Gamtos atkūrimas
Gamta mums yra gyvybiškai svarbi, tačiau jos būklė vis prastėja. ES gamtos atkūrimo teisės akte pirmą kartą istorijoje nustatyti privalomi tikslai atkurti ekosistemas, buveines ir rūšis.
Kokia yra gamtos būklė šiuo metu?
Gamtos būklė ES sparčiai prastėja. Rūšių populiacijos ir natūralios gamtinės zonos, kuriose jos gyvena, mažėja, o jų būklė prastėja. Tai kelia rimtų pasekmių žmonėms ir planetai.
ES jau daug metų siekia saugoti gamtą ir yra priėmusi Paukščių ir Buveinių direktyvas, kuriomis saugoma daugiau kaip 2 000 rūšių ir natūralių gamtinių zonų.
Nepaisant šių pastangų ir tam tikrų nedidelių pagerėjimo atvejų, 2020 m. Europos aplinkos agentūros atliktas ES gamtos būklės vertinimas atskleidė nerimą keliančią padėtį.
Poveikį ekosistemoms ir rūšių populiacijoms daro keletas veiksnių, be kita ko:
- tarša,
- klimato kaita,
- buveinių nykimas,
- invazinės rūšys.
Kokia yra gamtos būklė ES? (Infografikas.)
Kodėl labai svarbu atkurti gamtą?
Gamta yra priklausoma nuo rūšių ir jų buveinių sąsajų. Tai subtili pusiausvyra, užtikrinanti gyvybingą ir gerai veikiančią gamtinę aplinką.
Kai gamtoje pasireiškia disbalansas, ekosistemų būklė prastėja ir jos praranda gebėjimą teikti gyvybiškai svarbias paslaugas, būtinas žmogaus gyvybei, tokias kaip:
- aprūpinimas maistingu maistu,
- deguonies gamyba,
- aprūpinimas gamtos ištekliais,
- CO2 absorbavimas ir klimato kaitos švelninimas.
Ką gamta teikia nemokamai?
maistas žmonėms ir gyvūnams
derlingas dirvožemis
žaliavos
nauda psichikos sveikatai
gėlas vanduo
vaistai
Gamta yra pasaulio ekonomikos pagrindas. Daugiau kaip pusė pasaulio BVP priklauso nuo ekosistemų teikiamų medžiagų ir paslaugų. Pavyzdžiui, žaliavos yra labai svarbios pramonei ir statybai, o genetiniai ištekliai reikalingi žemės ūkyje ir medicinoje.
Gamtos atkūrimas reiškia, kad remiamas nualintų ar sunaikintų ekosistemų atsikūrimas gerinant jų struktūrą ir funkcijas, siekiant bendro tikslo – didinti atsparumą ir biologinę įvairovę gamtoje.
Gyvybingos ekosistemos, be kita ko, gali užtikrinti:
- didesnį žemės ūkio našumą,
- didesnį atsparumą klimato kaitai,
- didesnę biologinę įvairovę,
- mažesnę potvynių, sausrų ir karščio bangų riziką.
Kaip ES šalys atkurs gamtą?
Taryboje posėdžiavusios ES šalys priėmė Gamtos atkūrimo teisės aktą, kuriuo siekiama atkurti gerą gamtos ir ekosistemų būklę ir ją išsaugoti.
Tai – pirmosios taisyklės istorijoje, konkrečiai skirtos gamtos atkūrimui ES valstybėse narėse.
Jomis siekiama nustatyti privalomą tikslą ES lygmeniu, pagal kurį valstybės narės turi įgyvendinti veiksmingas atkūrimo priemones, kurios iki 2030 m. būtų pradėtos taikyti bent 20 % ES sausumos ir jūrų teritorijų. Iki 2050 m. turės būti nustatytos priemonės, skirtos visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Tikslas grindžiamas ES ir jos valstybių narių – pasaulinės Biologinės įvairovės konvencijos šalių – prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais. 2022 m. gruodžio mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime biologinės įvairovės klausimais buvo pasiektas itin svarbus susitarimas iki 2030 m. atkurti sausumos ir jūrų ekosistemas.
Gamtos atkūrimo teisės aktas taikomas:
- nualintoms sausumos ir jūrų buveinėms,
- apdulkintojams,
- žemės ūkio ekosistemoms,
- miesto vietovėms,
- upėms ir salpoms,
- miškams.
