Bendrųjų reikalų taryba, 2015 11 17–18, 2015 m. lapkričio 17–18 d.

Pagrindiniai rezultatai

Taryba, remdamasi anotuotos darbotvarkės projektu, pradėjo rengtis 2015 m. gruodžio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Šiandien pradėjome rengtis kitam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, aptardami šešis klausimus, kuriuos Europos vadovų bus paprašyta apsvarstyti. Tai yra kova su terorizmu po išpuolių Paryžiuje, migracija, kurią aptardami valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins pažangą, padarytą įgyvendinant jau priimtus sprendimus, pirmininkų pranešimas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo, bendrosios rinkos kūrimo užbaigimas, JK planai dėl referendumo ir santykiai su Rusija bei padėtis Ukrainoje“, – pasakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras ir Tarybos pirmininkas Jeanas Asselbornas.

Vienas iš pirmininkaujančio Liuksemburgo prioritetų buvo inicijuoti politinį dialogą teisinės valstybės principo klausimu. Džiaugiuosi, kad pirmininkausiantys Nyderlandai yra įsipareigoję tęsti šias pastangas ir remtis šiandien surengto pasikeitimo nuomonėmis rezultatais. Liuksemburgo užsienio ir Europos reikalų ministras ir Tarybos pirmininkas Jeanas Asselbornas

Ministrai surengė pirmąjį metinį dialogą teisinės valstybės principo klausimu, dėl kurio buvo nuspręsta 2014 m. gruodžio mėn. Jie pasikeitė nuomonėmis apie šioje srityje patiriamus sunkumus ir apie tai, koks geriausias būtų atsakas į juos. Ministrai taip pat konkrečiai aptarė teisinės valstybės principo klausimą skaitmeniniame amžiuje. „Vienas iš pirmininkaujančio Liuksemburgo prioritetų buvo inicijuoti politinį dialogą teisinės valstybės principo klausimu“, – pasakė Jeanas Asselbornas ir pridūrė: „Džiaugiuosi, kad pirmininkausiantys Nyderlandai yra įsipareigoję tęsti šias pastangas ir remtis šiandien surengto pasikeitimo nuomonėmis rezultatais.“

Ministrai taip pat įvertino šiuo metu vykstančias diskusijas dėl Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo, kuriuo siekiama patobulinti ES teisėkūros būdą. Vienas iš pagrindinių tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnio reglamentavimo tikslų – užtikrinti, kad ES teisės aktais ir politika juose nustatyti tikslai būtų pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Šių trijų institucijų tikslas – pasiekti susitarimą iki metų pabaigos.

Sanglaudos politika

Pirmininkaujanti valstybė narė pakvietė už sanglaudos politiką atsakingus ministrus į Bendrųjų reikalų tarybos posėdį, skirtą šiems klausimams:

Sanglaudos politika yra viena iš svarbiausių priemonių, kuriomis ES gali prisidėti prie žaliosios ekonomikos. Liuksemburgo valstybės sekretorius Camille Gira

Rengdamasi gruodžio mėn. Paryžiuje įvyksiančiai JT klimato kaitos konferencijai Taryba priėmė išvadas. Jos apima sanglaudos politikos įnašą bei apskritai įnašą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų 2014–2020 m., siekiant remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. „Sanglaudos politika yra viena iš svarbiausių priemonių, kuriomis ES gali prisidėti prie žaliosios ekonomikos. 2014–2020 m. laikotarpiu veiksmams, susijusiems su klimatu, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų bus suteikta 110 mlrd. €, iš kurių 45 mlrd. € skirti remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos“, – pasakė Camille Gira, Liuksemburgo valstybės sekretorius, atsakingas už darnų vystymąsi ir infrastruktūrą Liuksemburge, ir Tarybos pirmininkas.

Taryba priėmė išvadas įvertindama 25 metų patirtį nuo Europos teritorinio bendradarbiavimo (vadinamo INTERREG) pradžios ir jo įnašą siekiant sanglaudos politikos tikslų. Ji taip pat aptarė INTERREG pridėtinę vertę kultūros ir institucinio mokymosi tarpvalstybiniu mastu srityse.

Ji taip pat priėmė išvadas, kuriose išdėstyti prioritetai ir valstybių narių lūkesčiai, susiję su Europos struktūrinių ir investicijų fondų supaprastinimu, nes tai yra nuolatinis iššūkis paramos gavėjams ir visoms įstaigoms, dalyvaujančioms programos valdymo ir kontrolės veikloje.

• Outcome of the Council meeting