Politiniai svarstymai apie Europos Sąjungos ateitį

2017 m. kovo 25 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Romoje, Italijoje, paminėti Romos sutarčių 60-ųjų metinių. Tai buvo proga apsvarstyti Europos Sąjungos padėtį ir apžvelgti integracijos proceso ateitį.

Iškilmių pabaigoje priimtoje Romos deklaracijoje vadovai pateikė bendrą ateities viziją. Jie pažadėjo savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:

• saugi ir apsaugota Europa, kurioje visi piliečiai gali laisvai judėti, kurioje išorės sienos yra apsaugotos ir vykdoma veiksminga migracijos politika
• klestinti ir tvari Europa, kurioje skatinamas ilgalaikis ir tvarus augimas ir kurios bendroji rinka yra stipri
• socialinė Europa, kurioje kovojama su nedarbu, diskriminacija, socialine atskirtimi ir skurdu
• stipresnė Europa pasaulio mastu, kurioje plėtojamos esamos partnerystės, kuriamos naujos ir yra įsipareigota stiprinti savo bendrą saugumą ir gynybą.

Romos deklaracija užbaigtas politinių svarstymų procesas, pradėtas 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje, paaiškėjus 2016 m. birželio mėn. JK referendumo rezultatams.

2017 m. kovo 25 d. ES valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Romoje, Italijoje, paminėti Romos sutarčių 60-ųjų metinių. Tai buvo galimybė apsvarstyti Europos Sąjungos padėtį ir apžvelgti integracijos proceso ateitį.

Baigiantis šventiniams renginiams vadovai priėmė ir pasirašė Romos deklaraciją, kurioje išdėstyta bendra ateities vizija. „Susivienijome geresnės ateities vardan. Europa yra mūsų bendra ateitis“, – pareiškė jie deklaracijoje.

Vadovai pareiškė, kad žinodami, kas kelia susirūpinimą ES piliečiams, jie įsipareigoja vadovautis Romos darbotvarke, ir pažadėjo savo darbu siekti, kad būtų užtikrinta:

• saugi ir apsaugota Europa
• klestinti ir tvari Europa
• socialinė Europa
• stipresnė Europa pasaulio mastu.

• Romos sutarčių 60-osios metinės, 2017 03 25

Šį dokumentą Europos Komisija paskelbė rengiantis Romos sutarčių 60-osioms metinėms. Jame išdėstyti penki scenarijai, kiekviename iš jų – galima Sąjungos padėtis iki 2025 m., priklausomai nuo sprendimų, kuriuos Europa priims.

Scenarijuose apžvelgiama, kaip Europa keisis ateinantį dešimtmetį: nuo naujų technologijų poveikio visuomenei ir darbo vietoms iki abejonių dėl globalizacijos, saugumo problemų ir stiprėjančio populizmo.

• Baltoji knyga dėl Europos ateities

Neformaliame aukščiausiojo lygio susitikime, kurį surengė Maltos Ministras Pirmininkas Josephas Muscatas ir kuriam pirmininkavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, 27 vadovai rengėsi būsimam Romos sutarčių pasirašymo 60-ųjų metinių paminėjimui 2017 m. kovo 25 d.

Diskusijose buvo remiamasi politiniais svarstymais dėl 27 valstybių narių ES ateities, pradėtais iš karto po 2016 m. birželio 23 d. JK įvykusio balsavimo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir pratęstais 2016 m. rugsėjo 16 d. Bratislavoje.

• Neformalus ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimas Maltoje, 2017 02 03

„Stiprybė – vienybėje“, – pasakė D. Tuskas prieš Maltos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Savo laiške 27 valstybių ar vyriausybių vadovams Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nurodė tris pagrindines grėsmes ES stabilumui. Tai:

• nauja geopolitinė padėtis: vis tvirtesnes pozicijas užimanti Kinija, agresyvi Rusijos politika Ukrainos ir kaimyninių šalių atžvilgiu, karai, teroras ir anarchija Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur pagrindinis vaidmuo tenka radikaliajam islamui, ir nerimą keliantys naujosios Amerikos administracijos pareiškimai – dėl viso to beveik neįmanoma numatyti mūsų ateities
• vidaus padėtis: nacionalistinių, vis labiau ksenofobinių nuotaikų pakilimas pačioje ES
• proeuropietiškų pažiūrų elito nusiteikimas: sumažėjęs pasitikėjimas politine integracija, nusilenkimas populistiniams pareiškimams ir abejonės dėl pagrindinių liberalios demokratijos vertybių.

