"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
ES aplinkos ministrai susitiko Liuksemburge, kad pasikeistų nuomonėmis apie pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, pasirengtų COP 26 aukščiausiojo lygio susitikimui klimato klausimais ir aptartų naują 2030 m. ES miškų strategiją. Taryba priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą dėl Orhuso reglamento pakeitimų. Ministrai taip pat aptarė šiuo metu išaugusias energijos kainas.
COP 26 aukščiausiojo lygio susitikimas klimato klausimais
Ministrai pradėjo posėdį diskusija dėl pasirengimo Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) susitikimui, kuris įvyks spalio 31 d.–lapkričio 12 d. Glazge (COP 26). Taryba priėmė išvadas, kuriose nustatoma ES pozicija šiame susitikime.
Šiuo metu pasaulyje vyraujančios tendencijos neužtikrina, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio. Reikia gerokai daugiau kolektyvinių pastangų, kad mūsų planetos temperatūra neviršytų saugių ribų. COP 26 ES paragins visas Paryžiaus susitarimo Šalis parengti plataus užmojo nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, o išsivysčiusias šalis – padidinti tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą. Šiandien priimtos išvados rodo ne tik ES ryžtą, bet ir tvirtus įgaliojimus kreipti diskusijas tinkama linkme – siekiant apsaugoti planetą visų labui ir remiant tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami klimato kaitos atžvilgiu.
Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos aplinkos ir teritorijų planavimo ministras Andrejus Vizjakas
Išvadose visos Šalys raginamos pateikti plataus užmojo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC) ir pripažįstamas poreikis kolektyviai padidinti prisitaikymo pastangas.
Taryba primena, kad ES ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje kovos su klimato kaita finansavimo paramos teikėjos. Išvadose dar kartą patvirtinamas jų įsipareigojimas didinti tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo sutelkimą, o kitos išsivysčiusios šalys raginamos didinti savo įnašų mastą.
Taryba taip pat nustatė ES poziciją dėl Paryžiaus taisyklių rinkinio galutinės redakcijos parengimo, visų pirma dėl savanoriško bendradarbiavimo pagal 6 straipsnį ir NDC bendros taikytinos įgyvendinimo trukmės.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys
ES aplinkos ministrai surengė pirmuosius neformalius debatus apie pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, ypač daug dėmesio skirdami iniciatyvoms, kurios priskiriamos Aplinkos tarybos kompetencijai. Šiais pasiūlymais siekiama iš dalies pakeisti:
ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą,
Pastangų pasidalijimo reglamentą,
Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentą,
Reglamentą, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos
ir įsteigti naują Socialinį klimato fondą.
Dėl kompleksinio šio dokumentų rinkinio pobūdžio tikėtina, kad diskusijos bus sudėtingos ir, be abejonės, šiek tiek užtruks. Valstybės narės iš esmės palankiai įvertino pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, nes juo siekiama ES suteikti konkrečių priemonių padidintiems jos užmojams klimato srityje įgyvendinti. Vertinant, ar ir kaip visos rinkinio dalys prisideda prie bendros pusiausvyros, ypač svarbu suvokti dokumentų tarpusavio sąsajas.
Tarybai pirmininkaujančios Slovėnijos aplinkos ir teritorijų planavimo ministras Andrejus Vizjakas
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama ES klimato politiką suderinti su ES tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir jos tikslu iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
Rinkinį sudaro glaudžiai tarpusavyje susiję pasiūlymai, kuriais iš dalies keičiami esami teisės aktai arba nustatomos naujos iniciatyvos įvairiose politikos srityse ir ekonomikos sektoriuose.
Debatuose daugiausia dėmesio skirta įvairių pasiūlymų tarpusavio sąsajoms ir pusiausvyrai, taip pat jų įnašui įgyvendinant padidintus ES užmojus klimato srityje. Ministrai pareiškė nuomones apie pastangų paskirstymą tiek tarp valstybių narių ir įvairių susijusių ekonomikos sektorių, tiek juose, taip pat apie pasiūlymų poveikį piliečiams. Debatuose visų pirma nagrinėta galimybė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą imti taikyti ir pastatams bei kelių transportui.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl naujos 2030 m. ES miškų strategijos. Ši strategija yra viena iš pavyzdinių Europos žaliojo kurso iniciatyvų, grindžiama 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Ja siekiama padėti pasiekti ES tikslus klimato ir biologinės įvairovės srityse.
Debatuose daugiausia dėmesio skirta tam, ar naujoje ES miškų strategijoje atsispindi Tarybos išvados dėl 2030 m. biologinės įvairovės strategijos ir ar joje nustatomas tinkamas pagrindas ES imtis vadovaujamo vaidmens pasaulyje rodant teigiamą pavyzdį tvarios miškotvarkos srityje. Taryba išvadas dėl naujos miškų strategijos priims lapkričio mėn. įvyksiančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.
Taryba priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą dėl Orhuso reglamento dėl teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais dalinio pakeitimo. Tarybos pozicija priimta po to, kai 2021 m. liepos mėn. buvo pasiektas preliminarus susitarimas su Europos Parlamentu, ir tai yra galutinis priėmimo procedūros etapas.
Graikijos, Ispanijos ir Lenkijos prašymu ministrai aptarė pastaruoju metu išaugusias energijos kainas.
Šis klausimas įtrauktas į spalio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę. Prieš prasidedant diskusijoms Europos Vadovų Taryboje Komisija pateiks komunikatą dėl augančių energijos kainų.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Komisija informavo ministrus apie ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų įgyvendinimo. Belgija pateikė informacijos apie poreikį imtis koordinuojamų veiksmų siekiant uždrausti perfluoralkilintas ir polifluoralkilintas medžiagas (PFAS), o Vokietija informavo ministrus apie Ekvadoro, Vokietijos, Ganos ir Vietnamo, remiant UNEP sekretoriatui, kartu Ženevoje surengtą ministrų konferenciją dėl jūrą teršiančių šiukšlių ir jūrų taršos plastiko šiukšlėmis.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Šiuo metu pasaulyje vyraujančios tendencijos neužtikrina, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio. Reikia gerokai daugiau kolektyvinių pastangų, kad mūsų planetos temperatūra neviršytų saugių ribų. COP 26 ES paragins visas Paryžiaus susitarimo Šalis parengti plataus užmojo nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, o išsivysčiusias šalis – padidinti tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą. Šiandien priimtos išvados rodo ne tik ES ryžtą, bet ir tvirtus įgaliojimus kreipti diskusijas tinkama linkme – siekiant apsaugoti planetą visų labui ir remiant tuos, kurie yra labiausiai pažeidžiami klimato kaitos atžvilgiu.