Ypatingos svarbos žaliavų aktas

Kam reikalingas ES ypatingos svarbos žaliavų aktas?

Kadangi ES atsisako iškastinio kuro ir pereina prie daugiau mineralų reikalaujančių švarios energijos sistemų, joje eksponentiškai didės netauriųjų metalų, baterijų medžiagų, retųjų žemių elementų ir kitų medžiagų paklausa.

ES žaliajai pertvarkai įgyvendinti reikės stiprinti baterijų, saulės baterijų plokščių, nuolatinių magnetų ir kitų švarių technologijų vietos gamybą. Atitinkamai paklausai patenkinti reikės prieigos prie įvairių žaliavų.

Be to, ypatingos svarbos žaliavos ES yra reikalingos:

pramonės vertės grandinėms

neenergetinės žaliavos siejamos su visais pramonės sektoriais visuose tiekimo grandinės etapuose

strateginėms technologijoms, pavyzdžiui, kosmoso ir gynybos srityse

technologinė pažanga ir gerėjanti gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių žaliavų, kurių reikia vis daugiau

klimatui, energetikai ir aplinkai

švarioms technologijoms reikia žaliavų – jos nepakeičiamos gaminant saulės baterijų plokštes, vėjo jėgaines, elektrines transporto priemones ir efektyviai energiją vartojančias apšvietimo sistemas

Vietos gamyba yra labai svarbi ES energetikos ir judumo sistemų pertvarkai, iš dalies grindžiamai planu „REPowerEU“ ir ES 2023 m. automobilių išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslais.

Ypatingos svarbos žaliavų aktas

2024 m. kovo mėn. Taryba priėmė Europos ypatingos svarbos žaliavų aktą, nes manoma, kad retųjų žemių elementų paklausa ateinančiais metais eksponentiškai didės.

Ypatingos svarbos žaliavos yra ES ekonomiškai labai svarbios žaliavos. Jų šaltiniai yra koncentruoti, o gerų bei įperkamų pakaitinių medžiagų trūksta, todėl kyla didelė tiekimo sutrikimo rizika.

Šio akto tikslas:

• padidinti ir įvairinti ES ypatingos svarbos žaliavų tiekimą,
• stiprinti žiediškumą, įskaitant perdirbimą,
• remti su efektyviu išteklių naudojimu susijusius mokslinius tyrimus bei inovacijas ir pakaitinių medžiagų kūrimą.

Naujosios taisyklės taip pat sustiprins Europos strateginį savarankiškumą.

• Strateginis savarankiškumas: Taryba galutinai patvirtino Ypatingos svarbos žaliavų aktą (pranešimas spaudai, 2024 m. kovo 18 d.)

Kas yra žaliavos ir kam jos naudojamos?

Metalai, mineralai ir gamtinės kilmės medžiagos yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Žaliavos, kurių reikšmė ekonomikai yra didžiausia ir kurioms būdinga didelė tiekimo rizika, vadinamos ypatingos svarbos žaliavomis.

Ypatingos svarbos žaliavos labai reikalingos įvairių pramonės ekosistemų veikimui ir vientisumui.

34 ypatingos svarbos žaliavos

Kai kurie sektoriai yra strateginiu požiūriu itin svarbūs siekiant ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos, skaitmeninių, kosmoso ir gynybos tikslų.

Buvo sudarytas konkretus strateginių žaliavų* sąrašas (žr. toliau 17 strateginių žaliavų, pažymėtų tamsiai geltona spalva), į kurį įtrauktos 34 nustatytos ypatingos svarbos žaliavos, kurių tiekimo poreikis, kaip manoma, eksponentiškai augs ir kurioms taikomi sudėtingi gamybos reikalavimai ir todėl kyla didesnė tiekimo problemų rizika.

Šis sąrašas bus reguliariai peržiūrimas.

* Sunkiesiems ir lengviesiems retųjų žemių elementams priskiriamos strateginės žaliavos: Nd, Pr, Tb, Dy, Gd, Sm ir Ce.

Kam naudojamos ypatingos svarbos žaliavos?

Ypatingos svarbos žaliavos naudojamos visur. Daugumoje sričių visuomenė negalėtų funkcionuoti be ypatingos svarbos žaliavų, nes jų yra daugelyje kasdienių priemonių ir gaminiuose, kurie yra būtini kiekvienos valstybės narės ekonomikai, kaip antai išmaniuosiuose telefonuose, elektroninėse kortelėse, vėjo jėgainėse, augalų trąšose ar orlaiviuose.

vibracijos technologija telefonuose = volframas

elektrinės transporto priemonės = litis, kobaltas ir nikelis

vėjo jėgainės = boras

Ypatingos svarbos žaliavų gavybos geopolitika

Ypatingos svarbos žaliavos daugiausia išgaunamos ne Europos Sąjungoje. Nors ES niekada nepakaks savų ypatingos svarbos žaliavų, ji siekia įvairinti jų tiekimą.

Kalbant apie tam tikrų ypatingos svarbos žaliavų tiekimą, šiuo metu ES yra visiškai priklausoma nuo toliau nurodytų šalių:

• Kinija tiekia 100 % ES reikalingų sunkiųjų retųjų žemių elementų;
• Turkija tiekia 99 % ES reikalingo boro;
• Pietų Afrika patenkina 71 % ES platinos poreikių.

Nuo 2024 m. dėl trečiųjų valstybių nustatytų eksporto apribojimų, taikomų retųjų žemių elementams ir kitoms ypatingos svarbos medžiagoms, tapo kaip niekad svarbu parengti ES įvairinimo strategiją.

