Skip to content

Konsultavimosi procedūra (96 straipsnis)

Kotonu susitarimas yra visa apimanti ES santykių su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalimis sistema. Jis buvo priimtas 2000 m. ir pakeitė 1975 m. Lomės konvenciją.

Kotonu susitarime ES ir AKR šalys pripažįsta, kad žmogaus teisės, demokratijos principai ir teisinė valstybė yra esminiai jų partnerystės elementai ir svarbūs ilgalaikio vystymosi ramsčiai. Jos įsipareigoja užtikrinti, kad šios teisės ir principai būtų saugomi ir stiprinami, visų pirma vedant politinį dialogą.

Jos taip pat nustato procedūrą, kuri gali būti taikoma tais atvejais, kai viena iš šalių nesilaiko pirmiau minėtų pagrindinių principų. Šiuo tikslu ES laikoma viena šalimi, o kiekviena konkreti AKR šalis – kita šalimi. Šią procedūrą reglamentuojančios taisyklės išdėstytos Susitarimo 96 straipsnyje.

Šis straipsnis nuo 2000 m. buvo taikytas apie 15 kartų: įvykus smurtiniams vyriausybių perversmams, smurto eskalacijai ar žmogaus teisių pažeidimams. Ankstesni atvejai:

  • Fidžis (2000 m., 2007 m.)
  • Zimbabvė (2002 m.)
  • Centrinės Afrikos Respublika (2003 m.)
  • Bisau Gvinėja (2004 m., 2011 m.)
  • Togas (2004 m.)
  • Madagaskaras (2010 m.)

Konsultacijos su Burundžiu pradėtos 2015 m. spalio 26 d. ir baigtos 2015 m. gruodžio 8 d.

Aplinkybės, kurioms susiklosčius pradedamos konsultacijos pagal 96 straipsnį

Jeigu viena iš susitarimo šalių mano, kad kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis, demokratijos principais ar teisine valstybe, ji pirmiausia turi pabandyti išspręsti jai susirūpinimą keliančius klausimus intensyvesniu politiniu dialogu (Susitarimo 9 straipsnis). Jei visomis dialogui skirtomis priemonėmis pasinaudota, o žmogaus teisių, demokratijos principų ar teisinės valstybės klausimai tebekelia susirūpinimą, šalys gali pradėti konsultavimosi procesą.

Esama išimtinių atvejų, kai konsultavimosi procesas gali būti pradėtas prieš tai nevedus politinio dialogo:

  • ypatingos skubos atvejai, kai būtina skubiai reaguoti
  • nuolatinis ankstesnio dialogo metu prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymas
  • kai neparodoma gera valia dalyvauti dialoge.

Konsultacijų pagal 96 straipsnį pradėjimas

Jei visomis dialogui skirtomis priemonėmis pasinaudota, o atitinkama šalis vis dar nevykdo savo įsipareigojimų, kita šalis gali pradėti konsultavimosi procesą siekdama rasti sprendimą.

Kad Europos Sąjunga galėtų pradėti konsultavimosi procesą, Taryba turi oficialiai pakviesti atitinkamos šalies vyriausybę į konsultacijas. Tai daroma nusiunčiant Tarybos patvirtintą kvietimą. Tada konsultacijos turėtų prasidėti per 30 dienų.

Konsultavimosi procesas

96 straipsnyje numatytos konsultacijos faktiškai vyksta vyriausybės lygmeniu. Šalys turėtų stengtis, kad per konsultacijas joms būtų atstovaujama vienodu lygmeniu. Konsultavimosi procedūrose ES atstovauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija.

Konsultavimosi laikotarpio trukmė priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo ir nuo diskusijų raidos. Ji nustatoma abipusiu šalių susitarimu ir negali viršyti 120 dienų.

Konsultacijų baigtis

Konsultacijų metu ES sieks rasti abiem šalims priimtiną sprendimą. Tokiu atveju dalyviai apibrėžia veiksmų planą, kuriame nustatoma, kokių veiksmų turi imtis abi šalys, kad grįžtų prie normalių santykių. Šis veiksmų planas atspindimas sprendime, kurį priima ES Taryba.

