ES ir Vakarų Balkanų santykiai
ES teikia tvirtą politinę, techninę ir finansinę paramą, kad padėtų Vakarų Balkanų partneriams daryti pažangą žengiant europiniu keliu.
Vakarų Balkanų partneriai
Vakarų Balkanų regione bendradarbiaujama su šešiais partneriais: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovu*, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.
ES yra įsipareigojusi siekti, kad būtų įgyvendinta Vakarų Balkanų narystės ES perspektyva, kai keletas partnerių siekia tapti ES valstybėmis narėmis. Po 2023 m. birželio 21 d. Salonikuose įvykusio ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo, be kita ko, 2025 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, ES vadovai dar kartą patvirtino remiantys partnerių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimą daryti pažangą laipsniškos ES ir regiono integracijos srityje.
Be kita ko, ES palaiko glaudžius ryšius su Vakarų Balkanų partneriais ir bendradarbiauja su jais keliose svarbiose srityse.
* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
Stabilizacijos ir asociacijos procesas
Stabilizacijos ir asociacijos procesas vyksta lygiagrečiai stojimo į ES deryboms ir prie jų prisideda.
Visi Vakarų Balkanų partneriai su ES yra pasirašę Stabilizacijos ir asociacijos susitarimus. Susitarimai yra specialiai pritaikyti kiekvienam partneriui.
ES ieško galimybių vykstant plėtros procesui laipsniškai integruoti Vakarų Balkanų partnerius išnaudojant esamų priemonių potencialą.
Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas
Siekiant padėti Vakarų Balkanų partneriams europiniame kelyje ir skatinti spartesnę socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES, 2023 m. lapkričio mėn. buvo pristatytas Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas. Jis papildo esamą ES pagalbą ir finansinę paramą, teikiamą pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP III).
Planą sudaro keturi tarpusavyje susiję ramsčiai ir juo siekiama:
- stiprinti Vakarų Balkanų partnerių ekonominę integraciją į ES bendrąją rinką;
- skatinti regioninį ekonominį bendradarbiavimą pasitelkiant bendrą regioninę rinką;
- spartinti su ES susijusias reformas;
- didinti finansinę paramą įgyvendinant tikslinę reformų ir ekonomikos augimo priemonę.
Centrinis šio plano elementas yra Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonė – finansinė priemonė, pagal kurią 2024–2027 m. laikotarpiu bus skirta 6 mlrd. €. Iš šios sumos 2 mlrd. € bus skirta dotacijomis, o 4 mlrd. € – paskolomis. Ši priemonė padės partneriams vykdyti su ES susijusias reformas, grindžiamas kiekvieno partnerio priimta plataus užmojo reformų darbotvarke.
Mokėjimams taikomos griežtos sąlygos, susijusios su reformų darbotvarkėje nustatytų reformų įgyvendinimu. Be to, norint gauti ES paramą pagal šią priemonę, taikomos tam tikros sąlygos, susijusios su veiksmingais demokratiniais mechanizmais. Tai yra, be kita ko, daugiapartinė parlamentinė sistema, laisvi ir sąžiningi rinkimai, pliuralistinė žiniasklaida, nepriklausomos teisminės institucijos, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Kita sąlyga Serbijai ir Kosovui yra ta, kad jie, normalizuodami savo santykius, turi dirbti konstruktyviai, daryti apčiuopiamą pažangą ir pasiekti realių rezultatų.
ES ir Vakarų Balkanų investicijos ir prekyba
ES ir Vakarų Balkanų susitikimai
Atskirai nuo vykstančių stojimo procesų, ES vadovai taip pat reguliariai rengia aukščiausiojo lygio susitikimus su kolegomis iš Vakarų Balkanų. Aukščiausiojo lygio susitikimai yra svarbiausi ES ir Vakarų Balkanų vadovų politiniai susitikimai.
ES taip pat rengia kitus susitikimus su Vakarų Balkanų partneriais, įskaitant:
- Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius;
- neformalius pasikeitimus nuomonėmis ministrų lygmeniu Užsienio reikalų tarybos posėdžių metu;
- ES ir Vakarų Balkanų valstybių ministrų forumus teisingumo ir vidaus reikalų klausimais.
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. gruodžio 12 d.