"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys
Taryboje įvyko politiniai debatai dėl 55 % tikslo priemonių rinkinio dokumentų, priskiriamų Aplinkos tarybos kompetencijai. Šiuo rinkiniu siekiama ES klimato ir energetikos teisės aktų sistemą suderinti su ES tikslu iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir jos tikslu iki 2030 m. bent 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl kelių transporto ir pastatų sektoriams taikytinos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (kelių transporto ir pastatų ATLPS), visų pirma dėl išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemonės veiksmingumo siekiant, kad 2030 m. būtų įgyvendintas 55 % tikslas.
Ministrai pristatė galimybes ir pagrindinius parametrus, kurie, jų nuomone, būtų tinkamiausi, kad tokia sistema būtų socialiai priimtinesnė, kartu užtikrinant jos veiksmingumą, taip pat kai kurias galimas šios sistemos alternatyvas.
Ministrai aptarė parametrus, kurie turėtų būti nustatyti Socialinio klimato fondo atžvilgiu, kad jo lėšomis galima būtų veiksmingai remti pažeidžiamiausias grupes, jei bus sukurta kelių transporto ir pastatų ATLPS.
55 % tikslo priemonių rinkinys: kaip Europos Sąjunga klimato tikslus atspindės teisės aktuose (Infografikas.)
Baterijos ir baterijų atliekos
Ministrai priėmė bendrą požiūrį dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo siekiama atnaujinti ES teisės aktus dėl baterijų ir baterijų atliekų.
Baterijos yra itin svarbus elementas pereinant prie švarios energijos. Naujosiomis taisyklėmis bus skatinamas Europos pramonės bei gamybos grandinių konkurencingumas ir bus užtikrinta, kad turėtume daugiau baterijų, reikalingų perėjimui prie netaršių transporto priemonių rūšių. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad baterijų atliekos būtų tinkamai surenkamos ir nebūtų išmetamos į aplinką. Tai užkirs kelią baterijų sudėtyje esančių nuodingųjų medžiagų išsiskyrimui į aplinką ir smarkiai apribos vertingų medžiagų, kurias būtų galima gauti iš baterijų atliekų, švaistymą žiedinės ekonomikos kontekste.
Prancūzijos ekologinės pertvarkos ministrė Barbara Pompili
Pasiūlymu siekiama sumažinti baterijų poveikį aplinkai ir socialinį poveikį visais baterijų gyvavimo ciklo etapais – nuo medžiagų gavimo iki gamybos, naudojimo ir perdirbimo.
Pasiūlymu taip pat siekiama pašalinti vidaus rinkos neatitikimus dėl nevienodų taisyklių ir informacijos, nustatant bendras ir aiškesnes taisykles ir taip sukuriant vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams.
Tvarios žiedinės Europos baterijų vertės grandinės kūrimas (Infografikas.)
Miškų naikinimas ir alinimas
Įvyko ministrų politiniai debatai dėl Komisijos pasiūlymo kuo labiau sumažinti produktų, gaunamų iš tiekimo grandinių, siejamų su miškų naikinimu ir alinimu, vartojimą.
Pasiūlyme, kuris buvo paskelbtas 2021 m. lapkričio 17 d., nustatytos privalomos išsamaus patikrinimo taisyklės veiklos vykdytojams, tiekiantiems ES rinkai su miškų naikinimu ir alinimu siejamas prekes ir gautus produktus, pavyzdžiui, odą, šokoladą ir baldus.
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip užtikrinti veiksmingą ir efektyvią išsamaus patikrinimo sistemą, kad būtų garantuotas atsekamumas, būtinas siekiant užtikrinti, kad į reglamentą įtraukti produktai nebūtų susiję su miškų naikinimu ir alinimu. Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis ir pateikė pasiūlymų dėl pagrindinių terminų bendrų apibrėžčių, susijusių su reglamento taikymu praktikoje.
Pietų metu įvykusioje diskusijoje ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl Europos semestro žalinimo. Europos semestras yra ekonominės, fiskalinės, darbo ir socialinės politikos koordinavimo Europos Sąjungoje ciklas.
Diskusijoje ministrai sutelkė dėmesį į tai, kaip būtų galima geriau į Europos semestrą integruoti įtraukios ir teisingos žaliosios pertvarkos iššūkius, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti Europos kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai.
Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl pagrindinių principų ir gerosios patirties siekiant atsižvelgti į teisingą pertvarką ekonominės politikos srityje, visų pirma kiek tai susiję su poveikio pasiskirstymo analize, o tai turėtų būti sustiprinta įgyvendinant Europos semestrą.
Taryba be diskusijų priėmė du Tarybos sprendimus dėl ES pozicijos Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijoje (COP 4.2). Konvencijoje nustatyta gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo ir dėl žmogaus veiklos į orą išmetamo ir į vandenį bei žemę išleidžiamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekio kontrolės ir ribojimo siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką sistema.
