"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Užsienio reikalų taryboje pasikeista nuomonėmis apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Tarybos diskusijų pradžioje ES ministrai įvertino naujausius įvykius Rusijoje, susijusius su „Vagnerio grupės“ maištu.
Padėtis tebėra sudėtinga ir nenuspėjama. Esame budrūs ir pasiryžę glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo partneriais, 27 valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis šalimis. Šie įvykiai parodė, kad Rusijos valstybė ir Putino asmeninis autoritetas yra susilpnėję. Politinė sistema pastebimai trinka. Žiūrėjome į Rusiją kaip į pavojų, nes ji buvo grėsmė, nes ji turi galios ir pajėgumų veržtis į taikias kaimynines šalis – tą ji ir padarė. Dabar riziką kelia šios didelės branduolinės valstybės vidinis politinis nestabilumas ir pažeidžiamumas. Kaip niekad svarbu toliau remti Ukrainą.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba vaizdo konferencijoje kreipėsi į ES ministrus ir informavo juos apie naujausius įvykius vietoje ir Ukrainos karinius prioritetus bei poreikius tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
ES ministrai dar kartą patvirtino, kad ES yra įsipareigojusi remti Ukrainos kontrpuolimą, kiek tai susiję ir su įranga, ir su mokymu. Pastaruoju klausimu vyriausiasis įgaliotinis informavo Tarybą, kad ES karinės pagalbos misija Ukrainai remti (EUMAM Ukraine) jau apmokė 24 000 Ukrainos karių, o tai leis ES pasiekti tikslą – apmokyti 30 000 karių – likus gerokai laiko iki 2023 m. pabaigos.
Taryba patvirtino papildomus 3,5 mlrd. € Europos taikos priemonei (ETP), kad būtų užtikrintas ETP finansinis tvarumas ir nuspėjamumas ilguoju laikotarpiu ir toliau teikiama parama Ukrainai, kartu išsaugant pasaulinę geografinę priemonės aprėptį.
Galiausiai Taryba aptarė visuotines informavimo pastangas, kurių ES ėmėsi tam, kad sudarytų palankesnes sąlygas visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje planams, laikantis JT Chartijos principų.
ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalių santykiai
Rengdamasi liepos 17–18 d. Briuselyje įvyksiančiam ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimui, Užsienio reikalų taryba surengė diskusiją dėl ES partnerystės su Lotynų Amerika ir Karibų jūros regionu stiprinimo.
Visų pirma ministrai pasikeitė nuomonėmis dėl 2023 m. birželio 7 d. Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio pateiktos naujos ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono santykių darbotvarkės.
Jie taip pat aptarė ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimo prioritetus ir kaip tai galėtų paskatinti teigiamus visos ES ir LAK darbotvarkės pokyčius.
ES dirbs, kad būtų palaikomas reguliarus ir struktūrinis abiejų regionų dialogas – taip bus užtikrinta tolesnė veikla ir veiksmų bendro intereso srityse įgyvendinimas.
Skaitmeninė diplomatija
Taryba surengė metines diskusijas dėl skaitmeninės diplomatijos ir patvirtino Tarybos išvadas šiuo klausimu.
ES ministrai susitarė dėl to, kad ES turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį kaip visuotinio skaitmeninių taisyklių sąvado formuotoja ypatingos svarbos technologijų srityje – nuo BDAR iki dirbtinio intelekto – ir kaip pirmaujanti technologijų srityje.
Be to, ES turėtų pasitelkti savo Europos komandos principą, kad geriau apsaugotų į žmogų orientuotą skaitmeninį modelį kai skaitmeninės taisyklės priimamos daugiašalėse institucijose, pavyzdžiui, JT, ITU, UNESCO ir EBPO.
ES nori bendradarbiauti su patikimais partneriais ir derinti ES modelio propagavimą, kurio siekiama per reglamentavimo konvergenciją ir gebėjimų stiprinimą, su investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą ir kova su skaitmenine nelygybe. Strategija „Global Gateway“ bus viena iš pagrindinių priemonių šioje srityje.
Užsienio reikalų taryba pasikeitė nuomonėmis dėl Belgrado ir Prištinos dialogo. Vyriausiasis įgaliotinis informavo ES ministrus apie birželio 22 d. Briuselyje surengtus savo susitikimus su Serbijos Prezidentu A. Vučićiumi ir Kosovo* Ministru Pirmininku A. Kurti, kad būtų rasti tebesitęsiančios krizės sprendimai. Valstybės narės pabrėžė, kad yra labai susirūpinusios dėl tebesitęsiančios įtampos Kosovo šiaurėje ir kad šalims svarbu nedelsiant deeskaluoti padėtį, kaip teigiama birželio 3 d. ES pareiškime.
Palankiai įvertinome tai, kad paleisti Belgrade laikyti trys Kosovo policininkai. Prireikus valstybės narės imsis priemonių, kad padidintų Europos Sąjungos įtaką ir paremtų dialogą dėl normalizavimo. Norėčiau pabrėžti, kad rinkimai turi būti rengiami visose keturiose šiaurinėse savivaldybėse ir šiuose rinkimuose turi besąlygiškai dalyvauti Kosovo serbai – abi pusės turi parodyti esančios pasirengusios vykdyti savo Dialogo įsipareigojimus. Jei nebus matyti pažangos, valstybės narės vis dar yra pasirengusios imtis tolesnių priemonių. Ir jos teisingai pabrėžė, kad iš būsimų Europos Sąjungos narių tikimės europietiško elgesio.
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Taryboje pasikeista nuomonėmis dėl Tuniso atsižvelgiant į neseniai įvykusį Europos Komisijos pirmininkės ir Italijos bei Nyderlandų ministrų pirmininkų vizitą šalyje. Ministrai sutarė, kad ES toliau padės spręsti sunkios socialinės ir ekonominės padėties, kurioje ši šalis yra, klausimą. Kad būtų užtikrintas Tuniso stabilumas, ES pasiūlė išsamų bendradarbiavimo paketą, kurį dabar turės patvirtinti Taryba.
Galiausiai vyriausiasis įgaliotinis paminėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio vykdomą darbą siekiant normalizuoti Armėnijos ir Azerbaidžano santykius.
Tarybos išvados ir kiti sprendimai
Taryba patvirtino išvadas dėl Somalio ir dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo minint Romos statuto 25-ąsias metines.
Taryba taip pat priėmė devintąjį ribojamųjų priemonių paketą, į kurį įtraukė dar 7 asmenis, atsakingus už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Irane, ir sprendimus, kuriais pratęsiami EUBAM Libya, EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS įgaliojimai.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Padėtis tebėra sudėtinga ir nenuspėjama. Esame budrūs ir pasiryžę glaudžiai koordinuoti veiksmus su savo partneriais, 27 valstybėmis narėmis ir kaimyninėmis šalimis. Šie įvykiai parodė, kad Rusijos valstybė ir Putino asmeninis autoritetas yra susilpnėję. Politinė sistema pastebimai trinka. Žiūrėjome į Rusiją kaip į pavojų, nes ji buvo grėsmė, nes ji turi galios ir pajėgumų veržtis į taikias kaimynines šalis – tą ji ir padarė. Dabar riziką kelia šios didelės branduolinės valstybės vidinis politinis nestabilumas ir pažeidžiamumas. Kaip niekad svarbu toliau remti Ukrainą.