Skip to content
  • Užsienio reikalų taryba

Užsienio reikalų taryba, 2023 m. liepos 20 d.

Pagrindiniai rezultatai

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą

Užsienio reikalų taryba pasikeitė nuomonėmis apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Prieš prasidedant diskusijai Taryboje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nuotoliniu būdu trumpai kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir Ukrainos karinius prioritetus bei poreikius.

Taryba patvirtino ES pasiryžimą toliau remti teisėtą Ukrainos savigyną nuo agresoriaus, be kita ko, atsižvelgiant į neseniai įvykdytus išpuolius prieš Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas.

Po to Tarybos diskusijoje daugiausia dėmesio skirta saugumo įsipareigojimams, kuriuos ES gali pasiūlyti Ukrainai, kad esama parama taptų ilgalaikiu įsipareigojimu užtikrinti Ukrainos saugumą ir atsparumą.

Ministrai pirmą kartą aptarė vyriausiojo įgaliotinio iniciatyvą užtikrinti tvaresnį ir geriau nuspėjamą gynybos paramos Ukrainai finansavimą, sukuriant specialų Europos taikos priemonės skyrių.

Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Išdėsčiau ministrams mūsų iniciatyvą dėl tvaresnio ir geriau nuspėjamo gynybos paramos Ukrainai finansavimo užtikrinimo. Siūlome sukurti specialų Europos taikos priemonės skyrių, pagal kurį ateinančiais ketveriais metais Ukrainos gynybos poreikiams kasmet būtų paskirta iki 5 mlrd. €.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis

Galiausiai Taryba aptarė tai, kad Rusija nutraukė Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, ir pakartojo remianti Ukrainos taikos formulę, kuri, ES nuomone, yra vienintelis visapusiškas pagrindas teisingai ir tvariai taikai užtikrinti.

Turkija

Taryba pasikeitė nuomonėmis apie ES ir Turkijos santykius, atsižvelgdama į birželio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos paprašyta Europos Vadovų Tarybai pateikti ataskaitą apie dabartinę ES ir Turkijos santykių padėtį.

Ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl poreikio ES atnaujinti bendradarbiavimą su Turkija ir remtis bendrais interesais, kartu stengiantis panaikinti esamus skirtumus.

Viso regiono stabilumui ir saugumui būtų naudinga, jei padėtis rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje būtų tvariai deeskaluojama ir rastas Kipro klausimo sprendimas, vadovaujantis atitinkamomis JT rezoliucijomis.

Taip pat pareikšta, kad būtina puoselėti pagrindines laisves ir vertybes, apibrėžtas Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurios viena iš šalių yra ir Ankara.

Ekonominio saugumo užsienio politikos aspektas

Vyriausiasis įgaliotinis pristatė Tarybai 2023 m. birželio 20 d. Europos Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos, daugiausia dėmesio skirdamas jos užsienio politikos aspektui.

Taryba ateityje surengs diskusiją šiuo klausimu, kad išnagrinėtų galimus naujus rizikos ES ekonominiam saugumui valdymo būdus sparčiai kintančiomis bei sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis ir apsvarstytų galimą turimų bendros užsienio ir saugumo politikos priemonių naudojimą.

Einamieji reikalai

Svarstant einamuosius reikalus, Taryba, be kita ko, apsvarstė ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimą, Armėnijos ir Azerbaidžano klausimus, taip pat Artimųjų Rytų taikos procesą.

Neformalus pasikeitimas nuomonėmis su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu

ES užsienio reikalų ministrai pasikeitė nuomonėmis su sekretoriumi A. Blinkenu apie tai, kaip stiprinti jau ir taip tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą užsienio politikos srityje ir šios politikos veiksmų koordinavimą, be kita ko, apie tai, kaip bendradarbiauti siekiant įveikti pasaulinius iššūkius, kaip atitinkamai elgtis su Kinija ir bendradarbiauti su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių partneriais.

Tai buvo jau ketvirtas kartas, kai sekretorius A. Blinkenas nuo jo paskyrimo į šias pareigas dalyvavo Užsienio reikalų tarybos posėdyje.

Šalys aptarė beprecedentį mūsų bendradarbiavimo lygį reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą – tiek remiant Ukrainą, tiek švelninant pasaulinius V. Putino karo padarinius, ir aptarė koordinuotą informavimo veiklą ir angažavimąsi su kitais partneriais visame pasaulyje.

Tarybos išvados ir kiti sprendimai

Taryba patvirtino išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje (2023 m. rugsėjo mėn.–2024 m. rugsėjo mėn.).

Taryba priėmė sprendimą dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos (AKRVO) partnerystės susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo. Tai bus nauja ES bei jos valstybių narių ir 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių santykių teisinė sistema, taikoma ateinančius dvidešimt metų, pakeisianti Kotonu susitarimą.

Taryba:

  • atsižvelgdama į padėtį Mianmare / Birmoje, patvirtino septintąjį sankcijų rinkinį šešiems asmenims ir vienam subjektui,
  • nustatė naują sankcijų režimą, pagal kurį ES gali įtraukti Irano žmones ir subjektus, atsakingus už karinės paramos – bepiločių orlaivių teikimą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, taip pat į sąrašą įtraukė šešis asmenis, kuriems taikomi kiti esami sankcijų režimai,
  • į sąrašą įtraukė 18 asmenų ir penkis subjektus, atsakingus už smurtą dėl lyties ir susijusius su A. Navalno ir Kara-Murzos bylomis.

Taryba taip pat be diskusijų patvirtino punktus, nurodytus teisėkūros procedūra priimamų aktų ir su teisėkūros procedūra nesusijusių A punktų sąrašuose.

Posėdžių dokumentai

Pranešimai spaudai

Informacija spaudai

Kontaktai spaudai

Ne žurnalistų prašome siųsti prašymus visuomenės informavimo tarnybai.

Akreditavimo ir spaudos renginiai

Daugiau informacijos apie akreditaciją rasite šiame puslapyje.

Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.

Sekite naujienas

Kiti posėdžiai: Užsienio reikalų taryba

Žiūrėti daugiau posėdžių

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. vasario 5 d.