Skip to content

Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas

Kotonu susitarimą pakeisiantis susitarimas yra visa apimanti ES santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis sistema.

Lapkričio 15 d. pasirašius Kotonu susitarimą pakeičiantį susitarimą, jis tapo Samoa susitarimu.

Samoa susitarimas yra visa apimanti ES santykių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis sistema.

Naujas ES ir AKRVO partnerystės susitarimas

Naujasis partnerystės susitarimas taps nauja teisine ES santykių su 79 šalimis sistema.Jis apima 47 Afrikos, 16 Karibų ir 15 Ramiojo vandenyno šalių bei Maldyvų Respubliką.

Šio susitarimo tikslas – stiprinti ES ir AKR šalių gebėjimą kartu įveikti pasaulinius iššūkius.

Juo nustatomi bendri principai ir jis apima šešias prioritetines sritis:

  • demokratija ir žmogaus teisės;
  • darnus ekonomikos augimas ir vystymasis;
  • klimato kaita;
  • žmogaus ir socialinė raida;
  • taika ir saugumas;
  • migracija ir judumas.

Susitarimą sudarys bendras pagrindas AKR lygmeniu ir trys regioniniai protokolai, skirti Afrikai, Karibams ir Ramiajam vandenynui, kuriuose dėmesys sutelkiamas į konkrečius regionų poreikius.

2023 m. liepos 20 d. Taryba pritarė tam, kad Partnerystės susitarimas būtų pasirašytas ir pradėtas laikinai taikyti. Tai nauja, Kotonu susitarimą pakeičianti teisinė sistema ir ji bus taikoma ateinančius dvidešimt metų.

Artimiausiais mėnesiais naująjį susitarimą oficialiai pasirašys ES bei jos valstybės narės ir AKRVO narės. Jis bus pradėtas laikinai taikyti pirmą antro mėnesio po pasirašymo dieną.

Kotonu susitarimas

Dabartinė partnerystės sistema – Kotonu susitarimas – buvo priimta 2000 m. siekiant pakeisti 1975 m. Lomės konvenciją. Susitarimas buvo sudarytas 20 metų laikotarpiui.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Kotonu susitarimo galiojimo laikotarpis baigsis 2020 m. vasario mėn. Jo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2021 m. lapkričio 30 d., jei iki tos dienos nebus laikinai taikomas arba neįsigalios naujasis ES ir AKR šalių partnerystės susitarimas.

Kotonu susitarimo tikslas – sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą ir prisidėti prie laipsniško AKR šalių integravimo į pasaulinę ekonomiką.

Jis grindžiamas 3 ramsčiais:

  • vystomuoju bendradarbiavimu;
  • ekonominiu bendradarbiavimu ir bendradarbiavimu prekybos srityje;
  • politiniais aspektais.
ES santykiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis
ES santykiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (Infografikas.)

ES santykiai su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis (Infografikas.)

Bendros institucijos (Kotonu susitarimas)

Aukščiausioji AKR ir ES partnerystės institucija yra AKR ir ES ministrų taryba. Ji posėdžiauja kartą per metus, pakaitomis Briuselyje ir kurioje nors AKR šalyje, o ją sudaro:

  • ES Tarybos nariai;
  • Komisijos narys;
  • po vieną kiekvienos AKR valstybės vyriausybės narį.

Ministrų tarybai padeda ir Kotonu susitarimo įgyvendinimą stebi AKR ir ES ambasadorių komitetas.

AKR ir ES bendradarbiavimo dėl plėtros finansavimo komitetas nagrinėja, kaip bendradarbiaujama vystymosi finansavimo srityje ir stebi daromą pažangą.

Jungtinis AKR ir ES ministrų lygio prekybos komitetas aptaria su prekyba susijusius klausimus, aktualius visoms AKR valstybėms. Jis stebi derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų ir šių susitarimų įgyvendinimą. Jis taip pat nagrinėja daugiašalių prekybos derybų poveikį AKR ir ES tarpusavio prekybai ir AKR šalių ekonomikos vystymuisi.

AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja yra patariamasis organas, kuriame ES ir AKR atstovų skaičius yra vienodas. Ši asamblėja skatina demokratinius procesus ir sudaro palankesnes sąlygas geresniam ES ir AKR valstybių gyventojų tarpusavio supratimui. Be to, joje aptariami klausimai, susiję su AKR ir ES partnerystės plėtojimu, įskaitant ekonominės partnerystės susitarimus.

Dabartinės veiklos sritys

1. Vystymasis

ES remia programas ir iniciatyvas, kurios teikia naudos daugeliui AKR grupės valstybių. Be to, ji vykdo programas, skirtas konkretiems AKR regionams, kad būtų dar labiau skatinamas jų regioninis ekonomikos augimas ir vystymasis.

Pagal naująjį 2021–2027 m. ilgalaikį ES biudžetą daugumą AKR šalims partnerėms skirtų vystymosi programų ES finansuoja Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės „Globali Europa“ (KVTBP) lėšomis. KVTPB bus suteiktas iš viso apie 79,5 mlrd. € (einamosiomis kainomis) finansinis paketas. Europos plėtros fondas (EPF), kuris buvo finansuojamas iš tiesioginių valstybių narių įnašų, nuo 2021 m. nebeegzistuoja.

