"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos (teisingumas) posėdis, 2024 m. birželio 14 d.
Pagrindiniai rezultatai
Kova su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie vieną iš savo politinių prioritetų – kovą su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat nusistatytų 10 prioritetinių veiksmų dabartinę padėtį.
Vienas iš prioritetinių veiksmų – sukurti Europos teisminį tinklą organizuoto nusikalstamumo klausimais. Šio tinklo sukūrimui pritarta Tarybos išvadose, kurias ministrai patvirtino šiame posėdyje. Tinklas bus specializuotų ekspertinių žinių centras ir padės teisminėms institucijoms organizuoto nusikalstamumo srityje. Pirmiausia tinklas bus suformuotas 2024 m. rudenį, o jį įsteigs Eurojustas, ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra.
Kitas šios pirmininkaujančios valstybės narės veiksmų tikslas buvo gerinti teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ES valstybės narės yra pasiryžusios geriau koordinuoti savo veiksmus, kiek tai susiję su trečiosiomis šalimis, kuriose ieškomi nusikaltėliai randa prieglobstį ir iš kurių jie visiškai nebaudžiami toliau vykdo nusikalstamą veiklą. Taryba patvirtino išvadas šia tema. Šiose išvadose ministrai ragina derinti diplomatines pastangas siekiant veiksmingesnio bendradarbiavimo su prioritetinėmis trečiosiomis šalimis. Diskusijose su šiomis trečiosiomis šalimis ES turėtų atkreipti dėmesį į problemas, susijusias, pavyzdžiui, su ekstradicijos prašymų patenkinimu.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat informavo apie pastarųjų šešių mėnesių bendradarbiavimą su Lotynų Amerikos šalimis kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje. Vyresniųjų pareigūnų susitikime ES ir Lotynų Amerikos šalys aptarė abiejų regionų teisminio bendradarbiavimo stiprinimą. Vasario mėn. ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų šalys patvirtino La Paso deklaraciją, kurioje aptariamas bendradarbiavimas kovos su prekyba narkotikais ir kitais susijusiais nusikaltimais, pavyzdžiui, pinigų plovimu ir šaunamųjų ginklų kontrabanda, srityje.
Norėdami kovoti su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu turime gerinti teisminį bendradarbiavimą. Viena vertus, turime užtikrinti geresnį teisminį bendradarbiavimą ES. Taip pat reikia užtikrinti, kad trečiosios šalys bendradarbiautų su mumis, pavyzdžiui, ekstradicijos arba neteisėtų pinigų konfiskavimo srityje.
Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas, teisingumo ir Šiaurės jūros reikalų ministras Paulas Van Tigcheltas
Taryba patvirtino išvadas dėl laisvų, atvirų ir informacija pagrįstų demokratinių debatų stiprinimo ir apsaugojimo Išvadose pabrėžiama saviraiškos ir informacijos laisvės svarba ir primenamas svarbus pilietinės visuomenės organizacijų, žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų vaidmuo saugant ir propaguojant saviraiškos ir informacijos laisvę.
Išvadose pabrėžiama, kad reikia suprasti neapykantos, poliarizacijos ir dezinformacijos sklaidos dinamiką. Jose taip pat daug dėmesio skiriama piliečių švietimo ir informuotumo didinimo veiklos svarbai. Trečias svarbus išvadų aspektas – būtinybė apsaugoti demokratines diskusijas nuo grėsmių, kylančių interneto aplinkoje, kurioje veši neapykantą kurstančios kalbos ir dezinformacija. Be to, jose pabrėžiama, kad svarbu turėti grupių arba suvokiamų grupių dialogo kanalus, kad būtų stiprinamas tarpusavio supratimas ir vieši debatai.
Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pateikė Stambulo konvencijos, prie kurios ES prisijungė 2023 m., įgyvendinimo pažangos ataskaitą.
