"Slapukus naudojame tam, kad užtikrintumėte jums geresnę naršymo patirtį. Būtinų slapukų reikia esminėms Tarybos svetainės funkcijoms palaikyti. Pasirenkami slapukai padeda mums rengti anonimines ir suvestines statistines ataskaitas, kad geriau tenkintume jūsų poreikius.
Svarbiausiųjų žaliavų aktas: Taryba patvirtino derybinę poziciją
Šiandien Taryba priėmė savo poziciją (derybų įgaliojimus) dėl siūlomo reglamento, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema, geriau žinomo kaip Svarbiausiųjų žaliavų aktas. Šiuo reglamentu išnaudojami ir bendrosios rinkos, ir partnerysčių privalumai siekiant įvairinti svarbiausiųjų žaliavų tiekimo grandines, kurios šiuo metu priklauso nuo importo iš keleto trečiųjų šalių.
Tarybos pozicijoje padidinami užmojai dėl perdirbtų ir apdorotų žaliavų, sustiprinami tvarumo kriterijai, pritaikomas leidimų išdavimo procesas ir analizuojamos pareigos valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į skirtingą jų padėtį.
Kalbant apie žaliavas, Europa daugiausia priklauso nuo keleto trečiųjų šalių. Svarbiausiųjų žaliavų aktu norime atkurti mūsų autonomiją tikrai europiniu būdu: tvariai išgaunant mūsų naudingąsias iškasenas, kuo daugiau perdirbant ir bendradarbiaujant partnerystėse su bendramintėmis trečiosiomis šalimis, kad būtų skatinamas jų vystymasis ir tvarumas, kartu užtikrinant mūsų tiekimo grandines.
Švedijos energetikos, verslo ir pramonės ministrė ir ministro pirmininko pavaduotoja Ebba Busch
Tiekimo iš vidaus ir užsienio užtikrinimas
Siūlomame reglamente nagrinėjami šio klausimo vidaus ir išorės aspektai, kad būtų užtikrintas mūsų ekonomikai, visų pirma žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ypač svarbių žaliavų tiekimas. Komisijos pasiūlyme nustatyti keturi tikslai, kuriais siekiama padidinti Europos žaliavų indėlį:
bent 10 % metinio ES suvartojamo kiekio turi būti gaunama iš ES gavybos,
bent 40 % metinio ES suvartojamo kiekio turi būti gaunama iš ES perdirbimo,
bent 15 % metinio ES suvartojamo kiekio turi būti gaunama iš perdirbimo šalies viduje,
ne daugiau kaip 65 % Sąjungos metinio kiekvienos strateginės žaliavos suvartojimo bet kuriuo atitinkamu perdirbimo etapu turi būti gaunama iš vienos trečiosios šalies.
Siekiant šių tikslų reglamentu nustatomas 34 svarbiausiųjų žaliavų sąrašas, įskaitant 16 žaliavų, kurios taip pat laikomos strateginės svarbos, ir keletas priemonių, kuriomis mažinama mūsų dabartinės priklausomybės rizika. Šios priemonės apima leidimų projektams, kurie laikomi strateginiais, išdavimo procedūrų supaprastinimą, nacionalinių kontaktinių centrų paskyrimą, rizikos analizę, valstybių narių žvalgymo planus, investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas bei įgūdžius ir aplinkos apsaugą skatinant žiediškumą ir žaliavų tvarumą.
Kiek tai susiję su pasauliniu mastu, reglamente nustatytos priemonės svarbiausiųjų žaliavų importo įvairinimui. Tai apima bendradarbiavimo stiprinimą ir partnerysčių su patikimomis šalimis kūrimą siekiant skatinti jų vystymąsi, kartu užtikrinant tiekimo grandines Europai.
Reglamentu numatoma sukurti patariamąjį organą – Europos svarbiausiųjų žaliavų tarybą, kuri konsultuotų Komisiją strateginių projektų atrankos klausimais ir kitais šio reglamento aspektais.
Tarybos pozicija
Taryba pritaria Komisijos pasiūlymo tikslams, tačiau ji siūlo keletą patobulinimų, kad būtų atsižvelgta į skirtingą padėtį, su kuria susiduria valstybės narės. Visų pirma:
didinamas apdorojimo ir perdirbimo pajėgumų užmojo lygis: nuo 40 iki 50 %, kiek tai susiję su apdorojimu, ir nuo 15 iki 20 %, kiek tai susiję su perdirbimu,
įtraukiamas boksitas, aliuminio oksidas ir aliuminis kaip strateginės žaliavos ir svarbiausiosios medžiagos,
raginama dažniau atnaujinti svarbiausiųjų ir strateginių žaliavų sąrašą (bent kas trejus, o ne ketverius, metus),
sustiprinamos nacionalinės tvarumo ir žiediškumo priemonės, pavyzdžiui:
padidinamas produktų, kuriuose esančių žaliavų panaudojimo tikimybė didelė, pakartotinis naudojimas,
skatinamas antrinių žaliavų išgavimas iš atliekų,
nustatomi kasybos atliekų įrenginiai, kuriuose galima išgauti antrines žaliavas,
skatinama išgauti magnetus iš produktų, pasibaigus jų gyvavimo ciklui,
tinkamai atsižvelgiama į skirtingas kiekvienos šalies administracines sistemas – tai leidžia valstybėms narėms paskirti vieną ar kelis kontaktinius centrus (pavyzdžiui, regionuose). Tačiau valstybės narės turėtų padėti projektų rengėjams ad hoc interneto svetainėje nustatyti paskirtuosius kontaktinius centrus,
valstybėms narėms, kuriose nėra atitinkamų geologinių sąlygų ir kurios tai įrodo, netaikoma pareiga vykdyti nacionalines žvalgymo programas,
užtikrinamas sklandus vidaus rinkos veikimas nustatant griežtesnes stebėsenos pareigas, susijusias su konkurencija ir laisvu žaliavų judėjimu,
galiausiai, patikslinamas Svarbiausiųjų žaliavų tarybos vaidmuo, jį suderinant su kitais panašiais organais (pvz., Lustų akto taryba). Taip pat sukuriamas šios tarybos pogrupis, kuriame bus aptariami klausimai, susiję su visuomenės žiniomis ir pritarimu svarbiausiųjų žaliavų projektams, ir kitas pogrupis, kuriame bus aptariamos priemonės, skirtos žiediškumui, išteklių efektyvumui ir svarbiausiųjų žaliavų pakeitimui kitomis priemonės skatinti.
Tolesni veiksmai
Įgaliojimais, dėl kurių šiandien susitarta, formaliai patvirtinama Tarybos derybinė pozicija. Ja Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei suteikiami įgaliojimai derėtis su Europos Parlamentu. Derybos prasidės iškart, kai Parlamentas priims savo poziciją.
Kalbant apie žaliavas, Europa daugiausia priklauso nuo keleto trečiųjų šalių. Svarbiausiųjų žaliavų aktu norime atkurti mūsų autonomiją tikrai europiniu būdu: tvariai išgaunant mūsų naudingąsias iškasenas, kuo daugiau perdirbant ir bendradarbiaujant partnerystėse su bendramintėmis trečiosiomis šalimis, kad būtų skatinamas jų vystymasis ir tvarumas, kartu užtikrinant mūsų tiekimo grandines.