kad svarbu užtikrinti mažo anglies dioksido pėdsako produktų paklausą vykdant viešuosius pirkimus, paragino supaprastinti teisės aktus ir sumažinti administracinę naštą, taip pat kovoti su nesąžininga konkurencija ir anglies dioksido nutekėjimu, veiksmingai naudojant prekybos apsaugos priemones ir pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM).
Už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Stéphane Séjourné pristatė bendrosios rinkos strategiją, kurią išvakarėse priėmė Komisijos narių kolegija. Strategija skirta „baisiajam dešimtukui“ – dešimtyje sektorių kylančioms didžiausioms kliūtims, kurios trukdo ES įmonėms plėstis visose valstybėse narėse. Joje pabrėžiama, kad reikia didesnio užmojo paslaugų, supaprastinimo ir skaitmenizacijos srityse, visų pirma MVĮ atžvilgiu, ir raginama aktyviau dalyvauti politiniu lygmeniu – iš kiekvienos valstybės narės paskirti vidaus rinkos šerpą.
Valstybės narės šią strategiją įvertino palankiai. Daugelis delegacijų pareiškė esančios pasirengusios bendradarbiauti ją įgyvendinant. Ministrai pabrėžė skirtingus savo prioritetus strategijos atžvilgiu, įskaitant paramą BRS, administracinės naštos mažinimą, energijos, transporto ir duomenų jungčių stiprinimą, procedūrų skaitmenizaciją ir teritorinių tiekimo apribojimų mažinimą.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Viešieji pirkimai. Strateginiai tikslai ir tolesni veiksmai
Ministrai surengė debatus dėl to, kokį vaidmenį atlieka viešieji pirkimai – strateginė priemonė, kurios metinis biudžetas yra 2,3 trln. €, o jos suinteresuotieji subjektai yra 250 000 viešųjų, regioninių ir vietos valdžios institucijų. Diskusijoje vadovautasi pranešimu, kurį parengė pirmininkaujanti Lenkija . Po to vyko debatai dėl dviejų klausimų, kuriuos pirmininkaujanti valstybė narė pateikė ministrams. Vienas iš jų susijęs su tolesniais veiksmais siekiant įvairių ir sparčiai kintančių ES strateginių tikslų, pavyzdžiui, konkurencijos, tvarumo, atsparumo, inovacijų, saugumo, saugos ir konkurencingumo vykdant viešuosius pirkimus srityse. Aptariant kitą klausimą siekta susipažinti su valstybių narių nuomonėmis dėl to, kiek lankstumo suteikti nacionalinėms valdžios institucijoms nuspręsti, kokių tikslų ir kaip siekti.
Ministrai aptarė numatomą ES viešųjų pirkimų teisės aktų peržiūrą ir pareiškė įvairių nuomonių. Visos delegacijos ir Komisija pabrėžė, kad reikia supaprastinti esamą Europos sistemą: sumažinti teisės aktų, įdiegti skaitmenines priemones ir nustatyti aiškesnes taisykles. Ministrai taip pat diskutavo dėl to, kuriuos ES strateginius tikslus – pavyzdžiui, aplinkosaugos, socialinės politikos, ekonominio suverenumo ir nacionalinio saugumo tikslus – galėtų padėti pasiekti viešieji pirkimai, taip pat aptarė klausimą, ar ir kada galėtų būti įtraukta nuostata dėl pirmenybės ES teikimo. Daugelis delegacijų pasisakė už tai, kad nacionalinėms, regioninėms ir vietos perkančiosioms organizacijoms būtų leidžiama lanksčiai savo konkretiems poreikiams pritaikyti naujus sektorinius kriterijus, įskaitant pirmenybės ES teikimą. Jos aiškiai nurodė, kad atliekant peržiūrą dėmesys turėtų būti sutelktas į viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimą ES lygmeniu, kitaip tariant, nustatyti kaip pirkti, o perkančiosioms organizacijoms palikti galimybę nuspręsti ką pirkti.
Taryba kaip biurokratizmo filtras
Ministrai surengė antruosius politinius debatus apie tai, kaip patobulinti teisėkūros procesą, kad jis būtų palankesnis verslui. 2025 m. kovo 20 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad reikia skubiai supaprastinti ir smarkiai sumažinti administracinę, reglamentavimo ir ataskaitų teikimo naštą. Išvadose raginama supaprastinti ES teisės aktus, kad jais būtų skatinama aiški, paprasta ir inovacijoms palanki reglamentavimo sistema. Pirmasis konkurencingumo kelrodyje, kuris buvo pristatytas 2025 m. sausio mėn., nurodytas horizontalusis įgalinamasis veiksnys – užtikrinti, kad ES reglamentais būtų palaikomas konkurencingumas. Ministrai pasidalijo nuomonėmis dviem klausimais: kaip Taryba gali įgyvendinti nusistatytus geresnio reglamentavimo principus ir kaip ji gali efektyviai veikti kaip biurokratizmo filtras, skatindama verslui palankią reglamentavimo aplinką.
Visi ministrai sutarė, kad reglamentavimo tobulinimas ir procesų supaprastinimas turėtų būti visų ES institucijų – Komisijos, Parlamento ir Tarybos – prioritetas. Daugelis delegacijų pasiūlė sprendimų, kaip patobulinti teisėkūros procesą, pavyzdžiui, rengti plačias konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, atlikti išsamius poveikio vertinimus (be kita ko, dėl svarbių pakeitimų) ir įvertinti teisės aktų poveikį, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kai kurios delegacijos paragino taikyti tokius principus kaip proporcingumas bei subsidiarumas ir taisyklę „kiek plius, tiek minus“ (pagal šią taisyklę, kai pasiūlomi nauji teisės aktai, panaikinami esami teisės aktai), siekiant užtikrinti, kad nauji teisės aktai būtų veiksmingi, o ne pernelyg apsunkinantys. Pirmininkaujanti valstybė narė patvirtino, kad geresnis reglamentavimas ir toliau bus trejeto prioritetas.
Kiti klausimai
Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“ ministrai buvo informuoti šiais klausimais:
Lenkijos delegacija pateikė ministrams naujausią informaciją apie dabartinę padėtį, susijusią su šiais teisėkūros pasiūlymais, nagrinėtais jos pirmininkavimo laikotarpiu:
Reglamentas dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius;
Direktyva dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų;
Reglamentas dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais;
Reglamentas dėl žaislų saugos;
Reglamentas dėl ploviklių ir paviršinio aktyvumo medžiagų.
Čekijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Vengrijos ir Vokietijos delegacijos priminė ministrams, kad reikia tęsti diskusijas dėl reglamento dėl esminių standartų patentų.
Prancūzijos delegacija pristatė informacinį punktą dėl skubaus Europos automobilių pramonės sektoriaus veiksmų plano įgyvendinimo, įskaitant paramą Europos baterijų vertės grandinei.
Prancūzijos delegacija pristatė antrą informacinį punktą dėl finansavimo pramonei ir ES strateginio savarankiškumo tikslu sutelkimo Europos ir nacionaliniu lygmeniu.
Prancūzija pristatė dar ir trečią informacinį punktą dėl JAV valdžios institucijų padidintų muitų ir dėl priemonių siekiant apsaugoti ES rinką nuo perteklinių pajėgumų srautų.
Danijos delegacija informavo ministrus apie būsimo savo šalies pirmininkavimo darbo programą vidaus rinkos ir pramonės srityje.
Be to, Taryba be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