Taryba patvirtino išvadas dėl sulaikytųjų laikymo nedidelėse sulaikymo įstaigose: prioritetas teikiamas socialinei reabilitacijai ir reintegracijai į visuomenę. Išvadose pabrėžiama, kad svarbu apsaugoti sulaikytų asmenų pagrindines teises ir laisves, užtikrinti jų galimybes dalyvauti įtraukiose švietimo programose ir investuoti į jų socialinę reabilitaciją.
Sulaikytųjų laikymas nedidelėse sulaikymo įstaigose gali pagerinti tiek darbo sąlygas sulaikymo įstaigų darbuotojams, tiek sulaikytųjų gyvenimo kokybę. Tai taip pat gali padėti sudaryti palankesnes sąlygas kurti palankią aplinką reintegracijai.
Išvadose Komisija raginama išnagrinėti nedidelių sulaikymo įstaigų, įskaitant sulaikymo namus, steigimo, tolesnio plėtojimo ir įgyvendinimo finansavimo galimybes.
Sulaikytų asmenų socialinė reabilitacija ir reintegracija yra vienas iš pagrindinių mūsų teismų sistemos tikslų. Šiuo atžvilgiu tam tikrą vaidmenį gali atlikti mažos sulaikymo įstaigos, nes jos padeda kuo labiau sumažinti neigiamą sulaikymo poveikį ir riziką pakartotinai nusikalsti.
Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas, teisingumo ir Šiaurės jūros reikalų ministras Paulas Van Tigcheltas
Ministrai surengė politinius debatus dėl siūlomo Komisijos reglamento, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas vienoje valstybėje narėje nustatytos vaiko kilmės pripažinimui kitoje valstybėje narėje. Komisijos skaičiavimu, apytikriai 2 milijonai vaikų šiuo metu gali būti tokioje padėtyje, kai vienoje valstybėje narėje nustatytas jų kilmės pripažinimas kitoje valstybėje narėje nėra pripažįstamas visais tikslais. Dėl to gali kilti problemų šeimoms keliaujant ar persikeliant į kitą ES šalį. Kad būtų galima daryti pažangą derybose dėl pasiūlymo, keičiantis nuomonėmis visų pirma buvo aptartas vaiko kilmės klausimas tais atvejais, kai pasitelkiama surogatinė motinystė.
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus
Antrieji debatai buvo susiję su pasiūlymu atnaujinti 2011 m. direktyvą dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga. Pasiūlymo tikslas – išplėsti šių nusikalstamų veikų apibrėžtis ir nustatyti griežtesnes bausmes bei konkretesnius prevencijos ir pagalbos aukoms reikalavimus. Ministrai pateikė gaires būsimam darbui ekspertų lygiu dviem klausimais: pirma – dėl senaties termino seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų atveju ir dėl to, ar jiems reikėtų skirti ypatingą dėmesį siekiant užtikrinti, kad už juos galėtų būti patraukiama baudžiamojon atsakomybėn ir praėjus palyginti daug laiko po jų padarymo, o antra – dėl to, kaip spręsti DI sugeneruotos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos problemą.
Dauguma ministrų pritarė nuomonei, kad dėl tokio pobūdžio siaubingų nusikaltimų būtų pateisinama nustatyti konkrečias taisykles dėl ilgų senaties terminų, kad nusikaltėlį būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir tada, kai auka yra sulaukusi pilnametystės. Nors kai kurios valstybės narės panaikino senaties terminą, kitos valstybės narės pasisako už tai, kad siūlomi terminai būtų pakeisti. Nors nuomonės dėl metodo skiriasi, buvo pasiųsta aiški žinia, kad DI priemonių sugeneruoti seksualinės prievartos vaizdai kriminalizuotini taip pat, kaip ir vaizdai, kuriuose matomi tikri vaikai.
Kova su korupcija
Taryba taip pat susitarė dėl derybų įgaliojimų (bendro požiūrio) dėl Kovos su korupcija direktyvos. Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiami ir atnaujinami galiojantys ES teisės aktai šiais klausimais, grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais: prevencija, nustatymu ir sankcijomis. Pagrindinė jo naujovė – pirmą kartą ES lygmeniu viename teisės akte sujungti taisykles dėl korupcijos viešajame ir privačiajame sektoriuose.
