"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Jums leidus, naudosime slapukus suvestiniams anoniminiams duomenims apie lankytojų naršymą ir veiksmus mūsų svetainėje gauti. Šiuos duomenis naudosime tam, kad jums būtų patogiau naršyti mūsų svetainėje.
Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba
Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryba (telekomunikacijos), 2024 m. gruodžio 6 d.
Pagrindiniai rezultatai
Taryba patvirtino išvadas dėl ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir dėl Komisijos baltosios knygos „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“. Ministrai dalyvavo politiniuose debatuose dėl 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslų ir uždavinių.
Tai buvo sėkmingas posėdis: patvirtinome du išvadų dokumentus, kad būtų toliau stiprinama ES kibernetinio saugumo agentūra ir kad pateiktume aiškias gaires dėl būsimų ES poreikių skaitmeninės infrastruktūros srityje. Taip pat surengėme naudingą diskusiją apie tai, kaip pasiekti mūsų plataus užmojo tikslus, kuriuos išsikėlėme šiam dešimtmečiui, ir dabar estafetę perduosime pirmininkausiančiai Lenkijai, kad ji tęstų darbą skaitmeninėje srityje.
Zoltánas Kovácsas, už tarptautinę komunikaciją ir santykius atsakingas Vengrijos valstybės ministras
Tarybos išvados dėl ENISA
Taryba patvirtino išvadas dėl ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA). Ministrai pripažino, kad ENISA tenka itin svarbus vaidmuo Europos kibernetinio saugumo ekosistemoje po to, kai buvo įgyvendintos pastarojo meto teisėkūros iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl Kibernetinio atsparumo akto ar peržiūrėtos Tinklų informacinių sistemų direktyvos (TIS 2), nes jomis šiai agentūrai pavestos papildomos užduotys. Ministrai taip pat pripažino, kokia svarbi ENISA teikiama parama valstybėms narėms politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje. Vis dėlto, jie paragino toliau diegti patobulinimus ir imtis veiksmų, visų pirma kiek tai susiję su Europos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemų kūrimu, taip pat su bendros ataskaitų teikimo platformos kūrimu. Ministrai taip pat pabrėžė svarbų ENISA indėlį didinant bendrą informuotumą apie padėtį ir plėtojant bendrą atsaką į didelio masto kibernetinius incidentus ar krizes. Galiausiai ministrai akcentavo, jog svarbu, kad Agentūra bendradarbiautų ne tik su kitais kibernetinės ekosistemos subjektais, bet ir su tarptautinėmis organizacijomis bei partneriais ir su privačiuoju sektoriumi.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarybos išvados dėl būsimų ES poreikių skaitmeninės infrastruktūros srityje
Taryba patvirtino išvadas dėl Komisijos baltosios knygos „Kaip patenkinti Europos skaitmeninės infrastruktūros poreikius?“. Ministrai pateikė išsamių rekomendacijų, kaip skatinti inovacijas, užtikrinti saugumą ir atsparumą, remti sąžiningą konkurenciją ir skatinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą, kad būtų daroma pažanga užtikrinant ES konkurencingumą ir siekiant skaitmeninės transformacijos tikslų. Išvadų tekste aptariami svarbūs klausimai, pavyzdžiui, poreikis nuodugniai įvertinti galimą debesijos ir telekomunikacijų konvergenciją skaitmeninėje ekosistemoje ir rinkos konsolidavimas: pastaruoju klausimu daugelis ministrų pabrėžė, kad atitinkamoje rinkoje reikia veiksmingos konkurencijos. Debatuose taip pat aptarti reguliavimo klausimai; kai kurie ministrai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti tam tikrų prieigos rinkų ex ante kontrolės galimybę, taip pat atsižvelgti į valstybių narių ypatumus, konkurenciją jose ir vartotojų gerovę pereinant nuo varinių tinklų prie šviesolaidžio.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Politiniai debatai dėl 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programos
Pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva Taryboje įvyko politiniai debatai tema „2030 m. skaitmeninio dešimtmečio tikslai ir uždaviniai, atsižvelgiant į naujausius technologinius pokyčius“. Ši diskusija suteikė ministrams galimybę aptarti programos tikslus ir uždavinius atsižvelgiant į naujausius pokyčius technikos, ekonomikos ir visuomenės srityse, rengiantis jos peržiūrai 2026 m.