Jei iki konsultacijų pabaigos nepavyksta susitarti, konsultavimosi procesą pradėjusi šalis gali imtis atitinkamų priemonių. Šios priemonės turi būti proporcingos atitinkamam pažeidimui ir turi būti nukreiptos prieš tuos subjektus, kurie yra atsakingi už esminių partnerystės elementų pažeidimus, kartu jomis turėtų būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis gyventojams. Jos gali apimti atsargumo priemones, taikomas vykdomiems bendradarbiavimo projektams ir programoms, arba projektų, programų bei kitų formų pagalbos sustabdymą. Kraštutiniu atveju gali būti sustabdyta visa pagal susitarimą teikiama parama vystymuisi.

ES šios priemonės tvirtinamos Tarybos sprendimu, į kurį įtrauktas atitinkamos šalies valdžios institucijoms skirtas laiškas. Atitinkamos priemonės nustatomos konkrečiam laikotarpiui ir priklauso nuo to, kaip kinta padėtis. Pasibaigus šiam laikotarpiui jos gali nustoti galioti arba, jei padėtis negerėja, jų galiojimas gali būti pratęstas.

96 straipsnis praktikoje: Bisau Gvinėjos pavyzdys (2011 m.)

2010 m. balandžio 1 d. Bisau Gvinėjos kariuomenės štabo viršininko pavaduotojas suorganizavo maištą, kurio metu kariuomenės štabo vadas ir ministras pirmininkas buvo suimti. Jis tapo de facto štabo vadu, o vėliau 2010 m. birželio 25 d. buvo oficialiai paskirtas eiti šias pareigas.

ES pasmerkė maištą ir paragino valdžios institucijas atkurti įprastą demokratinę tvarką. Balandžio 14 d. Tarybos Afrikos darbo grupė paprašė ES misijos Bisau vadovų pradėti sustiprintą politinį dialogą su valdžios institucijomis dėl:

  • štabo vado ir kitų suimtų asmenų paleidimo
  • maišto dalyvių teisinės atsakomybės ir drausminių sankcijų jų atžvilgiu
  • būtinybės paklusti teisėtoms demokratinėms valdžios institucijoms.

2010 m. gegužės mėn. buvo surengta bendra Komisijos, Tarybos ir Afrikos darbo grupei pirmininkaujančios valstybės narės misija Bisau Gvinėjoje. Ši misija padarė išvadą, kad valdžios institucijos nesugebėjo įvykdyti ES prašymo atkurti konstitucinę tvarką.

2011 m. sausio 31 d. Taryba susitarė pradėti konsultacijas su Bisau Gvinėjos valdžios institucijomis. Dalyvauti konsultacijose stebėtojų teisėmis buvo pakviestos Afrikos Sąjunga, Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija ir Portugališkai kalbančių šalių bendrija. Vystomasis bendradarbiavimas buvo sustabdytas laukiant konsultacijų baigties.

2011 m. kovo 29 d. Briuselyje įvyko įžanginis konsultavimosi proceso posėdis. 2011 m. liepos 18 d. Taryba baigė konsultacijas su Bisau Gvinėja ir nustatė tam tikras priemones, kuriomis turi būti laipsniškai atnaujinamas vystomasis bendradarbiavimas su šia šalimi. Ji nustatė, kad sprendimas bus peržiūrimas reguliariai, bent kartą per šešis mėnesius, ir nustatė galiojimo pabaigos datą – 2012 m. liepos 19 d. Buvo numatyta, kad į Bisau Gvinėjos pažangą reformų procese bus atsižvelgiama laipsniškai atnaujinant ES paramą vystymuisi.

2012 m. liepos 10 d. dėl blogėjančios padėties Bisau Gvinėjoje, įskaitant balandžio mėn. įvykdytą valstybės perversmą, priemonių taikymas buvo pratęstas vieniems metams. Jos buvo dar kartą pratęstos 2013 m. liepos mėn.

2014 m. Bisau Gvinėjoje įvykus laisviems rinkimams, Taryba sustabdė priemones, ribojančias bendradarbiavimą su šia šalimi. Pirminis sprendimas galiausiai buvo panaikintas 2015 m. kovo mėn.

Paskutinį kartą peržiūrėta: 2024 m. sausio 11 d.