"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Ministrai susipažino su pažangos ataskaita ir dalyvavo politiniuose debatuose dėl 55 % tikslo priemonių rinkinio dokumentų, kurie priklauso Aplinkos tarybos kompetencijai.
ES užsibrėžė iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 procentais, ir dabar šį tikslą turime įtraukti į ES teisės aktus. 55 % tikslo priemonių rinkinio pasiūlymai buvo vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetų. Dėjome visas pastangas, kad būtų padaryta kuo didesnė pažanga dėl šių dokumentų, kartu siekdami užtikrinti jų nuoseklumą.
Andrejus Vizjakas, Slovėnijos aplinkos ir teritorijų planavimo ministras
Ministrai aptarė šiuos rinkinį sudarančius dokumentus:
šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) peržiūrą;
reglamento, kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (Pastangų pasidalijimo reglamento), peržiūrą;
reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF), peržiūrą;
taisyklių dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų peržiūrą;
reglamentą, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl užmojo, kurio reikia siekiant tolesnės pažangos artimiausiais mėnesiais nagrinėjant penkis su klimatu susijusius dokumentus, atsižvelgiant į įvairias 55 % tikslo priemonių rinkinio pasiūlymų tarpusavio sąsajas. Ministrai taip pat pareiškė nuomones dėl tų klausimų, kurie, jų manymu, šiuose penkiuose dokumentuose yra opiausi.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip Europos Sąjunga klimato tikslus atspindės teisės aktuose (Infografikas.)
Baterijos ir baterijų atliekos
Pirmininkaujanti valstybė narė pristatė ministrams pažangos ataskaitą dėl diskusijų dėl baterijų ir baterijų atliekų teisės aktų padėties. Ataskaitoje apibendrinamos pirmininkaujant Slovėnijai vykusios diskusijos ir nurodomi likę aspektai bei techniniai klausimai, kuriuos reikia toliau svarstyti. Diskusijose ministrai pateikė gaires dėl su šiuo pasiūlymu susijusio darbo ateityje.
Baterijos yra itin svarbus elementas pereinant prie švarios energijos. Prieš metus pateiktu Komisijos pasiūlymu siekiama sumažinti baterijų poveikį aplinkai ir jų socialinį poveikį visuose jų gyvavimo ciklo etapuose – nuo medžiagų gavimo iki gamybos, naudojimo, perdirbimo ir šalinimo.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. pateiktos ES 2030 m. dirvožemio strategijos.
Strategijoje siūloma nustatyti konkrečių dirvožemio apsaugos, atkūrimo ir tvaraus naudojimo priemonių sistemą ir siūlomas savanoriškų ir teisiškai privalomų priemonių rinkinys. Ja siekiama padidinti dirvožemio anglies kiekį žemės ūkio paskirties žemėje, kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę bei dirvožemį ir užtikrinti, kad iki 2050 m. visos dirvožemio ekosistemos būtų geros būklės. Strategijoje taip pat numatoma iki 2023 m. pateikti pasiūlymą dėl naujo geros dirvožemio būklės teisės akto.
Taryba patvirtino bendrą požiūrį dėl direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo projekto. Šiuo projektu siekiama sumažinti pažeidžiamumą ir sustiprinti infrastruktūros, kuri yra būtina visuomenei, ekonomikos veikimui ir piliečių gerovei, apsaugą.
Komisija pristatė pasiūlymą dėl miškų naikinimo ir alinimo, susijusio su ES rinkai pateikiamais produktais, rizikos mažinimo ir pasiūlymą dėl atliekų vežimo. Komisija taip pat suteikė ministrams informacijos apie 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą.
Pirmininkaujanti valstybė narė pasidalijo informacija apie neformalų už miestų reikalus atsakingų ministrų susitikimą „Europos miestų vaidmuo pereinant prie žaliosios ekonomikos ir siekiant Žaliojo kurso tikslų“ (surengtą 2021 m. lapkričio 26 d. Liublianoje). Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo ministrus apie praktinį seminarą dėl REACH autorizacijos ir apribojimų reformos (surengtą 2021 m. lapkričio 9 d. Brdo).
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija informavo ministrus apie neseniai įvykusius tarptautinius susitikimus, įskaitant COP26 aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais, pirmąją COP15 aukščiausiojo lygio susitikimo biologinės įvairovės klausimais dalį, septintąją Orhuso konvencijos dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais šalių susitikimo sesiją ir Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos COP22.
Austrija, kuriai pritaria Vengrija, Kipras ir Liuksemburgas, pateikė ministrams informacijos apie suderintus veiksmus, susijusius su augalų, auginamų taikant naujus genomikos metodus, reglamentavimu.
Ispanija informavo ministrus apie trečiąjį švaraus oro forumą (surengtą 2021 m. lapkričio 18–19 d. Madride).
Lietuva, kuriai pritarė Bulgarija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Malta, Rumunija ir Vengrija, pasidalijo informacija apie judumo dokumentų rinkinį Europos žaliojo kurso užmojų kontekste.
Prancūzija pristatė savo būsimo pirmininkavimo darbo programą.
Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
ES užsibrėžė iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 procentais, ir dabar šį tikslą turime įtraukti į ES teisės aktus. 55 % tikslo priemonių rinkinio pasiūlymai buvo vienas iš svarbiausių pirmininkaujančios Slovėnijos prioritetų. Dėjome visas pastangas, kad būtų padaryta kuo didesnė pažanga dėl šių dokumentų, kartu siekdami užtikrinti jų nuoseklumą.
