"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Už sanglaudos politiką atsakingų ministrų vaizdo konferencija, 2020 m. birželio 15 d.
Pagrindiniai rezultatai
ES ministrai surengė politinius debatus dėl sanglaudos politikos vaidmens ekonomikos atsigavime po COVID-19 pandemijos.
Ministrų buvo paprašyta pasikeisti nuomonėmis dėl geriausio būdo užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp:
neatidėliotinų reagavimo į krizes priemonių ir ilgalaikių sanglaudos tikslų
lankstumo nacionaliniu lygmeniu ir tikslinės paramos mažiausiai išsivysčiusiems regionams ir labiausiai paveiktiems sektoriams.
Dėl COVID-19 pandemijos ekonominių pasekmių sanglaudos politika užima itin svarbią vietą tarp ekonomikos gaivinimo priemonių – ji yra pagrindinė ES politika, galinti geriausiai užkirsti kelią nelygybės didėjimui. Dėl koronaviruso protrūkio gali padidėti regioniniai skirtumai, kurie, jei nebus skubiai imtasi veiksmų, gali pakenkti bendrosios rinkos veikimui. Sanglaudos politika iš esmės yra viena tinkamiausių priemonių teikti papildomą paramą visoms valstybėms narėms ir regionams, ypač tiems, kurių ekonomika labai nukentėjo nuo pandemijos ir kurie yra mažiausiai pajėgūs atsigauti.
Kroatijos regioninės plėtros ir ES fondų ministras Marko Pavićius
Diskusijose ministrai pabrėžė, kad svarbu labiau remti sveikatos sektorių, taip pat reikia visapusiškai išnaudoti labiausiai nukentėjusių sektorių, pavyzdžiui, turizmo ir kultūros, ekonominį potencialą.
Atsižvelgdamos į krizę, valstybės narės apsvarstė galimybę padidinti perkėlimų tarp struktūrinių ir investicinių fondų lankstumą. Taip būtų siekiama pagerinti pasirengimą kritinėms situacijoms ir toliau skatinti darbo vietų kūrimą mažosiose ir vidutinėse įmonėse.
Kai kurios valstybės narės nurodė, kad reikia toliau svarstyti galimybę į sanglaudos politikos sistemą įtraukti greitojo reagavimo priemones, kurios galėtų būti pradedamos taikyti išskirtinėmis ir neįprastomis aplinkybėmis.
Galiausiai ministrai susitarė dirbti siekiant sustiprinti sanglaudos politikos priemones, kad būtų padedama valstybėms narėms suvaldyti dabartinę padėtį ir padėti pagrindą greitam ir tvariam ekonomikos atsigavimui.
Vaizdo konferencijai pirmininkavo Kroatijos regioninės plėtros ir ES fondų ministras Marko Pavićius. Europos Komisijai atstovavo Komisijos narė Elisa Ferreira.
Pasibaigus vaizdo konferencijai, pirmininkaujanti Kroatija paskelbė pranešimą spaudai.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
Dėl COVID-19 pandemijos ekonominių pasekmių sanglaudos politika užima itin svarbią vietą tarp ekonomikos gaivinimo priemonių – ji yra pagrindinė ES politika, galinti geriausiai užkirsti kelią nelygybės didėjimui. Dėl koronaviruso protrūkio gali padidėti regioniniai skirtumai, kurie, jei nebus skubiai imtasi veiksmų, gali pakenkti bendrosios rinkos veikimui. Sanglaudos politika iš esmės yra viena tinkamiausių priemonių teikti papildomą paramą visoms valstybėms narėms ir regionams, ypač tiems, kurių ekonomika labai nukentėjo nuo pandemijos ir kurie yra mažiausiai pajėgūs atsigauti.
