"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Konkurencingumo taryba (vidaus rinka ir pramonė), 2025 m. rugsėjo 29 d.
Pagrindiniai rezultatai
Europos konkurencingumo fondas
Įvyko ministrų politiniai debatai dėl Europos konkurencingumo fondo (EKF) – vieno iš pagrindinių 2028–2034 m. ilgalaikio ES biudžeto (būsimos daugiametės finansinės programos (DFP) elementų. Valstybės narės EKF įvertino kaip vieną svarbiausių priemonių, kuri gali padėti panaikinti dabartinį investicijų atotrūkį, kuria gali būti teikiama finansinė parama įmonėms ir kuri gali pritraukti privačiojo kapitalo ir sumažinti investavimo riziką.
Dauguma delegacijų paragino skubiai įgyvendinti EKF ir tvirtai nurodė, kad valstybės narės turi visapusiškai dalyvauti EKF priimant sprendimus ir valdant jį. Dauguma delegacijų pabrėžė, kad reikia atsižvelgti tiek į įmonių, tiek į investuotojų poreikius. Tai reiškia, kad reikia užtikrinti supaprastintas, skaidrias ir veiksmingas procedūras – taip bus užtikrinta mažesnė administracinė našta. Daugelis delegacijų ragino išskirtinį dėmesį skirti MVĮ. Taip pat buvo daug raginimų dėmesį sutelkti į kompetenciją ir priemones geografinei pusiausvyrai užtikrinti.
Supaprastinimo priemonės ir bendrųjų rinkinių („omnibus“) metodas
Vykdomajam pirmininko pavaduotojui S. Séjourné pristačius pirmąją pažangos ataskaitą šiuo klausimu, įvyko ministrų politiniai debatai dėl supaprastinimo priemonių. Nors dedamos pastangos mažinti administracinę naštą (t. y. priimant vadinamuosius bendruosius rinkinius), dėl naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų įmonės vis dar patiria didelių išlaidų. Ministrai apsvarstė tinkamą būtinų naujų teisės aktų ir nereikalingos administracinės naštos įmonėms pusiausvyrą, taip pat Konkurencingumo tarybos vaidmenį užtikrinant, kad naujos taisyklės būtų proporcingos teisės aktų tikslams. Dauguma ministrų palankiai įvertino ataskaitą dėl supaprastinimo ir bendrųjų rinkinių metodą siekiant sumažinti esamą naštą, nors kai kurie kalbėtojai priminė, kad supaprastinimas nereiškia reguliavimo panaikinimo.
Kalbant apie būsimus teisės aktus, daug delegacijų paragino taikyti geresnio reglamentavimo principus, pavyzdžiui, sistemingai naudoti poveikio vertinimus (įskaitant poveikio MVĮ tyrimus ir konkurencingumo patikras), ex post vertinimus, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais arba tikrosios padėties patikras. Kelios delegacijos priminė, kad reikia užtikrinti principą „standartiškai skaitmeninis“ ir kuo plačiau naudoti principą „kiek plius, tiek minus“, kuris reiškia, kad bet kokiu nauju teisės aktu turėtų būti panaikintas esamas teisės aktas (kai kurios delegacijos netgi siūlė, kad vienu nauju aktu būtų panaikinami du esami aktai). Iš esmės susitarta, kad COMPET tarybos posėdžiuose turėtų būti toliau apžvelgiamos dabartinės supaprastinimo pastangos ir išliekama budriais, kad būtų išvengta papildomos naštos ateityje.
Pirmininkaujanti Danija yra įsipareigojusi mažinti biurokratizmą ir naštą Europos įmonėms. Tai pat turime užtikrinti, kad naujais ES teisės aktais nebūtų sukuriama nereikalinga našta. Labai naudinga šiandien sužinoti vykdomojo pirmininko pavaduotojo S. Séjourné nuomonę apie šią svarbią užduotį. Toliau glaudžiai bendradarbiausime siekdami stipresnės ir konkurencingesnės Europos.
Danijos pramonės, verslo ir finansų reikalų ministras Mortenas Bødskovas
Pietų metu ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl bendrosios rinkos strategijos. Debatuose dalyvavo buvęs Italijos ministras pirmininkas, Jacquesʼo Delorsʼo instituto pirmininkas ir pranešimo „Daug daugiau nei rinka“ autorius Enrico Letta. Ministrai pareiškė savo nuomonę dėl skaitmeninių iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti perėjimą prie skaitmeninių technologijų, remiantis įmonių poreikiais ir mažinant naštą, taip pat dėl plataus užmojo skaitmeninių iniciatyvų įgyvendinimo valstybėse narėse ir įmonėse.
Svarstant darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“, ministrams buvo pateikta informacija šešiais klausimais:
Austrijos delegacija kartu su Čekija, Kroatija, Graikija, Liuksemburgu, Nyderlandais ir Slovėnija pristatė informacinį punktą dėl nepagrįstų teritorinių tiekimo apribojimų panaikinimo,
Komisija pristatė esamą padėtį bendrųjų supaprastinimo rinkinių srityje,
Nyderlandų delegacija pristatė informacinį punktą dėl 2025 m. Lustų koalicijos deklaracijos, kuria raginama peržiūrėti ES lustų aktą,
Komisija informavo ministrus apie rugsėjo 12 d. Briuselyje įvykusį trečiąjį strateginį dialogą su automobilių pramonės atstovais,
Prancūzijos delegacija pristatė informacinį punktą dėl 2040 m. klimato srities tikslo suderinimo su Europos pramonės konkurencingumu,
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos delegacijos pristatė informacinį punktą apie Komisijos pranešimą apie Spartesnio pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aktą.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