Pirmasis sprendimas susijęs su Konvencijos A priedo daliniu pakeitimu siekiant išplėsti jo taikymo sritį, kad būtų įtraukta daugiau gaminių, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, įskaitant tam tikrų tipų lempas. Jis taip pat susijęs su B priedo daliniu pakeitimu siekiant išplėsti jo taikymo sritį nustatant į tą priedą įtraukto proceso, kuriame naudojamas gyvsidabris, laipsniško nutraukimo galutinę datą.
Antruoju sprendimu siekiama, kad būtų tiksliau apibrėžta su atliekomis susijusių Konvencijos nuostatų, visų pirma jos 11 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta pareiga atitinkamas gyvsidabrio atliekas tvarkyti laikantis aplinkai saugaus tvarkymo principo, taikymo sritis.
Konvencijos šalių konferencijos (COP) ketvirtojo susitikimo antrosios dalies susitikimas įvyks 2022 m. kovo 21–25 d. Balyje (Indonezija).
Taryba taip pat priėmė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių įžanginį pareiškimą Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių konferencijoje. Įžanginis pareiškimas buvo pakoreguotas siekiant atspindėti ES ir jos valstybių narių poziciją dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Patvarieji organiniai teršalai
Pirmininkaujanti Prancūzija informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su pasiūlymu dėl reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (POT). Kovo 11 d. Taryba priėmė derybinę poziciją ambasadorių lygmeniu rengiantis būsimoms trilogo deryboms su Europos Parlamentu.
Pasiūlymu iš dalies keičiami dabartinio reglamento priedai, kad būtų panaikintas arba sumažintas šių cheminių medžiagų patekimas į aplinką iš atliekų.
Apskritai patvarieji organiniai teršalai nebenaudojami naujuose produktuose, tačiau jų vis dar galima rasti kai kurių vartojimo gaminių, pvz., neperšlampamų tekstilės gaminių, baldų, plastikų ir elektroninės įrangos, atliekose. Pasiūlyme įvedamos griežtos ribinės vertės, taikomos toliau nurodytų trijų medžiagų arba medžiagų grupių koncentracijai atliekose:
perfluoroktano rūgštis, jos druskos ir giminingi junginiai – jų randama neperšlampančiuose tekstilės gaminiuose ir gaisro gesinimo putose;
dikofolis – pesticidas, anksčiau naudotas žemės ūkyje;
pentachlorfenolis, jo druskos ir esteriai – randami apdorotoje medienoje ir tekstilėje.
Jame taip pat nustatytos griežtesnės medžiagų, kurios jau buvo įtrauktos į priedus, pavyzdžiui, dioksinų ir furanų ribinės vertės; šių medžiagų aptinkama kaip priemaišų pelenuose ir suodžiuose. Atliekos, kuriose POT viršija šias ribines vertes, turi būti tvarkomos specifiniais būdais siekiant užtikrinti, kad POT būtų sunaikinti arba negrįžtamai transformuoti.
Taryba patvirtino Komisijos ketinimą prisijungti prie neprivalomo bendro įsipareigojimo paspartinti transformaciją siekiant nulinės taršos energetikos sistemos pagal Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) Perėjimo prie švarios energijos programą.
Kiti klausimai
Pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija pasidalijo informacija apie Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos penktosios sesijos (UNEA-5) antrą dalį, kuri įvyko vasario 28 d.–kovo 2 d. Nairobyje (Kenija). Bendra sesijos tema buvo „Veiksmų dėl gamtos stiprinimas siekiant darnaus vystymosi tikslų“.
Komisija pasidalijo informacija apie naują pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kurioje apibrėžiamos naujos aplinkai kenkiančios nusikalstamos veikos ir nustatomos išsamesnės nuostatos dėl sankcijų, taisyklės, kuriomis siekiama sustiprinti vykdymo užtikrinimą, ir priemonės, skirtos padėti asmenims, kurie praneša apie nusikalstamas veikas ir bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis.
Komisija paragino valstybes nares imtis skubių veiksmų dėl daugiašalių aplinkos susitarimų (DAS) ratifikavimo.
Estijos ir Suomijos delegacijos informavo ministrus apie Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (Vandenų konvencija) 30-ųjų metinių minėjimą. Vandenų konvencija buvo priimta 1992 m. Helsinkyje. Tai teisiškai privalomas dokumentas, kuriuo skatinamas bendradarbiavimas tvaraus tarpvalstybinių vandens išteklių valdymo srityje.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Baterijos yra itin svarbus elementas pereinant prie švarios energijos. Naujosiomis taisyklėmis bus skatinamas Europos pramonės bei gamybos grandinių konkurencingumas ir bus užtikrinta, kad turėtume daugiau baterijų, reikalingų perėjimui prie netaršių transporto priemonių rūšių. Naujosiomis taisyklėmis bus užtikrinta, kad baterijų atliekos būtų tinkamai surenkamos ir nebūtų išmetamos į aplinką. Tai užkirs kelią baterijų sudėtyje esančių nuodingųjų medžiagų išsiskyrimui į aplinką ir smarkiai apribos vertingų medžiagų, kurias būtų galima gauti iš baterijų atliekų, švaistymą žiedinės ekonomikos kontekste.