Savo laiške Pirmininkas Donaldas Tuskas paragino vadovus išlikti vieningais.

„Būtina labai aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos suskaidymas nenuves į mitinio ir absoliutaus jos valstybių narių suvereniteto atkūrimą, o reikš realią ir faktinę priklausomybę nuo didžiųjų supervalstybių: Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos. Tik kartu galime būti visiškai nepriklausomi“, – sakė D. Tuskas.

• „Stiprybė – vienybėje“ – Pirmininko Donaldo Tusko laiškas 27 Europos Sąjungos valstybių vadovams dėl ES ateities

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) susitarė dėl Tarybos derybinės pozicijos dėl pasiūlymo modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones.

Siūlomu reglamentu iš dalies keičiami galiojantys antidempingo ir antisubsidijų reglamentai, kad būtų tinkamiau reaguojama į nesąžiningą prekybos praktiką. Tikslas yra apsaugoti ES gamintojus nuo nesąžininga konkurencija daromos žalos, užtikrinant laisvą ir sąžiningą prekybą.

• Prekybos apsaugos priemonės. Taryba susitarė dėl derybinės pozicijos

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) patvirtino kompromisinį tekstą dėl Šengeno sienų kodekso dalinio pakeitimo, kad būtų sugriežtinti patikrinimai pagal atitinkamas duomenų bazes prie išorės sienų (dėl teksto susitarta su Europos Parlamentu).

• Šengeno sienų kodeksas. Susitarimas sugriežtinti patikrinimus prie išorės sienų

Greitojo reagavimo rezervą sudaro 1 500 pareigūnų. Juos skirti įsipareigojo ES, valstybės narės ir Šengeno asocijuotosios šalys. Susidarius krizinei padėčiai, jie bus nedelsiant perduoti FRONTEX, kuri gali juos dislokuoti per penkias darbo dienas.

• Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra suformavo greitojo reagavimo rezervą

Taryba susitarė dėl savo pozicijos dėl pasiūlymo pratęsti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) – ES pavyzdinės iniciatyvos pagal jos Investicijų planą Europai – veiklos laikotarpį.

Pagal sutartą kompromisą numatyta tiek pratęsti ESIF veiklos laikotarpį, tiek padidinti fondo finansinį pajėgumą iki 2020 m. sutelkiant bent pusę trilijono eurų investicijų. Taip pat numatyti tam tikri veiklos patobulinimai, kad būtų atsižvelgta į per pirmuosius įgyvendinimo metus įgytą patirtį.

• Investicijų planas Europai. Taryba pritarė ESIF veiklos laikotarpio pratęsimui

Taryba priėmė išvadas dėl ES ir NATO bendro pareiškimo įgyvendinimo, patvirtindama 40 pasiūlymų 7 srityse. Tą pačią dieną šiuos pasiūlymus patvirtino ir Šiaurės Atlanto Taryba.

• ES ir NATO bendradarbiavimas. Taryba priėmė išvadas dėl bendro pareiškimo įgyvendinimo

ES užsienio reikalų ir gynybos ministrai aptarė įgyvendinimo planą saugumo ir gynybos srityje pagal Visuotinę ES strategiją. Jie nustatė tikslų užmojų mastą ir tolesnius veiksmus ateityje plėtojant ES saugumo ir gynybos politiką.

• Tarybos išvados dėl saugumo ir gynybos, 2016 m. lapkričio 14 d.
• Įgyvendinimo planas saugumo ir gynybos srityje

Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ir Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau susitiko 16-ajame ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje. Jie pasirašė ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS) bei strateginės partnerystės susitarimą ir paskelbė bendrą pareiškimą dėl ES ir Kanados partnerystės.

• ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas, 2016 m. spalio 30 d.

Vadovai įvertino dabartinę padėtį, susijusią su Bratislavos veiksmų gairėmis. Ministras Pirmininkas R. Fico trumpai supažindino juos su iki šiol pasiektais rezultatais, be kita ko, susijusiais su Paryžiaus susitarimo ratifikavimu bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų veiklos pradžia.

• Europos Vadovų Tarybos susitikimas, 2016 m. spalio 20–21 d. (posėdžiams skirtas puslapis)

2016 m. spalio 6 d. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra oficialiai pradėjo savo veiklą. Veiklos pradžios renginys įvyko Kapitan Andrejevo pasienio kontrolės punkte prie Bulgarijos išorės sienos su Turkija.