Be to, per pastaruosius trejus metus Kinija priėmė keletą eksporto kontrolės priemonių, taikomų tokioms ypatingos svarbos žaliavoms kaip galis, volframas, bismutas ir retųjų žemių elementai, taip pat tokiems galutiniams produktams kaip baterijos arba įranga, susijusi su retųjų žemių elementų perdirbimu.

Be to, kiti pasauliniai subjektai aktyviau ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų ypatingos svarbos žaliavų prieinamumą savo pramonės sektoriams – jie pradėjo finansuoti ypatingos svarbos žaliavų projektus ir įvairinti tiekimą sudarydami partnerystes.

Pagrindiniai ES ypatingos svarbos žaliavų tiekėjai:

Savarankiškumo didinimas

Siekdama sumažinti su ypatingos svarbos žaliavų tiekimu susijusią priklausomybę nuo trečiųjų valstybių, ES nustatė šiuos 2030 m. tikslus:

bent 10 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti išgaunama Europos Sąjungoje,

bent 40 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti gaunama iš apdorojimo Europos Sąjungoje,

bent 25 % metinio ES sunaudojamo kiekio turi būti gaunama iš perdirbimo Sąjungos viduje.

iš vienos trečiosios valstybės turi būti gaunama ne daugiau kaip 65 % metinio Sąjungoje sunaudojamo kiekvienos strateginės žaliavos kiekio bet kuriame atitinkamame apdorojimo etape.

Kad tai pasiektų, ES intensyvina prekybos veiksmus, kurie apima:

• ypatingos svarbos žaliavų klubą, telkiantį visas bendramintes šalis, norinčias stiprinti pasaulines tiekimo grandines;
• Pasaulio prekybos organizacijos stiprinimą;
• jos tvarių investicijų palengvinimo susitarimų ir laisvosios prekybos susitarimų tinklo plėtojimą;
• griežtesnį vykdymo užtikrinimą siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika.

Strateginiai projektai

Kad padėtų pasiekti tuos tikslus, 2025 m. Komisija pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą patvirtino 60 strateginių projektų, apimančių 13 ES valstybių narių ir 13 trečiųjų valstybių.

Projektai apima 14 iš 17 strateginių žaliavų ir bus taikomi visoje vertės grandinėje – nuo gavybos ir apdorojimo iki perdirbimo.

Pirmenybė teikiama priklausomybės mažinimui, daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausioms tiekimo grandinėms. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad įgyvendinus atrinktus projektus priklausomybė nuo vienoje konkrečioje šalyje gaunamų retųjų žemių elementų importo sumažės nuo 95 % iki 42 %.

ES priklausomybė nuo galio (kuris yra labai svarbus puslaidininkiams ir gynybos pramonei) importo sumažės nuo 71 % iki 17 % ir iki 2030 m. ES galėtų pasiekti visišką apsirūpinimo germaniu nepriklausomybę.

• Atrinkti strateginiai projektai (Europos Komisija)

Tiekimo saugumo ir žiediškumo didinimas

2025 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė veiksmų planą „RESourceEU“, kuriuo siekiama paspartinti ir sustiprinti pastangas užtikrinti, kad ES ypatingos svarbos žaliavomis aprūpintų pagrindinius pramonės sektorius (pvz., automobilių pramonės, dirbtinio intelekto ir gynybos), atsižvelgiant į padidėjusią tokių medžiagų svarbą geopolitiniame kontekste.

Plane siūlomi tiksliniai Ypatingos svarbos žaliavų akto pakeitimaižiediškumui gerinti, siekiant padidinti perdirbimo pajėgumus ir sustiprinti antrinę ypatingos svarbos žaliavų rinką, visų pirma nuolatinių magnetų rinką.

2026 m. kovo 4 d. priimtoje Tarybos pozicijoje pritariama siūlomiems pakeitimams ir:

• reikalaujama, kad Komisija praneštų valstybėms narėms ir bendrovių valdyboms, jei kiltų kokia nors su ypatingos svarbos žaliavų tiekimu susijusi rizika,
• patikslinami Komisijos įgaliojimai siūlyti rizikos mažinimo priemones,
• leidžiama naudoti gaminių pasus, kad būtų laikomasi informacijos apie nuolatinius magnetus teikimo pareigų.

• Žaliavos: Taryba priėmė poziciją, kad padidintų tiekimo saugumą ir ES pramonės žiediškumą (pranešimas spaudai, 2026 m. kovo 4 d.)
• Reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas Ypatingos svarbos žaliavų aktas, Komisijos pasiūlymas

Veiksmų plane „RESourceEU“ taip pat numatytos kelios naujos priemonės, įskaitant:

• Europos ypatingos svarbos žaliavų centro įkūrimą,
• koordinuotą atsargų kaupimą,
• bendrų pirkimų mechanizmą, naudojamą pasitelkiant žaliavų platformą.

• Veiksmų planas„RESourceEU“, Komisijos komunikatas

Paklausa ateityje

ES tikslas iki 2030 m. bent 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį skatina Europą atsakingai siekti, kad iki 2050 m. jos poveikis klimatui taptų neutralus.

Tam būtina įvykdyti dvejopą pertvarką, dekarbonizuoti energetikos sistemą ir užsitikrinti savarankiškumą įgyjant prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų ir jas transformuojant.

Medžiagų paklausa Europos Sąjungoje (didelės paklausos scenarijus):

Remiantis duomenimis, pateikiama prognozė dėl ypatingos svarbos žaliavų paklausos penkiuose strateginiuose ES sektoriuose: atsinaujinančiųjų energijos išteklių, elektromobilumo (e. mobiliumo), pramonės, informacinių ir ryšių technologijų (IRT), orlaivių bei erdvėlaivių pramonės ir gynybos.

Taip pat žr.