Tam tikros atkūrimo taisyklių išimtys taikomos teritorijoms, naudojamoms nacionalinės gynybos tikslais ir atsinaujinančiosios energijos projektams.
Nualintos sausumos ir jūrų buveinės
Naujosiomis taisyklėmis siekiama atkurti prastos būklės buveines ES šalyse. Tai taikoma sausumos, pakrančių, jūrų ir gėlo vandens buveinių ekosistemoms.
Siekiama iki 2030 m. atkūrimo priemones įdiegti bent 30 % šių buveinių visoje ES. Reikėtų toliau dėti pastangas, kad iki 2040 m. atkūrimo priemonės apimtų 60 % buveinių, o iki 2050 m. – 90 % buveinių.
Priemonėmis, kurias turi nustatyti ir įgyvendinti valstybės narės, turėtų būti skatinamas buveinių tarpusavio sujungiamumas, t. y. užtikrinama, kad buveinės būtų kuo labiau tarpusavyje susijusios, kad laukinė gyvūnija galėtų tarp jų judėti.
Apdulkintojai
Geriausiai žinomi apdulkintojai yra laukinės bitės. Tačiau ir kitos vabzdžių rūšys taip pat prisideda prie žiedų apdulkinimo. Tai itin svarbu siekiant užtikrinti, kad pasėliai galėtų augti. Nuo vabzdžių apdulkintojų tiesiogiai priklauso beveik 5 mlrd. € ES metinės žemės ūkio produkcijos.
Naujosiomis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. apdulkintojų skaičius nebemažėtų ir jų populiacijos padidėtų.
Europoje apdulkintojai yra drugeliai, vabalai, bitės, žiedmusės, kandys ir vapsvos.
Žemės ūkio ekosistemos
Kaip ir apdulkintojų atveju, žemės ūkio našumas priklauso nuo gyvybingų ekosistemų.
Nuskurdęs dirvožemis ir nualintos žemės ūkio ekosistemos suteikia mažiau galimybių užauginti maisto produktus. Šiuo metu dirvožemio degradacija pastebima iki 73 % žemės ūkio paskirties žemės.
Taikant Gamtos atkūrimo teisės aktą siekiama, kad žemės ūkio ekosistemose būtų didesnė biologinė įvairovė. Siekiama visų pirma atkurti ir padidinti šias populiacijas:
- pievų drugių,
- agrarinio kraštovaizdžio paukščių.
Nuo 1991 m. prarasta beveik 30 % pievų drugių
Linijinė diagrama, kurioje parodytas pievų drugių indeksas 1991–2020 m. (2000 m. vertė – 100 punktų). Iš indekso matyti, kad pievų drugių populiacijos nuo 1991 m. (108 punktai) iki 2002 m. (98 punktai) šiek tiek sumažėjo, o iki 2011 m. padidėjo iki 114 punktų, bet nuo to laiko smarkiai sumažėjo iki vos 76 punktų 2020 m.
Be to, ES valstybės narės turi imtis priemonių, kad:
- iki 2030 m. būtų atkurta 30 %, o iki 2050 m. – 50 % žemės ūkio reikmėms naudojamų nusausintų durpynų (labai paveiktos valstybės narės gali taikyti mažesnį procentinį dydį),
- būtų padidintas anglies sankaupų kiekis mineraliniuose dirvožemiuose,
- būtų padidintas didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų skaičius žemės ūkio paskirties žemėje (pvz., gyvatvorių, gėlių juostų, pūdymų, tvenkinių ir vaismedžių).
Atkūrimo priemonės yra labai svarbios siekiant atremti grėsmes apsirūpinimo maistu saugumui. Labai svarbu didinti biologinę įvairovę ir tvarumą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Pavyzdžiui, pasitelkiant natūralią kenkėjų kontrolę ir mažinant priklausomybę nuo cheminių trąšų didėja dirvožemio maistinių medžiagų kiekis ir gerėja ekosistemų būklė.
Miesto vietovės
Miesto ekosistemos sudaro 22 % ES žemės paviršiaus. Parkai, sodai, medžiai ir pievos yra svarbios augalų, paukščių ir vabzdžių buveinės.
Pagal naująsias taisykles ES siekia padidinti žaliąsias erdves miestuose, miesteliuose ir priemiesčiuose. Šiais tikslais siekiama užtikrinti, kad:
- iki 2030 m., palyginti su gamtos atkūrimo taisyklių įsigaliojimo metais, nesumažėtų žalioji erdvė (nebent miesto aplinkoje jau yra 45 % žaliosios erdvės),
- miestuose padaugėtų medžių lajų dangos.