2. Prekyba

Šiuo metu ES yra užbaigusi derybas dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su 79 AKR šalimis. Šių susitarimų tikslas – sukurti bendrą prekybos ir vystymosi partnerystę, sutvirtintą parama vystymuisi.

Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus vesti derybas dėl šių susitarimų ir turi pasirašyti galutinį susitarimą, kai jis galutinai parengiamas.

EPS su Afrikos šalimis

2014 m. liepos mėn. buvo baigtos derybos dėl regioninio EPS su 16 Vakarų Afrikos valstybių, Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (ECOWAS) ir Vakarų Afrikos ekonomine ir pinigų sąjunga (VAEPS). Šiuo metu vyksta pasirašymo procesas. Kol bus priimtas visam regionui skirtas EPS su Vakarų Afrika, 2016 m. rugsėjo 3 d. ir 2016 m. gruodžio 15 d. pradėti laikinai taikyti tarpiniai ekonominės partnerystės susitarimai atitinkamai su Dramblio Kaulo Krantu ir Gana.

2014 m. liepos mėn. taip pat sėkmingai baigtos derybos su Pietų Afrikos vystymosi bendrijos šalimis. Susitarimas buvo pasirašytas 2016 m. birželio 10 d. Kasanėje (Botsvana). Jis pradėtas laikinai taikyti nuo 2016 m. spalio 10 d.

2014 m. spalio mėn. sėkmingai baigtos derybos su Rytų Afrikos vystymosi bendrija. Šiuo metu vyksta pasirašymo procesas.

Vienintelė regiono valstybė, 2009 m. sausio 15 d. pasirašiusi ES ir Centrinės Afrikos EPS, yra Kamerūnas. Susitarimas pradėtas laikinai taikyti nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d.

Iš Rytų ir Pietų Afrikos regiono šalių 2009 m. EPS pasirašė Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė ir Madagaskaras. Susitarimas laikinai taikomas nuo 2012 m. gegužės 14 d.

EPS Karibų jūros regione

2008 m. spalio mėn. ES pasirašė EPS su 15 Karibų valstybių grupe – Karibų grupės forumu (CARIFORUM). CARIFORUM ir ES EPS laikinai taikomas nuo 2008 m. gruodžio 29 d.

EPS Ramiojo vandenyno regione

ES ir Ramiojo vandenyno AKR valstybių laikinąjį EPS 2009 m. liepos mėn. pasirašė Papua Naujoji Gvinėja, o 2009 m. gruodžio mėn. – Fidžis. Papua Naujoji Gvinėja jį ratifikavo 2011 m. gegužės mėn. 2014 m. liepos mėn. Fidžis nusprendė pradėti laikinai taikyti susitarimą. Iš 14 Ramiojo vandenyno valstybių didžioji dalis ES ir Ramiojo vandenyno valstybių tarpusavio prekybos tenka Papua Naujajai Gvinėjai ir Fidžiui. 2018 m. gruodžio 21 d. prie EPS prisijungė Samoa, o 2020 m. gegužės 17 d. – Saliamono salos.

3. Migracija

Migracija yra svarbus ES ir AKR santykių aspektas. Šios srities bendradarbiavimo pagrindas nustatytas Kotonu susitarimo 13 straipsnyje.

Į šį straipsnį įtrauktos dalys dėl sąlygų kilmės ir tranzito šalyse gerinimo, teisėtos migracijos ir neteisėtų imigrantų sugrąžinimo.

2015 m. lapkričio mėn. ES ir labiausiai suinteresuotų Afrikos valstybių vadovai surengė aukščiausiojo lygio susitikimą, kad sustiprintų politinį bendradarbiavimą migracijos klausimais. Jie susitarė dėl veiksmų plano, į kurį įtraukta 16 konkrečių veiksmų. Be to, aukščiausiojo lygio susitikime sukurtas ES patikos fondas Afrikai – stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti.

Reagavimas į migracijos spaudimą

Taryba ir Europos Vadovų Taryba aktyviai dirba, kad nustatytų visapusišką Europos migracijos politiką.

4. Konsultavimosi procedūra (96 straipsnis)

Kotonu susitarime nustatoma procedūra, kuri gali būti taikoma tais atvejais, kai viena iš šalių nesilaiko esminių partnerystės elementų. Šie elementai, be kita ko, yra pagarba žmogaus teisėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymasis.

Šios procedūros tikslas – grįžti prie įprastų partnerių santykių. Jei nesusitariama, procesą pradėjusi šalis gali imtis priemonių, susijusių su bendradarbiavimo projektais ir parama vystymuisi.

Kalbant apie ES, šį procesą gali pradėti Taryba, paprašydama dalyvauti konsultacijose. Ji vadovauja konsultacijoms ir priima sprendimą, kuriuo jos užbaigiamos.

Temos