„Kuriame naują realybę prie mūsų išorės sienų. Tai yra konkretus bendro įsipareigojimo, dėl kurio susitarta Bratislavos veiksmų gairėse, rezultatas, taip pat valstybių narių vienybės įrodymas praktikoje“, – pareiškė Slovakijos Ministras Pirmininkas Robertas Fico, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujantis Tarybai. „Tai padės mums vėl užtikrinti Šengeno susitarimo laikymąsi“, – pridūrė jis.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atidžiai stebės ES išorės sienas ir bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad galėtų greitai nustatyti ir šalinti visas galimas grėsmes ES išorės sienų saugumui.

• Europos išorės sienų saugumo užtikrinimas. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklos pradžia

ES oficialiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą – tuo pačiu buvo įvykdytos jo įsigaliojimui nustatytos sąlygos. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Komisijos atstovai deponavo oficialius ratifikavimo dokumentus JT generaliniam sekretoriui.

Susitarimas įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai jį bus ratifikavusios bent 55 šalys, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent 55 % pasaulyje išmetamo kiekio. Europos Sąjungai ir 7 jos valstybėms narėms ratifikavus susitarimą, ši riba buvo pasiekta.

Susitarimas įsigalios prieš prasidedant Marakešo klimato kaitos konferencijai, kuri įvyks 2016 m. lapkričio 7–18 d.

• Chronologija. Paryžiaus susitarimas
• Paryžiaus susitarimo infografikas
• Aplinkos taryba, 2016 m. rugsėjo 30 d.

27 valstybių narių valstybių ar vyriausybių vadovai susitiko Bratislavoje, kad pradėtų politinius svarstymus apie tolesnę 27 valstybių narių ES raidą.

Vadovai susitarė dėl Bratislavos deklaracijos ir veiksmų gairių – jose nustatomi ateinančių mėnesių tikslai:

• atkurti visišką išorės sienų kontrolę
• užtikrinti vidaus saugumą ir kovoti su terorizmu
• sustiprinti ES bendradarbiavimą išorės saugumo ir gynybos srityje
• sustiprinti bendrąją rinką ir pasiūlyti geresnių galimybių Europos jaunimui.

• Informal meeting of the 27 heads of state or government
• Pirmininko Donaldo Tusko kalba po Bratislavos aukščiausiojo lygio susitikimo

2016 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Pirmininkas D. Tuskas konsultavosi su visais ES vadovais prieš susitikimą Bratislavoje.

„Neabejoju, kad trys pagrindiniai iššūkiai yra nekontroliuojama neteisėta migracija, terorizmas ir su globalizacija susijusios baimės“, – pasakė Pirmininkas D. Tuskas prieš susitikimą su Švedijos Ministru Pirmininku Stefanu Löfvenu Stokholme. „Mano siekis – mums Bratislavoje susitarti dėl pagrindinių prioritetų ir to, ką turime padaryti tose srityse per ateinančius kelis mėnesius.“

Be to, rugsėjo 8 d. Pirmininkas D. Tuskas nuvyko į Londoną pasikeisti nuomonėmis su Didžiosios Britanijos Ministre Pirmininke Theresa May.

27 vadovai neformaliai susitiko aptarti tolesnių veiksmų po 2016 m. birželio 23 d. JK referendumo.

„Esame pasiryžę likti vieningi ir dirbti ES sistemoje, kad būtų sprendžiamos XXI a. problemos ir rasti sprendimai mūsų tautų ir žmonių labui“, – pareiškė jie bendrame pareiškime.

Vadovai susitarė dėl šių principų:

• negali būti jokių derybų su JK, kol nebus pateiktas pranešimas dėl 50 straipsnio
• ateityje JK turėtų būti artima ES partnerė
• susitarimai turės būti pagrįsti teisių ir pareigų pusiausvyra
• norint patekti į bendrąją rinką, reikia pripažinti visas keturias laisves.

27 vadovai susitarė vėl susitikti 2016 m. rugsėjo mėn. pratęsti diskusiją apie ES ateitį.

• Neformalus 27 vadovų susitikimas, 2016 m. birželio 29 d., Briuselis. Pareiškimas
• Pirmininko Donaldo Tusko kalba po neformalaus 27 ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo