Gamtos apsauga
ES gamtos apsaugos taisyklėmis siekiama apsaugoti rūšis ir jų buveines. „Natura 2000“ yra didžiausias koordinuojamas saugomų teritorijų tinklas pasaulyje.
Kaip ES saugo gamtą?
ES nustatė labai plataus užmojo ir didelės aprėpties taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti Europos gamtos paveldą ir biologinę įvairovę.
Atitinkamai 1979 m. ir 1992 m. priimtos ES paukščių ir buveinių direktyvos kartu yra ES gamtos išsaugojimo ir apsaugos teisės aktų kertiniai akmenys. Bendras abiejų direktyvų tikslas – ne tik apsaugoti rūšis ir buveines nuo nykimo ar išnykimo, bet ir užtikrinti, kad jos ilguoju laikotarpiu galėtų klestėti. Siekiama sumažinti biologinės įvairovės nykimą ES.
Kiekviena ES valstybė narė gali nuspręsti, kaip geriausiai įgyvendinti direktyvas. Labai svarbu, kad jų pasirinktas įgyvendinimo būdas atspindėtų kiekvienos vietovės ekologinius poreikius.
2019 m. ES paskelbė Europos žaliąjį kursą, kuriame nustatytas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir nulinę taršą ES. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas yra šio ilgalaikio plano dalis.
Papildydamos Paukščių ir Buveinių direktyvas, 2024 m. ES šalys priėmė Gamtos atkūrimo reglamentą, kuriame nustatyti teisiškai privalomi nualintų sausumos ir jūrų ekosistemų atkūrimo tikslai.
Gamtos būklė ES
Europa užima mažiau nei5 % planetos sausumos ploto, tačiau joje yra labai įvairių laukinių rūšių ir buveinių.
Pastaraisiais dešimtmečiais gamta ES pradėjo drastiškai nykti, nes rūšių populiacija bei jų buveinių apimtis mažėja ir blogėja jų būklė.
Tarp pagrindinių nykimo veiksnių – klimato kaita, buveinių nykimas, tarša ir invazinės rūšys.
Kokia yra gamtos būklė ES? (Infografikas.)
Paukščių direktyva
ES paukščių direktyva priimta 1979 m. Šiuo metu ji tebėra tiek pat aktuali ir ja toliau nustatomas paukščių apsaugos ir apskritai biologinės įvairovės apsaugos standartas visose ES valstybėse narėse.
Šiuo metu Europoje yra apie 500 paukščių rūšių ir kiekviena iš jų atlieka svarbų vaidmenį biologinės įvairovės požiūriu. Paukščiai yra jautrūs aplinkai kenkiantiems veiksniams, o aplinkos būklės pokyčiai gali atsiliepti jų populiacijai.
Direktyvos tikslas – apsaugoti visas ES natūraliai paplitusias laukinių paukščių rūšis ir jų svarbiausias buveines. Ja taip pat siekiama sudaryti sąlygas paukščių rūšims atsikurti po nykimo, o ilguoju laikotarpiu – klestėti.
Direktyvoje reikalaujama, kad visos ES valstybės narės imtųsi visų būtinų priemonių paukščių populiacijoms ir jų buveinėms išlaikyti ir atkurti. Tai apima draudimą tyčia trikdyti, žudyti, gaudyti ar parduoti laukinius paukščius ir naikinti jų lizdus.
Buveinių direktyva
Buveinių direktyva siekiama apsaugoti didelę gyvūnų ir rūšių įvairovę ir buveines, kuriose jie aptinkami.
Kaip ir Paukščių direktyvoje, Buveinių direktyvoje visos valstybės narės įpareigojamos nustatyti į sąrašą įtrauktų rūšių ir buveinių griežtos apsaugos režimą. Pavyzdžiui, jos turi uždrausti:
- visų formų tyčinį gaudymą ar žudymą gamtoje;
- perėjimo ar poilsio vietų pažeidimą ar naikinimą;
- gamtoje sugautų rūšių egzempliorių laikymą, transportavimą ir pardavimą.
Direktyvos taisyklėmis užtikrinama, kad priimant tolesnes apsaugos priemones būtų atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius veiksnius.
Stambiųjų plėšrūnų apsauga Europoje
ES gyvena šešių rūšių stambieji plėšrūnai: rudieji lokiai, vilkai, paprastosios lūšys, Ispanijos lūšys, erniai ir paprastieji šakalai. Kiekvienoje žemyninėje ES šalyje galima aptikti bent vieną iš šių rūšių.
Priėmus sėkmingus apsaugos teisės aktus, kaip antai Buveinių direktyva, per pastarąjį pusšimtį metų stambiųjų plėšrūnų populiacijos Europoje labai atsigavo.
Vilkų apsaugos statusas
Per dešimt metų vilkų populiacija Europoje padvigubėjo. Dėl to kilo sunkumų, susijusių su laukinių gyvūnų ir žmogaus veiklos sambūviu.
2025 m. balandžio mėn. Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui pakeisti vilkų apsaugos statusą iš „griežtai saugomų“ į „saugomus“. Valstybės narės turi ir toliau užtikrinti vilkams palankų apsaugos statusą ir stebėti padėtį, dėl kurios gali būti laikinai arba vietos lygmeniu uždrausta medžioklė.
Tinklas „Natura 2000“
Tinklas „Natura 2000“ yra didžiausia pasaulyje koordinuojama saugomų teritorijų sistema, apimanti visų ES šalių tiek sausumos, tiek jūros teritorijas. Jo tikslas – apsaugoti teritorijas, apimančias vertingiausias ir labiausiai gresiančias išnykti rūšis.
Paukščių ir Buveinių direktyvose nustatoma bendra teisinė „Natura 2000“ teritorijų apsaugos ir valdymo sistema. Buveinių direktyvoje apibrėžiama, kaip ES valstybės narės turėtų saugoti ir valdyti teritorijas.
Nustatant konkrečioms teritorijoms skirtus apsaugos tikslus ir priemones, turi būti atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir kultūrinius veiksnius, taip pat į regioninius ir vietos ypatumus.
Programa LIFE
Programa LIFE yra pagrindinis ES fondas, kurio lėšomis remiami projektai, kuriais siekiama apsaugoti aplinką, atkurti gamtą ir apsaugoti rūšis.
Nuo programos sukūrimo pagal ją paremta daugiau kaip 1 800 projektų, kurių tikslas – apsaugoti rūšis ir biologinę įvairovę. Ji taip pat buvo svarbi kuriant tinklą „Natura 2000“, nes ja buvo remiamas saugomų teritorijų valdymas.
Kodėl salamandros mums tokios svarbios
Mažiausiems gyviams, net mažesniems už salamandrą, tenka didelė atsakomybė už nuostabaus gyvybės tinklo palaikymą.
Priėmus Buveinių direktyvą, ES saugo salamandras, šimtų kitų rūšių gyvūnus, taip pat augalus ir natūralias gamtines zonas. Nuo Suomijos iki Maltos, nuo Rumunijos iki Portugalijos – ES teisė padėjo išsaugoti buveines ir jose gyvenančias rūšis.
Taip pat žr.:
Paskutinį kartą peržiūrėta: 2025 m. sausio 15 d.