Upės ir salpos
Europos upėse yra daugiau kaip milijonas žmogaus pastatytų kliūčių: užtvankų, užtvarų ir rampų.
Laisvai tekančios upės leidžia judėti vandeniui, nuosėdoms, žuvims ir kitiems organizmams. Jos yra labai svarbios gerinant ES vandenų būklę ir didinant biologinę įvairovę.
Pagal naująsias taisykles siekiama pašalinti daug ES upėse esamų kliūčių, kad būtų užtikrintas didesnis upių tinklų sujungiamumas.
Kadangi duomenų apie kliūtis upėse vis dar trūksta, vienas iš naujųjų taisyklių tikslų – parengti visoje ES esančių kliūčių sąrašą.
Šalinant kliūtis daugiausia dėmesio skiriama pasenusiems ir nebenaudojamiems barjerams.
Miškai
Beveik 40 % ES teritorijos užima miškai. Jie yra labai svarbūs švelninant klimato kaitą, nes veikia kaip anglies dioksido absorbentai ir juose aptinkama didelė Europos biologinės įvairovės dalis.
Pagal naująsias atkūrimo taisykles siekiama didinti biologinę įvairovę miškuose.
Šiuo tikslu ES šalys turi pagerinti miškų būklę atsižvelgdamos į konkrečius rodiklius, kurie padėtų įvertinti miškų ekosistemos būklę. Tai galėtų būti daroma įvertinant:
- negyvos medienos, kuri suteikia buveinę daugeliui miško organizmų ir prisideda prie dirvožemio formavimosi, kiekį,
- paukščių rūšių skaičių.
Be to, valstybės narės turi prisidėti prie to, kad iki 2030 m. ES lygmeniu būtų pasodinti bent trys milijardai medžių.
Atkūrimo taisyklės praktiškai
Pagal Gamtos atkūrimo teisės aktą reikalaujama, kad ES šalys parengtų nacionalinius atkūrimo planus. Šiuose planuose turėtų būti apibrėžtos atkūrimo priemonės, kurių reikia tame teisės akte nustatytiems privalomiems tikslams pasiekti, ir nurodytas bendras plotas, kuris turi būti atkurtas, bei nustatytas tvarkaraštis.
Atkūrimo planai turėtų apimti laikotarpį iki 2050 m. Priemonės turėtų būti suderintos su kitais atitinkamais teisės aktais, kaip antai gamtos apsaugos, atsinaujinančiosios energijos ir žemės ūkio taisyklės.
Atkūrimo priemonių pavyzdžiai:
- nevietinių augalų pievose, šlapynėse ir miškuose pašalinimas,
- nusausintų durpynų drėgnumo atkūrimas,
- buveinių tarpusavio sujungiamumo gerinimas,
- cheminių pesticidų ir trąšų naudojimo sustabdymas arba sumažinimas,
- laukinės gamtos išsaugojimo skatinimas.
Reglamente reikalaujama, kad Komisija 2033 m. peržiūrėtų ir įvertintų šių taisyklių taikymą ir jų poveikį žemės ūkio, žuvininkystės ir miškų sektoriams, taip pat jų platesnį socioekonominį poveikį.
2023 m. birželio mėn. Taryba susitarė dėl savo pozicijos (bendro požiūrio) dėl Gamtos atkūrimo teisės akto. 2023 m. lapkričio mėn. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento atstovai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl siūlomų taisyklių.
2024 m. vasario mėn. Gamtos atkūrimo teisės aktą priėmė Europos Parlamentas, o tų pačių metų birželio mėn – Taryba.
Kodėl salamandros mums tokios svarbios: 30 metų gamtos apsaugos Europoje
Mažiausiems gyviams, net mažesniems už salamandrą, tenka didelė atsakomybė už nuostabaus gyvybės tinklo palaikymą.
Priėmus Buveinių direktyvą, ES saugo salamandras, šimtus kitų gyvūnų rūšių, taip pat augalus ir natūralias teritorijas. Nuo Suomijos iki Maltos, nuo Rumunijos iki Portugalijos – ES teisė padėjo išsaugoti buveines ir jose gyvenančias rūšis.
Taip pat žr.:
Gamtos apsauga
Biologinė įvairovė
Europos žaliasis kursas
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. rugsėjo 30 d.