Pagal susitarimą valstybės narės turės užtikrinti, kad už nusikalstamas veikas, kurios pagal šį teisės aktą taps neteisėtos, būtų baudžiama maksimalia ne trumpesne kaip nuo dviejų iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Be to, įmonėms bus skiriamos baudos, kurios bus bent 3–5 % visos pasaulinės apyvartos arba atitinkamai bent 24–40 mln. €.
Pirmininkaujanti Belgija pristatė dabartinę Tarybos darbo dėl siūlomos direktyvos, kuria būtų suderinti tam tikri nemokumo teisės aspektai, padėtį. Pasiūlymą Komisija paskelbė 2022 m. gruodžio mėn., jis yra viena iš Kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano iniciatyvų. Pasiūlymą šiuo metu nagrinėja Tarybos civilinės teisės klausimų darbo grupė, o 2023 m. spalio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje buvo surengti politiniai debatai. 2024 m. kovo mėn. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime ir 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime valstybių ar vyriausybių vadovai paragino skubiai užbaigti kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą. Artimiausiais mėnesiais bus tęsiamas techninis darbas siekiant bendros valstybių narių pozicijos.
Tarybos derybų įgaliojimai (bendras požiūris) dėl 2012 m. Nusikaltimų aukų teisių direktyvos peržiūros buvo patvirtinti kaip darbotvarkės punktas be diskusijų. Pasiūlymu siekiama pašalinti vertinant dabartinę priemonę nustatytus trūkumus. Šiuo atnaujintu tekstu bus nustatytos ir sugriežtintos minimalios taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad nusikaltimų aukos gautų daugiau apsaugos, paramos ir platesnę prieigą prie informacijos ir galėtų lengviau siekti teisingumo.
Ministrai taip pat susitarė dėl derybų įgaliojimų dėl reglamento, kuriuo nustatomos papildomos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) procedūrinės taisyklės. Pasiūlymo tikslas – supaprastinti duomenų apsaugos institucijų bendradarbiavimą užtikrinant BDAR vykdymą tarpvalstybinėse bylose. Naujuoju pasiūlymu BDAR nebus keičiamas. Bendru požiūriu suderinami procedūriniai etapai ir šalių bei skundo pateikėjo teisės ES lygmeniu, atsižvelgiant į valstybių narių procesinę autonomiją. Pagrindinės Tarybos požiūrio naujovės – nustatyti naują ankstyvo skundų išnagrinėjimo procedūrą ir paprastesnę mažiau sudėtingų bylų nagrinėjimo procedūrą, kad būtų išvengta administracinės naštos ir paspartintas sprendimų priėmimas tarpvalstybinėse bylose.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Taryba taip pat patvirtino išvadas dėl ES baudžiamosios teisės ateities. Ministrai pabrėžė, kad reikia kokybiškų teisės aktų, kuriais būtų užtikrinta, kad laikomasi tokių pagrindinių principų kaip teisėtumas, subsidiarumas ir proporcingumas. Taryba ragina atnaujinti pavyzdines nuostatas ir surengti struktūrinius svarstymus, kuriuose dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, kad būtų užtikrintas ES baudžiamosios teisės nuoseklumas ir veiksmingumas.
Komisija informavo ministrus apie ES ir JAV derybas siekiant sudaryti susitarimą dėl e. įrodymų. Ji taip pat pristatė 2024 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę, kurioje, remiantis veiksmingumo, kokybės ir nepriklausomumo kriterijais, apžvelgiamas ES valstybių narių teisingumo sistemų veiksmingumas.
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie Prieigos prie duomenų veiksmingai teisėsaugai užtikrinti aukšto lygio grupės rekomendacijas (tai buvo vienas iš darbotvarkės klausimų vidaus reikalų ministrų posėdyje) ir ES bei JAV teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikimą (birželio 20–21 d.).
Galiausiai, pirmininkausianti Vengrija pristatė savo prioritetus.
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
