"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. gruodžio 1 d.
Pagrindiniai rezultatai
Pasirengimas ateičiai. Kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimas po COVID-19 pandemijos
Ministrai pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip padidinti kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus ilgalaikį atsparumą, ir apie tai, kaip kūrybos sektorius ir žiniasklaida gali pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo fondais bei gauti pakankamai informacijos apie finansavimo galimybes.
Kultūros ir žiniasklaidos sektoriai labai nukentėjo nuo COVID-19 krizės. Šiandienos mūsų diskusijoje patvirtintas valstybių narių pasiryžimas toliau remti juos nacionaliniu ir ES lygmeniu: tikslingiau skirti ekonomikos gaivinimo pagalbą, teikti pakankamai informacijos apie finansavimą ir laikytis lankstaus požiūrio į kelionių apribojimus. Be to, Europos kultūros sostinių iniciatyva buvo pritaikyta siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusiems miestams. Numatome, kad nuo 2021 m. padidės per programą „Kūrybiška Europa“ teikiamas finansavimas.
Vokietijos federalinės vyriausybės įgaliota atstovė kultūros ir žiniasklaidos klausimams Monika Grütters
Ministrai pasikeitė nuomonėmis šiais klausimais:
Europos ekonomikos gaivinimo priemonės turi būti skirtos atitinkamiems kultūros ir kūrybos sektoriaus subjektams, įskaitant žiniasklaidą, kad jiems būtų lengviau tvariai ir atspariai pasirengti ateities iššūkiams. Šis sektorius turi ir toliau prisidėti prie Europos integracijos! Norime toliau stiprinti Europos finansavimo programas ir užtikrinti, kad kultūros ir žiniasklaidos sektorius būtų geriau apie jas informuojamas. Tam reikia tvarių priemonių, kurias reikės aptarti
norime suteikti kultūros ir žiniasklaidos sektoriui ateities perspektyvų, ypač dėl to, kad milžiniškas pandemijos poveikis bus juntamas ilgiau. Kaip galime patobulinti teisinę sistemą kultūros ir žiniasklaidos naudai, pavyzdžiui, kelionių apribojimų atveju? Norime užtikrinti, kad mūsų sektorius galėtų naudotis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteikiamomis galimybėmis, kai ši priemonė įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu.
Ministrai palankiai įvertino tai, kad 2021–2027 m. laikotarpio programos „Kūrybiška Europa“ biudžetas bus gerokai padidintas. Jie taip pat palankiai įvertino perspektyvą padidinti programų „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“ kito 7 metų laikotarpio biudžetą ir galimybes remti kultūros ir kūrybos sektorius, kurių tai gali suteikti. Ministrai išreiškė viltį, kad bus greitai susitarta dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nes tai sudarys sąlygas skirti papildomą finansavimą kultūros ir audiovizualiniam sektoriams.
Dauguma delegacijų pareiškė remiančios idėją sukurti interneto portalą, kuriame būtų prieinama tikslinė informacija apie visos ES menininkų ir kūrėjų finansavimo galimybes. Tai padėtų įveikti sunkumus, susijusius, pavyzdžiui, su informacijos stoka ir prašymų teikimo procedūrų sudėtingumu.
Ministrai iš esmės pritarė, kad reikia užtikrinti programos „Kūrybiška Europa“ ir kitų ES programų ar fondų su kultūros ir kūrybos veiklai skirtais elementais, pavyzdžiui, „Erasmus+“, „Europos horizontas“, skaitmeninės Europos programos ir Europos regioninės plėtros fondo, sinergiją.
Pasiūlymai, kaip padėti kultūros, kūrybos ir žiniasklaidos sektoriams atsigauti, apėmė ES teisinės sistemos stiprinimą, visų pirma ES autorių teisių direktyvos ir audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimą, mažesnių knygoms taikomų mokesčių nustatymą ir interneto platformų, kuriose teikiama Europos audiovizualinė produkcija, sukūrimą.
Daugelis ministrų paragino visos ES menininkams ir kūrėjams taikyti kelionių apribojimų išimtis.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie tai, kad viena iš 2025 m. kultūros sostinių nominuotas Vokietijos miestas Chemnicas. Slovėnijos delegacija informavo apie antrojo (Slovėnijos) miesto, kuriam 2025 m. bus suteikta teisė rengti Europos kultūros sostinės renginius, nominavimo proceso dabartinę padėtį. Ministrai palankiai įvertino tai, kad Europos kultūros sostinės veiksmams suteiktas tam tikras lankstumas, skirtas miestams, patiriantiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Kultūros ir žiniasklaidos sektoriai labai nukentėjo nuo COVID-19 krizės. Šiandienos mūsų diskusijoje patvirtintas valstybių narių pasiryžimas toliau remti juos nacionaliniu ir ES lygmeniu: tikslingiau skirti ekonomikos gaivinimo pagalbą, teikti pakankamai informacijos apie finansavimą ir laikytis lankstaus požiūrio į kelionių apribojimus. Be to, Europos kultūros sostinių iniciatyva buvo pritaikyta siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusiems miestams. Numatome, kad nuo 2021 m. padidės per programą „Kūrybiška Europa“ teikiamas finansavimas.