Nagrinėdami galimus veiksmus, kurių reikia imtis, kad tikslai ir uždaviniai būtų pasiekti iki 2030 m. termino, ministrai aptarė, ar ES turėtų perkalibruoti savo skaitmeninio dešimtmečio tikslus 2026 m., kad būtų atspindėta didelė sparta, kuria vyksta naujausi technologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, 6G, DI srityje, ir debesijos kompiuterijos, kaip vienos iš didelio poveikio technologijų, išplitimas. Ministrai taip pat pasikeitė nuomonėmis apie tai, kaip užtikrinti, kad Europa ir toliau pirmautų technologinių inovacijų srityje, kartu išlaikydama realistiškus ir pasiekiamus tikslus. Ministrai laikėsi bendros nuomonės, kad tuo tikslu ES turėtų stiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir standartizacijos sąsają besiformuojančių technologijų srityje. Be to, ministrai apsvarstė, kaip Europa gali užsitikrinti geresnes pozicijas pasaulinių konkurentų atžvilgiu, kad pirmautų technologinių aukštumų srityje ir palengvintų aukštųjų technologijų įsisavinimą bei įtvirtintų savo poziciją pasaulinėje skaitmeninėje ekosistemoje. Galiausiai, ministrai išnagrinėjo, kokiais būdais ES gali užtikrinti, kad jos skaitmeninės infrastruktūros tikslai atitiktų aplinkos tvarumo tikslus.
Kiti klausimai
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) generalinio sekretoriaus pavaduotojas informavo Tarybą apie naujausius pokyčius organizacijoje, o Komisija pateikė ministrams naujausią informaciją apie 2024 m. spalio 15–24 d. Naujajame Delyje (Indija) įvykusią ITU Pasaulinę telekomunikacijų standartizacijos asamblėją (WTSA).
Pirmininkaujanti valstybė narė informavo ministrus apie dabartinę padėtį, susijusią su Europos Tarybos pagrindų konvencija dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės, ir pateikė apžvalgą apie 2024 m. antrąjį pusmetį skaitmeninių reikalų srityje vykusias veiklas ir renginius.
Komisija pristatė neseniai paskelbtą tyrimą dėl pašto sektoriaus ateities ir glaustai apibūdino naujausias tarptautines iniciatyvas skaitmeninėje srityje, daugiausia dėmesio skirdama prekybos ir technologijų taryboms ir skaitmeninėms partnerystėms. Ji taip pat pateikė išsamią informaciją dėl tarptinklinio ryšio su ES šalimis kandidatėmis, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui ir Vakarų Balkanų regionui.
Prancūzijos delegacija informavo ministrus apie pasirengimą būsimam aukščiausiojo lygio susitikimui dėl veiksmų dirbtinio intelekto (DI) srityje, kuris turi būti surengtas 2025 m. vasario 10–11 d. Paryžiuje. Austrijos delegacija informavo Tarybą apie šalies skaitmeninės kompetencijos orientacinius metmenis, o Graikijos delegacija pristatė savo nacionalinę nepilnamečių apsaugos internete strategiją.
Nyderlandų, Belgijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Slovakijos ir Švedijos delegacijos iškėlė klausimą, kad Europos MVĮ reikia geresnio skaitmeninio reglamentavimo.
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Galiausiai Lenkijos delegacija pristatė savo 2025 m. pirmojo pusmečio prioritetus ir darbo programą.
Neformalūs pietūs
Neformalių pietų metu, dalyvaujant ITU generalinio sekretoriaus pavaduotojui Tomui Lamanauskui, ministrai aptarė būdus, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su ITU ir sustiprinti ES įtaką organizacijoje. Ministrai pripažino, kad ES santykiai su ITU yra svarbūs, be kita ko, dėl to, kad ITU valdo radijo spektrą pasauliniu lygmeniu, tobulina pasaulinius telekomunikacijų standartus ir remia prieinamą junglumą besivystančiose šalyse. Kai kurie ministrai taip pat pabrėžė, kad ITU atlieka svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas nustatyti tokius skaitmeninius standartus, kurie būtų įtraukūs, tvarūs ir kuriais gerbiamos žmogaus teisės. Ministrai sutiko, kad valstybių narių ir ES dalyvavimas ITU veikloje turi būti įvertintas atsižvelgiant į besiformuojančias naujas skaitmenines technologijas ir geopolitinę dinamiką, kuri formuoja būsimą skaitmeninę infrastruktūrą ir valdyseną. Šiame kontekste ministrai apsvarstė, kaip toliau stiprinti valstybių narių veiklos ITU srityje koordinavimą, kuriose konkrečiose srityse toks bendradarbiavimas galėtų vykti ir kokių išteklių bei mechanizmų reikia ES tikslams pasiekti.
Posėdžių dokumentai
Parengiamieji dokumentai
Ši medžiaga šiuo metu yra prieinama tik šia (šiomis) kalba (-omis):
Tarptautinių aukščiausiojo lygio susitikimų, vykstančių už Europos Sąjungos ribų, atveju žiniasklaidos atstovus akredituos priimančiosios šalies valdžios institucijos.
