Apie ES muitus
Iš kitų pasaulio šalių į ES importuojamoms prekėms taikomi muito mokesčiai, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir principų.
Kas yra muitai?
Muitas yra mokestis, taikomas prekių importui. Pirminis muito mokesčių tikslas yra:
remti vietos įmones ir darbo vietų kūrimą
apsaugoti vidaus pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos
Muito mokestis paprastai išreiškiamas ad valorem (t. y. prekių deklaruotos vertės procentine dalimi) arba absoliučiaisiais skaičiais (pvz., 100 € už toną). Rečiau jis gali būti išreiškiamas kombinuotąja verte, panaudojant abi pirmiau minėtas sudedamąsias dalis.
Muito mokesčiai daugiausia taikomi importui, tačiau taip pat gali būti atvejų, kai jie taikomi eksportui.
Dėl muito mokesčių didėja valdžios sektoriaus pajamos ir importuojamų produktų kainos, todėl šalies viduje gaminami produktai įgyja kainos pranašumą.
Pavyzdžiui, jei ES elektroniniams prietaisams iš Kinijos nustatytų 20 % muito tarifą, įmonė, importuojanti 200 €vertės išmanųjį telefoną, sumokėtų 40 € muito mokestį. Įmonė šias papildomas išlaidas gali perkelti klientams, todėl išmanusis telefonas pabrangtų.
Kaip veikia muitai?
Sukūrus muitų sąjungą visų ES valstybių muitinės dirba kartu kaip viena. Jos taiko vienodus muitus prekėms, importuojamoms į jų teritoriją iš ES nepriklausančių šalių.
75 % surinktų muitų patenka į ES biudžetą ir 2024 m. jie sudarė 13,7 % viso biudžeto.
Taikydama muito mokesčius Europos Sąjunga laikosi Pasaulio prekybos organizacijos (PPO), kurios narė ji yra nuo 1995 m., nustatytų principų ir taisyklių. Visos ES valstybės narės atskirai taip pat yra PPO narės.
Vienas iš pagrindinių PPO principų žinomas kaip didžiausio palankumo režimas. Pagal jį valstybės paprastai negali skirtingai traktuoti savo prekybos partnerių. Tačiau leidžiamos tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, valstybės gali sudaryti laisvosios prekybos susitarimą, kuris taikomas tik toje valstybių grupėje parduodamoms prekėms. Arba valstybė gali nustatyti prekybos kliūtis produktams, jei manoma, kad iš tam tikrų valstybių jais prekiaujama nesąžiningai.
Kas yra prekybos karai?
Prekybos karas – tai ekonominis dviejų valstybių ar subjektų ginčas. Jis gali kilti, kai valstybė, reaguodama į pastebėtą kitos valstybės nesąžiningą prekybos praktiką, nustato importo apribojimus, pavyzdžiui, muitus. Prekybos karuose dalyvaujančių valstybių įmonės ir vartotojai patiria daugiau išlaidų.
Pavyzdžiui, 2018 m. JAV nustatė muito mokesčius ES plienui ir aliuminiui. Reaguodama į tai, ES nustatė muito mokesčius tokiems JAV produktams kaip motociklai ir burbono rūšies viskis.
ES naudoja prekybos apsaugos priemones, pavyzdžiui, antidempingo muitus, kad apsaugotų ES verslus nuo tarptautinę prekybą iškraipančių veiksmų. ES taiko prekybos apsaugos priemones laikydamasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių.
ES ir jos valstybės narės gali atgrasyti trečiąsias valstybes nuo ekonominės prievartos ir į ją reaguoti, taikydamos ES kovos su ekonomine prievarta priemonę. Ja siekiama dialogo keliu deeskaluoti padėtį ir paskatinti nutraukti prievartos priemones prekybos ir investicijų srityje.
ES taip pat gali pateikti skundą PPO ginčų sprendimo sistemoje, kurioje numatyti prekybos ginčų tarp PPO narių sprendimo mechanizmai.
Bet kuri PPO narė, remdamasi iš anksto nustatytomis taisyklėmis, gali pateikti skundą dėl PPO taisyklių pažeidimų. PPO padeda užkirsti kelią prekybos ginčų eskalavimui.
Nuo PPO įsteigimo 1995 m. ES dalyvavo 201 byloje: 110 bylų kaip skundo pateikėja ir 91 byloje kaip atsakovė.
Mažesni muito mokesčiai sudarant prekybos susitarimus
ES sudaro prekybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, kad sumažintų muito mokesčius ir palengvintų prekybą.
Vienuose susitarimuose daugiausia dėmesio skiriama muitų panaikinimui, kituose – platesniems įsipareigojimams dėl paslaugų, investicijų, viešųjų pirkimų, konkurencijos, įvairių reguliavimo klausimų, darnaus vystymosi ir kitų dalykų.
Šiuo metu ES prekybos tinklas yra didžiausias pasaulyje. ES yra sudariusi 44 susitarimus su maždaug 80 partnerių.
Šiuo metu ES yra:
- prekybos prekėmis ir paslaugomis lyderė pasaulyje,
- maždaug 80 partnerių pagrindinė prekybos partnerė,
- antra pagal dydį prekių eksportuotoja ir importuotoja pasaulyje.
ES bendroji rinka – zona be muitų
1968 m. sukūrus muitų sąjungą panaikinti muitai tarp ES valstybių narių ir sukurta bendroji rinka, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės.
Kai netaikomi muitai, įmonės gali vykdyti veiklą mažesnėmis sąnaudomis, lengviau plėstis tarpvalstybiniu mastu ir naudotis didesne klientų baze. Vartotojams naudingas didesnis pasirinkimas, geresnės kainos ir aukšti produktų bei paslaugų saugos standartai.
Ši bendrosios rinkos integracija naudinga tiek piliečiams, tiek įmonėms visame regione ir yra pagrindinė ES konkurencingumo ir ekonomikos augimo varomoji jėga.
Taip pat žr.:
Prekyba
ES vaidmuo pasaulinėje prekyboje
ES ir JAV prekyba: faktai ir skaičiai
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gegužės 12 d.