"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryba (vystymasis), 2022 m. gegužės 20 d.
Pagrindiniai rezultatai
Užsienio reikalų taryboje (vystymasis) aptarta gresianti pasaulinė apsirūpinimo maistu krizė, kurią sukėlė neišprovokuota ir nepagrįsta Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, ir daugiašalis atsakas į tą krizę.
Maisto rinka jau prieš karą buvo slegiama sunkumų, tačiau po Rusijos puolimo prieš Ukrainą ši krizė gerokai pablogėjo. Šiandien ji kelia pavojų milijonų žmonių apsirūpinimui maistu daugelyje pasaulio šalių. Rusijos kariuomenė bombarduoja Ukrainos laukus, neleidžia sėti pasėlių, plėšia maisto atsargas, blokuoja Ukrainos uostus ir taip didina maisto ir trąšų kainas – jos staigiai pakilo daugelyje pasaulio šalių. Todėl maisto tiekimui pasaulyje kyla pavojus, daugiausia dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Ministrai buvo informuoti apie padėties rimtumą ir jos padarinius visame pasaulyje. 2021 m. Rusija ir Ukraina buvo vienos iš didžiausių javų, saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportuotojų pasaulyje, o Ukrainai teko daugiau kaip 50 % pasaulio prekybos saulėgrąžų aliejumi. Apskaičiuota, kad 20–30 % Ukrainos vietovių, kuriose auginami žiemkenčiai, kukurūzai ir saulėgrąžų sėklos, dėl besitęsiančio konflikto derlius liks nenuimtas arba kultūros nebus sodinamos šį pavasarį. Tai labai paveiks pažeidžiamus gyventojus visame pasaulyje, ypač mažų pajamų šalyse, kurios priklauso nuo maisto ir trąšų importo.
Vėliau Taryba aptarė įvairias veiksmų kryptis, kurių ES imsis vadovaudamasi Europos komandos principu.
Pirma, ES pažeidžiamiems gyventojams teiks skubią pagalbą ir trumpuoju laikotarpiu padės didinti maisto įperkamumą ir makroekonominį stabilumą. Antra, ES padės daugiau kaip 70 šalių partnerių didinti jų maisto sistemų našumą, atsparumą ir tvarumą, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pagerintas apsirūpinimas maistu. Trečia, ES yra pasiryžusi užtikrinti 20 mln. tonų grūdų, kurie šiuo metu dėl V. Putino karo yra užblokuoti Ukrainos silosinėse, išvežimą ir kuo greičiau pateikti juos į pasaulines rinkas per „solidarumo koridorius“, kuriuos neseniai pasiūlė Europos Komisija. ES dar glaudžiau bendradarbiaus su Jungtinėmis Tautomis, G7, Maisto ir žemės ūkio atsparumo didinimo misijos (FARM) iniciatyva ir kitų formatų pasaulinio bendradarbiavimo siekiant įveikti šią krizę struktūromis ir jose.
Vystymosi ministrai neformaliai pasikeitė nuomonėmis su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippo Grandi, kuris apžvelgė padėtį pasaulyje ir UNHCR atliekamą darbą. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta, be kita ko, Ukrainai, Saheliui, Afganistanui ir Mianmarui. Šiuo metu visame pasaulyje yra daugiau kaip 100 mln. priverstinai persikėlusių žmonių.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) yra itin svarbus ES partneris. ES kartu su savo valstybėmis narėmis yra antra pagal dydį UNHCR paramos teikėja. ES glaudžiai bendradarbiauja su savo valstybėmis narėmis kuriant bendrą Europos komandos atsaką, siekdama šalinti krizės padarinius ir užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą labiausiai nukentėjusiems ir pažeidžiamiems gyventojams visame pasaulyje.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Maisto rinka jau prieš karą buvo slegiama sunkumų, tačiau po Rusijos puolimo prieš Ukrainą ši krizė gerokai pablogėjo. Šiandien ji kelia pavojų milijonų žmonių apsirūpinimui maistu daugelyje pasaulio šalių. Rusijos kariuomenė bombarduoja Ukrainos laukus, neleidžia sėti pasėlių, plėšia maisto atsargas, blokuoja Ukrainos uostus ir taip didina maisto ir trąšų kainas – jos staigiai pakilo daugelyje pasaulio šalių. Todėl maisto tiekimui pasaulyje kyla pavojus, daugiausia dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.